Naujausios
Vieno daikto istorija
Atnaujiname „Šiaulių krašto“ rubriką “Vieno daikto istorija“. Tai gali būti senas, iš protėvių paveldėtas, baldas ar iš kelionės parsivežta ir ypatingus prisiminimus kelianti interjero detalė, o gal močiutės iš Amerikos parsivežta skybėlaitė ar paveldimas pietų servizas. O gal tai rožinės vaikystės svajonės išsipildymas, kaip aktorei Silvijai Povilaitytei penkiasdešimtmečio proga vyro dovanotas klavesinas, kurį ji pati linkusi vadinti baltu rojaliu.
Jei norite papasakoti apie tokį daiktą, skambinkite redakcijos telefonu 841 591576, 841 591561 ar rašylite laišką elektroniniu paštu marina@ skrastas.lt
Vyro dovana — „baltas“ klavesinas
Lietuviškąja Merlin Monro vadinamos Šiaulių dramos teatro aktorės Silvijos Povilaitytės namus puošia ne tik įvairūs garsios Holivudo aktorės atvaizdai, bet ir klavesinas. Jubiliejaus proga vyro Antano dovanotą instrumentą Silvija pagarbiai vadina „baltu“ klavesinu, nors jis yra natūralaus medžio spalvos.
Marina OSTAPENKO
marina@skrastas.lt
„Visuomet Antanui sakiau, kad didžiausia mano svajonė — namuose turėti baltą kambarį ir baltą fortepijoną, — žodžius it žirnius beria Silvija, — štai ir sulaukiau: svetainė jau senokai yra įrengta baltai, o vietoj fortepijono dovanų gavau tikrai ne ką už jį prastesnį klavesiną. Nieko tokio, kad jis nėra baltas, vis tiek jį tokiu laikau ir taip vadinu“.
Neslėpdama džiaugsmo, aktorė pasakoja, kaip jubiliejinio gimtadienio dieną įžengė į namus ir nepatikėjo savo akimis: kambario viduryje stovėjo didžiulis, puošniai supakuotas daiktas. Akimirkai Silvija sutriko, net sudvejojo, ar į savo namus pateko. Tačiau tuoj pastebėjo ant dovanos užrašą: „Su gimtadieniu! Kaimynai“. “Iš tiesų prie dovanos pasirašė ir kaimynai, mat jie padėjo mano Antanui užnešti sunkų instrumentą į penktą aukštą“, — pasakoja moteris.
Dabar Silvija truputį gailisi, kad, kaip dauguma vaikų, nebuvo pareiginga muzikos mokyklos mokinė. „Negavau reikiamu momentu “bizūno“, o reikėjo, dabar džiaugčiausi, galėdama laisvai skambinti, tai praverstų ir mano profesijoje“, — atsidūsta aktorė. Ir tuoj pat pratrūksta kvatoti, rodydama natų knygas, iš kurių mokosi skambinti — “Mažajam muzikos mylėtojui“, “Pianisto ABC“. Kai kurias iš jų ji nusipirko, kitas atsinešė iš bibliotekos, vaikų skyriaus.
„Kažkas gal ir juoksis, kad užsigeidžiau rimto muzikinio instrumento, nemokėdama juo gerai groti, tačiau galite tai laikyti brandžios moters užgaida ir man džiugu, kad vyras ją įgyvendino“, — neslepia pašnekovė.
Skambinti dažniausiai aktorė ima, kai ją aplanko liūdesys, bloga nuotaika. „Ne itin dažnai, todėl kaimynų grojimu neerzinu, jie man į sienas nebeldžia. O ir instrumentas yra geras, ant manęs nepyksta, jei nuspaudžiu ne tą mygtuką“, — švelniai elektrinį klavesiną glosto Silvija.
Pažvelgusi į ilgus aktorės nagus, smalsauju, ar šie netrukdo jos muzikiniams eksperimentams. „Iš tiesų esu ne kartą girdėjusi, kad ilgi nagai trukdo groti klavišiniais, tačiau taip pat girdėjau, kad ilgi nagai verčia moteris skambinti teisingai, klavišus spaudžiant ne pirštų galiukais, o pirštų viduriu. Nors man skambinant vis girdisi barkšt, barkšt“, — prisipažįsta moteris.
KNYGOS: „Va, iš kokių knygų mokausi skambinti, kaip ta mergaitė su kasytėmis“, — juokiasi aktorė Silvija Povilaitytė, rodydama knygą “Mažajam muzikos mylėtojui“.
Povilaityte Silvija aktore 2007-12-18 05 nuotr.
KLAVESINAS: Grodama klavesinu, ar tiesiog prie jo sėdėdama Silvija būna apsupta malonių smulkmenų, prisiminimų: ant instrumento stovi jos vaikystės nuotrauka (laiko rankose), jos ir vyro Antano mokyklos laikų šokių fotografija, aktorės Merlin Monro atvaizdas.
Povilaityte Silvija aktore 2007-12-18 47 nuotr.
Jono TAMULIO nuotr.