Verslo inkubatorių naudą vis tenka įrodinėti

Verslo inkubatorių naudą vis tenka įrodinėti

Feliksas Alius Valys, Šiaulių verslo inkubatoriaus, direktorius teigia, jog verslumo skatinimas sunkmečiu ypač aktualus.Tačiau pradedantieji verslininkai ir juos globojantys inkubatoriai kol kas yra ekonomikos gaivinimo plano paraštėse.

Rūta JANKUVIENĖ

ruta@skrastas.lt

— Praėjusią savaitę sulaukėte ūkio ministro Dainiaus Kreivio vizito, sveikinimų veiklos dešimtmečio proga. Ministras tvirtino, jog ekonomikos gaivinimo plano rengėjai „mato“ ir inkubatorius, ir pradedančiusius verslininkus. O ką plane įžvelgiate Jūs?

— Matau jame ir verslo inkubatorių vietą, ir vaidmenį, bet pinigų tam kol kas nėra jokių.

Pradedančiam verslui turėtų būti teikiamos nemokamos viešosios paslaugos: konsultavimas, informavimas, mokymai — ką mes ir darėme visus tuos dešimt metų. Kad žmogui, kuris nori pradėti verslą, nereikėtų kreiptis į privatų konsultantą ir mokėti pinigus.

Kasmet gaudavome finansavimą — iki 100 tūkstančių litų. Paraiška yra pateikta dar lapkričio pradžioje, šiandien — vasario pabaiga, o atsakymo jokio. Kol kas dirbame iš inercijos. Verslui nuomojame patalpas lengvatinėmis sąlygomis, ir sukamės iš pradėtų projektų, kuriems gauname ES fondų paramą.

Verslo inkubatorių ir verslo informacinių centrų šalyje yra 50. Šiaulių apskrityje jie veikia visose savivaldybėse. Verslo informavimo misijos neturėtume stabdyti, o juolabiau griauti to, kas buvo sukurta. Per visą Lietuvą tam reikėtų ne tokių jau didelių pinigų — nuo 3,5 iki 4 milijonų litų.

— Negi vis turite įrodinėti verslo inkubatorių naudą?

— Suskaičiavau, jog per inkubatoriaus gyvavimo dešimtmetį keitėsi devyni ūkio ministrai. Ir kiekvienam reikėjo įrodinėti, kas yra tas inkubatorius. Ministras Čėsna, atsimenu, stebėjosi, kokia čia paramos forma? Atvažiavo, apėjo viską, ir veidas tik šviesėjo šviesėjo. Išeidamas jau per petį paplojo: „Žinai, mane įtikinai.“

Dabar Kreivys atvažiavo, jam ta paramos sistema žinoma, bet iki mūsų problemų nespėjo prieiti.

Neramu dėl pradėtų projektų. Pavyzdžiui, įgyvendinus neįgaliųjų verslo plėtros inkubatoriaus projektą susiklostė kuriozinė situacija. Surinkome žmones, jie išmoko dirbti su neįgaliaisiais, viena konsultantė pati buvo neįgalioji, įrengėme patalpas, nupirkta įranga, o projektas baigėsi, ir realiai veiklai pradėti nebegavome jokio finansavimo. Tik po pusės metų jo sulaukta, bet per tą laiką apmokyti žmonės išsivaikščiojo.

— Ar įžvelgiate paralelių tarp šio sunkmečio ir inkubatoriaus veiklos pradžios metų?

— Ratas apsisuko. Tada 1999 metais buvo didelis nedarbas, bankrutavo didžiosios miesto įmonės. Dabar nedarbas didėja taip pat. Tik verslumo lygis yra pakilęs. 1000 gyventojui mieste dabar yra 24 įmonės, tada buvo tik 14— 15.

Labai gerai prisimenu, kada priėmėme pirmąsias keturias įmones, manęs klausė, kokia bus nauda?

Dabar tą naudą galima suskaičiuoti ir pinigais — jie pakankamai įspūdingi. Iš viso 160 įmonių naudojosi inkubatoriumi, 1000 darbo vietų sukurta. Į inkubatoriaus plėtrą buvo investuoti 4 milijonai litų. Tie milijonai atsipirko per pusantrų metų — įvairiais mūsų įmonių sumokėtais mokesčiais sugrįžo į biudžetą.

Yra dar žmogiškieji dalykai. Inkubatoriuje įmonės gyvena, kaip tame studentiškame bendrabutyje, kuriame gali pasidalyti ir druska, ir duona. Ir paslaugą gali pasiskolinti ar ją pigiau nupirkti. Įmonės yra sukūrusios ir kredito uniją. Ypač paskutiniaisiais metais pajutome, kad jau esame bendruomenė.

— Ar šiandien yra poreikis kurtis inkubatoriuje? Nebijoma pradėti verslo sunkmečiu?

— Per sausį ir vasarį atėjo trys naujos įmonės — poreikis yra. Iš viso turime 52 įmones. Šeši virtualūs biurai įkurti. Juose dirba po dvi-tris įmones, kartą ar du per savaitę prie kompiuterių padaro pavedimus, susirašinėja. Net latvių dvi įmonės pas mus taip dirba. Įmonę gali registruoti ir buto adresu, bet visiškai kitoks įmonės įvaizdis, kai ji turi savo ofisą.

Tik problema, kad negalime sumažinti patalpų nuomos kainos tiek, kad būtų labai patrauklu. Ne tik nekilnojamojo turto, bet ir patalpų nuomos kainos labai krito. Tačiau mažoms patalpoms poreikis yra. Galvojame plėstis ir manau, kad įrenginėsime būtent mažas patalpas — mikroįmonėms. Projektą įgyvendinę dar 20 įmonių priimtume.

— Kaip keičiasi žmonės, kurie imasi verslo?

— Dabar verslą pradeda jauni žmonės, baigę universitetus, kolegijas. Jiems verslo įvadinių klausimų nebereikia spręsti, mokymais pildome kitokias spragas.

Pačioje pradžioje pagyvenę žmonės imdavosi verslo. Deja, ne visiems pavykdavo. Per tuos metus septynis nesėkmingus atvejus prisimenu.

— Kokios buvo nesėkmių priežastys? Kokia yra sėkmės formulė?

— Versle daug lemia charakterio savybės ir pirmiausia sąžiningumas. Turėjome atvejį, kai žmogus tiesiog atėjo sukčiauti, pasinaudoti kitų pasitikėjimu.

Kitas dalykas — koją pakiša daugybė veiklų. Ir tą pradeda, ir kita, ir trečia. Suvaldyti didelį ir įvairialypį verslą, kai įmonėje dirba tik du— trys žmonės, sudėtinga.

Ir trečias dalykas — pasirengimas verslui, išsilavinimas.

Verslumo galima išmokti, bet labai svarbu gabumai ir optimizmas — paniurėlis sėkmės negali tikėtis. Lietuviui būdinga padejuoti, bet kad inkubatoriuje būtų kokios panikos dėl sunkmečio — ne, to nėra.

Nuo krizės gelbės tik žmogaus iniciatyva, išliks gabiausieji. Milijardai litų verslo gelbėjimui, aišku, gerai, bet daug kam jie bus sunkiai pasiekiami. Ypač jeigu, kaip įprasta, „valdiškai ateidinės“. Kaip pavyzdžiui, ES parama, kurią dabar gali gauti, jeigu pats turi pinigų — savų ar skolintų. Negana to, dar rizikuoji dėl kokios klaidelės dokumentuose žadėtų pinigų iš viso nesulaukti. Todėl verslininkai ir bijo tos paramos. Ministras aiškiai pasakė, paramos taisykles esame sukūrę griežtesnes nei Briuselis reikalauja. Taip norėjome jam įtikti.

— Ar su antruoju veiklos dešimtmečiu pradėsite naują etapą?

— Manau, taip. Paslaugų ir ofisų dešimtmetis praeina. Kitą žingsnį žengtume į Industrinį parką. Ten įrengtume gamybines patalpas verslininkams, kurie galėtų aptarnauti parko įmones. Su miesto vadovais apie tai jau kalbėta ir kitame parko plėtros etape mums būtų rezervuota vieta. Turime kažkada pradėti gaminti. Prekyba, paslaugos — gerai, bet gamyba svarbiausia, nes kuria realią pridėtinę vertę.

ATKAKLUMAS: Feliksas Alius Valys sako, jog per Verslo inkubatoriaus veiklos dešimtmetį keitėsi devyni ūkio ministrai, ir kiekvienam teko įrodinėti, kas yra tas inkubatorius.

INKUBATORIUS: Verslo inkubatoriuje šiuo metu dirba per pusšimtis įmonių.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.