Naujausios
Verslas išsirito iš stručio kiaušinio
Jūratė ir Algimantas Steponaičiai Targauskių dvaro likučius Kelmės rajone prieš šešerius metus pirko dėl Kibirkštuko ežero. Norėjo čia žvejoti. Šiandien ant ežero kranto stovi didžiulė konferencijų salė su viešbučiu ir SPA centru. Pedagogė ir inžinierius tapo kaimo turizmo sodybos savininkais.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Ežeras — dovana vyrui
Šiaulių rajone Kurtuvėnų regioniniame parke, kur yra šiauliečių sodai, gyveno Jūratė ir Algimantas Steponaičiai. Kelmės rajone esančią sodybą jie nusipirko dėl Kibirkštuko ežero. Vyras mėgo žvejoti. Jūratė sako, jog šita vieta jam buvusi lyg dovana pailsėti po sunkaus ir atsakingo darbo. Algimantas — statybos inžinierius, yra statybos bendrovės savininkas. Jūratė tada dirbo mokyklos direktore.
Targauskių kaime buvo išlikusi dalis buvusio dvaro pastato ir fermų liekanos. Rekonstravęs mažesniąją fermą Algimantas Steponaitis joje apgyvendino stručius. Parsivežė juos iš Lenkijos — tris suaugusius ir du jauniklius.
Norint prisiveisti daugiau stručių, teko pirkti ir inkubatorių. Dabar stručių šeimyna išaugo iki šešiolikos.
Omletas iš stručio kiaušinio
Jūratė stručius augina reprodukcijai. Šeria specialiais pašarais. Vengia kraujomaišos. Išlaikyti paukščius reprodukcijai atsieina brangiau negu auginamus mėsai. Parduoti tokius jauniklius taip pat sunkiau. Išauga jų kaina. O perkantieji ieško pigesnio, nors ir prastesnio paukščio.
Steponaičiai stručius kol kas laiko kaip kaimo turizmo sodybos puošmeną, kraštovaizdžio dalį. Čia atvažiuoja ekskursijos iš mokyklų. Pamatyti stručius vaikams didžiulis džiaugsmas. Be to, kaimo turizmo sodybos svečias nori paragauti omleto iš stručio kiaušinio. Pasak Jūratės, viena patelė per metus gali padėti nuo 15 iki 100 kiaušinių. Kartais nelabai ir suprasi nuo ko tai priklauso. Buvo susikūrusi hipotezę, jog dėslumą lemia patino elgesys su patele. Tačiau viena patelė ją paneigė. Kai abu uždaryti į gardą, šią patelę patinas įremia į kampą ir spardo. O ji padeda bene daugiausia kiaušinių.
Avys ir danieliai — gamtovaizdžio dalis
Vasarą už stručius ne ką prastesnė kaimo turizmo sodybos puošmena — avys, vaikščiojančios po pievą arba gulinčios joje lyg pilki pakelės akmenys.
Jūratė stebisi, jog miesto vaikams avys nemažiau įdomios už egzotiškuosius stručius ir danielius. Darželinukai krykštauja, kai avys tiesiog iš rankų ėda duonelę.
Avių prisiveisė iš trijų draugų dovanotų švelniavilnių. Avelės — labai draugiškos, prisirišusios prie žmogaus. Į sodybą atvažiavę vaikai joms surengia koncertus.
Pro stiklines sodybos valgomojo sienas ir didžiulius svečių kambarių langus gali stebėti šurmuliuojančius danielius. Keliolikos žvėrelių banda ateina prie šėryklos, paėda ir vėl keliauja į mišką. Danielius Steponaičiai pirko sūnaus Tomo iniciatyva. Jis žvėreliams padarė šėryklą. Danielių pulkas pernai pasipildė jaunikliais. Erdvės užtenka — aplink kaimo turizmo sodybą 37 hektarai žemės, vandens telkinių ir miško.
Ant dvaro fermos pamatų iškilo viešbutis
Didžiausio ryžto prireikė, kai Steponaičiai nusprendė pastatyti viešbutį ir konferencijų salę. Parengė projektą. 45 procentus pastato ir gerbūvio vertės turėjo finansuoti Europos sąjunga. Likusią dalį pinigų turėjo sumokėti patys Steponaičiai. Statinio, įrangos ir baldų samatinė vertė 3,5 milijono litų. Visada išsiversdavę be skolų Steponaičiai sako pirmąsyk pasikolino iš banko.
Perdvejus metus, kol vyko statybos, kilo daugybė problemų. Kol Nacionalinė mokėjimų agentūra metus studijavo jų parengtą projektą ir sprendė — skirti ar neskirti paramą, geriausieji statybininkai išsilakstė po užsienius. Pastatas turėjo iškilti per penkiolika mėnesių, o iškilo per dvejus metus.
„Tačiau aš didžiuojuosi, kad tai padarėme, — sako Jūratė, rodydama jaukų valgomąjį su pintais baldais ir židiniu, baseiną, sūkurinę vonią, pirtį, erdvius dviviečius viešbučio kambarius su prabangiomis lovomis. — Dabar, kai kažkas per vieną naktį sugalvojo krizę, šiek tiek neramu. Banko palūkanos už paskolą išaugo nuo septynių iki dvylikos procentų. Tačiau, jeigu netrūksime klientų, manau, kad nepajusime didelių finansinių problemų.“
Gidė pati šeimininkė
A. Steponaitis dar tebeturi savo verslą. Tik atliekamu laiku padeda žmonai, kuri atsidavė kaimo turizmo verslui. Mamai padeda sūnus Tomas ir dėstytoja dirbanti dukra Ineta. Samdyti tenka tik virėją ir stručių prižiūrėtoją.
„Jeigu ir samdytume daugiau žmonių, negalėčiau verslo visiškai patikėti svetimiems, — sako Jūratė. — Aš pati mėgstu bendrauti su savo klientais. Matyti jų akis, kad suvokčiau, kas patinka ir kas ne. Man atrodo, jog niekas kitas negalėtų būtent taip parodyti šito gamtos kampelio kaip parodau pati.“
Jūratė savo svečiams pasakoja apie per vieną naktį ganykloje atsiradusį Kibirkštuko ežerą ir į jį sutekančius šaltinius, apie Targauskių dvarą, kurį valdė labai mokslingas žmogus, apie lobį, paslėptą po ąžuolu, ir kitas legendas, kuriomis pati tiki. Ir niekas kitas už ją geriau nežino apie stručių šokius, išdaigas, avelių ir danielių gyvenimą.
EGZOTIKA: Kaimo turizmo sodybos egzotika ir trauka — stručiai.
MEILĖ: Jūratė Steponaitienė kuo džiaugiasi pati, tuo siūlo pasidžiaugti ir kitiems.
VAIZDAS: Pro valgomojo langus.
PLĖTRA: Už medžio Steponaičiai iškasė tvenkinį.
PARAMA: Per dvejus metus Targauskių kaime , senoje dvarvietėje, ant buvusių fermų pamatų, iškilo tūkstančio kvadratinių metrų ploto pastatas.
AVYS: Jaukumo sodybai suteikia avys, mokančios klausytis net vaikų koncertų.
POILSIS: Beveik visos konferencijos baigiasi sveikatingumo centre.
Autorės nuotr.