Sutvėrimas, kurį reikia apskalbti

Sutvėrimas, kurį reikia apskalbti

Sutvėrimas, kurį reikia apskalbti

Mielosios, jei dabar trumpai reikėtų apibrėžti vyrą, tai pasakyčiau, kad tai yra sutvėrimas, kurį reikia apskalbti.

Net neabejoju, kad didžioji dauguma su manimi sutiksite. O tos, kurios su mano aprašytomis problemomis nesusiduria, yra ištekėjusios už išimčių arba už užsieniečių.

Žodžiu, aną dieną į mūsų kontorą atėjo keistai apsitaisęs bendradarbis. Nu jau tokiom aptemptom kelnėm, kad beveik viskas sprogsta. Mes, moterys, susižvalgėme ir vieningai pagalvojome: juk visai normalus vyrukas buvo, kas čia dabar jam užėjo...

Kadangi man jau seniai ne 20, ir net ne 30, tai aš leidau sau tiesiai šviesiai paklausti, ką visa tai reiškia?

Ogi paaiškėjo visai nekalta istorija: vargšelio žmona išvažiavo į komandiruotę, o jis mat apdrabstęs vienintelius džinsus pomidorų padažu (tikra klasika) ir juos įkišęs į skalbinių dėžę, o rytą nieko kito neradęs, kaip tik kostiumines kelnes.

„Supranti, dar pavasarį jos man buvo geros, dabar einu pro vitriną, net pats bijau pasižiūrėti, kaip koks senas diedas išvirtusiu pilviui... Tai ką, ar aš per vasarą tiek priaugau?“, — nejuokais ėmė krimstis kolega, ir man jo pagailo.

„Tai gal kelnes išsiskalbei, ir jos susitraukė“, — paklausiau. Jis sumurmėjo, kad ne, kad tik vieną kartą iš viso buvo užsivilkęs, specialiai dėdės laidotuvėms pirko.

„O tai kitų kelnių neradai?“, — nusistebėjau. Bet jis išdidžiai pareiškė, kad tikras vyras turi dvejas kelnes: tas, kurias nešioja, ir darbines.

„Žinai ką, gal tu paskambink žmonai“, — pasakiau, įtarusi kažką negero.

Po kelių minučių jis atėjo nušvitusiu veidu. Žmona kaip mat išsiryškinusi, kad jos sutuoktinis iš kažkur išknisęs kelnes „su kantuku“ nuo “šliūbinio“ kostiumo, vilkėtas prieš gerus dvidešimt metų... “Nu tu molodec....“, — dar pasakiusi.

Į tokias istorijas tipiški vyrai patenka nuolat, kai tik kuriam laikui dingsta juos apskalbiančiosios.

Aš pati prisimenu, kaip asmeninis mano vyriškis, netekęs atseit vienintelių nešiojamų kelnių, ėmė brautis į mano elastines. Brovėsi taip ilgai, kol sugebėjo (tiesiog neįtikėtina) užsisegti užtrauktuką... Ir nuo išėjimo į darbą su „elastic“ jį išgelbėjo tik tai, kad norėjo įsidėti raktus nuo automobilio, bet nerado priekinių kišenių... Tada išsigandęs metėsi skambinti man...

O kaip buvo mano vargšei draugei, kuri augina vieną vyrą ir du sūnus? Taigi, išvažiavo ta mano draugė į kurortą pailsėti, o grįžusi rado tokią sistemą ... Ant pianino gražiai išrikiuotos 30 porų (10 dienų po 3 poras) naujų kojinių (tai yra apie 150 litų) ir pilna skalbinių dėžė jau panaudotų. Na kurgi vyras žinos, kurį skalbimo mašinos mygtuką paspausti?

Tas pats kolega, kuris atėjo į darbą su „šliūbiniu“ kostiumu, pasakojo dar vieną neskalbtų kojinių istoriją. Žodžiu, jis iki šiol niekaip neatsistebi, kodėl iš skalbimo mašinos visada išlenda skirtingų porų kojinės. Taigi, vieną kartą, kai bendradarbio žmona buvo vėl kažkur trumpa išvykusi, jis aišku vėl neradęs švarių kelnių, o žmona telefonu jam patarusi užsivilkti šortus. Na, šortai vasarą į darbą — nieko tokio. Bet prie šortų apsimovęs vienos spalvos kojines nustebo, kad jos yra skirtingų ilgių. Tada jis nesugalvojo nieko gudriau, kaip vieną kojinę patrumpinti žirklėmis. Savaime suprantama — kai atnarėlę nutrumpino, tai visa kojinaitė ir susmuko. Į darbą atbėgo visai be kojinių ir visą dieną savo galūnes laikė pakišęs po stalu.

Na nežinau nežinau, mielosios, ar tikrai gerą darbą darome, juos apskalbdamos ir išlygindamos. Manau, kad reikia kažką su tuo daryti. Tik labai subtiliai. Aš, pavyzdžiui, susimoviau, saviškiui pasakiusi, kad man asmeniškai savo marškinius belyginantis vyras atrodo labai seksualiai. „Iš kur tu žinai?“, — pastatė akis maniškis. Vos išvengėm buitinio konflikto. Tačiau jis sutiko būti pamokytas šio darbo, su sąlyga, “jeigu kas su manim atsitiktų“.

Ieva, apskalbiančioji