Naujausios
Suomių architektūros patirtis — Šiauliams
Rugsėjo pabaigoje kelias dienas Šiaulių miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji architektė (vedėja) Rasa Budrytė viešėjo seniausiame Suomijos mieste Turku. Ten vyko dešimtasis aštuonių Baltijos jūros skalaujamų šalių (išskyrus Rusiją) miestų organizacijai (UBC) priklausančių miestų vyriausiems architektams bei planuotojams skirtas seminaras. Jame pasisemtos idėjos gali būti pritaikomos ir Šiauliams.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Moderno ir senų pastatų derinys
Turku, R. Budrytės žodžiais, — kontrastų miestas: „Jo kontrastai prasideda tuo, kad tai — dvikalbis miestas, kurio pavadinimas suomiškai skamba kaip Turku ir išvertus reiškia “didelė turgavietė“, o švediškai — Abo, kas išvertus reiškia “miestas prie upės“. Tolimesni skirtumai pastebimi kiekviename žingsnyje, pavyzdžiui, senų ir modernių pastatų kontrastas, o gal vis dėlto derinys“. Jis, o ypač pagarba seniems statiniams, šiaulietei paliko bene didžiausią įspūdį: šalia senų pastatų statomi nauji spalva, aukščiu derinami prie senųjų.
Turku centrinėje dalyje nėra dangoraižių, mat čia griežtai draudžiama statyti aukštesnius nei 6-7 aukštų pastatus. „Būtų džiugu, kad šiauliečiai verslininkai suprastų, kad ir mūsų miesto centre aukštiems pastatams — ne vieta“, — viltį išreiškė pašnekovė.
Ji liko sužavėta ir Turku mieste sugalvotu originaliu būdu integruoti šiuolaikinius prekybos centrus į senąją miesto architektūrą. Architektė lankėsi viename iš tokių centrų, kuris įkurtas, išsaugojus abipus vienos siauros senamiesčio gatvės esančius senos statybos pastatus, virš jų iškėlus stiklo stogą. „Iš šalies šis prekybos centras atrodo, kaip senų pastatų kvartalas, tačiau jo paskirtis — moderni“, — minėjo R. Budrytė.
Įmanomos paralelės
Rasa Budrytė minėjo Turku mieste pastebėjusi nemažai įdomių akcentų, kurie tiktų ir Šiauliams. Pavyzdžiui, mieste esanti krantinė apšviesta šviestuvais, kurie įleisti į mūrinį krantinės atitvarą. „Virš vandens pritvirtintų šviestuvų šviesa atsispindi nuo upės paviršiaus, taip apšviečiamas ir čia pat esantis pėsčiųjų takas, tad jam papildomo apšvietimo nebereikia.
Manau, kad kažką panašaus būtų galima padaryti ir Talkšos ežero pakrantėje, bent toje jos dalyje, kurioje yra mūrinis atitvaras„, — svarsto architektė.
Jai į akis krito ir Turku centre išsaugotas senas vėjo malūnas, kurio sparnai puikiai dera su aplinkiniais pastatais. Šiaulių miesto ribose esantis Žaliūkių vėjo malūnas netolimoje ateityje tai pat turėtų „suplasnoti“ sparnais.
Miestui reikalingi objektai
Kontrastingame Turku mieste šiaulietė aptiko dar du labai skirtingus objektus, kuriems analogų galėtų atsirasti ir Šiauliuose.
„Apžiūrinėdama senus pramoninius Turku pastatus, tarpusavyje sujungtus šiuolaikiniu pusės kilometro tuneliu ir paverstus vaikų ir jaunimo menų mokyklomis, prisiminiau Šiaulių buvusį “Elnio“ batų fabriką ir puoselėjamą idėją jame įkurti kultūros fabriką. Kitų miestų patirtis liudija, kad tokių objektų pritaikymas meno, kultūros tikslams puikiai pasiteisina“, — sakė pašnekovė.
R. Budrytė buvo viena iš nedaugelio seminaro dalyvių, kuri ryžosi apžiūrėti Turku krematoriumą. „Krematoriumo tema Šiauliams aktuali, ypač dabar, kai jau turime naujų miesto Dausiškių kapinių detalųjį planą. Pati įsitikinau, kad Turku šis objektas neturi nieko bendra su dideliu kaminu ir iš jo rūkstančiais baisiais dūmais. Turku krematoriumas įrengtas vienos iš kapinių koplyčių rūsyje. Tiesiai iš koplyčios velionio palaikai, giminių pageidavimu, keliauja į krematoriumą arba į kapines. Naujose Šiaulių kapinėse planuojame statyti koplyčią, tad kodėl joje neįrengus ir krematoriumo“, — svarsto architektė.
ARCHITEKTĖ: Turku mieste vykusiame vyriausiems Baltijos šalių miestų architektams skirtame seminare šiaulietė Rasa Budrytė buvo vienintelė viešnia iš Lietuvos. „Man keistas toks kitų Lietuvos miestų pasyvumas. Juk tai puiki proga pasidomėti, kaip dirba kitų miestų kolegos, pasisemti iš jų praktinės patirties“, — sakė architektė.
PREKYBCENTRIS: Turku miesto centrinėje dalyje prekybos centrai statomi, išsaugojant senuosius pastatus. Pavyzdžiui, šis išdygo, sujungus abipus siauros senamiesčio gatvės buvusius pastatus stikliniu stogu. Iš šalies jis atrodo, kaip senų pastatų kvartalas.
FABRIKAS: Buvę pramoniniai Turku pastatai virto vaikų ir jaunimo menų mokyklomis.
PASTATAI: Turku dera 120 ir vos 10 metų senumo pastatai.
MALŪNAS: Tarp aukštaūgių medžių Turku centre matyti ir seno vėjo malūno sparnai.
Rasos Budrytės albumo nuotr.