Naujausios
Statybininkai tebėra ant bangos
Darbo skelbimuose eiliniam betonuotojui siūlomas 2— 3 tūkstančių atlyginimas, kitų profesijų statybininkams — dar daugiau. Iš 86 Kelmės profesinio rengimo centrą baigusių moksleivių tik šeši niekur nesimoko ir neįsidarbino. Statybininkų profesijas įgijęs jaunimas kuria savo verslą Lietuvoje ir užsienyje.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Buvę moksleiviai tampa verslininkais
Kelmiškis Valdas Ramoška, Kelmės profesinio rengimo centre įgijęs santechniko specialybę, šiek tiek padirbėjo vienoje Šiaulių bendrovėje. Įgijęs patirties, ėmėsi verslo. Surado kitų statybininkų, nusipirko įrankių ir pradėjo įrenginėti namus. Darbo apsčiai — ir Kelmėje, ir aplinkiniuose rajonuose. Valdas džiaugiasi, kad darbo yra netoli. Vakarais gali sugrįžti į savo namus. Statybininkui tai didžiulis komfortas. 28 metų vaikinui taip ir nebuvo kada uždarbiauti užsienyje.
Kelmės profesinio rengimo centrą baigė ir vienas Palangos verslininkų Vaidas Šimaitis, Kelmėje įgijęs staliaus specialybę. Buvęs moksleivis Rimantas Butkus įkūrė statybos bendrovę Švedijoje. Dabar Kelmės profesinio rengimo centras ten siunčia praktikai moksleivių.
Kelmės profesinio rengimo centro direktoriaus pavaduotojas Jonas Valutis prisipažįsta ieškąs savo buvusių moksleivių, kai prireikia pakeisti kuro katilą, sutvarkyti kokį santechnikos įrenginį ar atlikti apdailos darbų.
Daugelis jų turi verslo liudijimus arba įkūrę savo bendroves. Tačiau kai kurie moksleiviai tęsia mokslus universitetuose bei kolegijose. Vėliau tampa labai vadovais, technologais, išmanančiais praktinį darbą. Daugiausia toliau mokytis pasiryžusių moksleivių stoja į Gedimino technikos ir Šiaulių universitetus.
Iš 86 pernai Kelmės profesinio rengimo centrą baigusių moksleivių 41 įsidarbino pagal specialybę, dar 15 gavo kitokio darbo, 16 tęsia mokslus. Nemažai jaunimo įgiję profesiją išvažiuoja į užsienį užsidirba mokslams studijuoja neakivaizdžiai.
Jaunimo norai ir darbo rinka
Šiuo metu Kelmės profesinio rengimo centras rengia aštuonių profesijų specialistus: mokomi pastatų restauratoriai ir apdailininkai, virėjai — padavėjai ir pardavėjai, Tytuvėnų skyriuje — autoremontininkai, viešbučių, kaimo turizmo darbuotojai, auklės.
Profesinio rengimo centro direktorius Antanas Levickas sako, jog centras galėtų mokyti ir 22 specialybių, tačiau tenka derintis prie darbo rinkos ir jaunimo norų. Šiemet nesusirinko pardavėjų grupė. Dar prieš trejetą metų ši profesija buvo viena iš patraukliausių. Pasinaudojęs šia situacija Kelmės profesinio rengimo centras nupirko Kelmės kooperatyvo įrangą, prisiviliojo dėstyti šio kooperatyvo specialistus. Dabar pardavėjos profesija prarado patrauklumą.
Prieš keletą metų nustota rengti siuvėjas. Dabar siuvėjų poreikis vėl auga. Labai trūksta santechnikų, tačiau šios profesijos specialistai taip pat nerengiami. Šiuo metu jaunimas mieliausiai renkasi restauratoriaus ir apdailininko, virėjo-padavėjo ir autoremontininko profesijas.
Reaguoti į darbo rinkos poreikius bei pokyčius profesinio rengimo centrams sunku ne tik dėl jaunimo požiūrio, bet ir dėl sudėtingo programų patvirtinimo. Daug laiko užima mokymo programos parengimas. Programą tenka derinti su Prekybos ir amatų rūmais, po to pateikti Mokymo metodikos centrui prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Jeigu šis centras programą aprobuoja, atvyksta ekpertų grupė įvertinti mokymo bazės ir kitų praktinių specialistų rengimo galimybių. Procedūros užtrunka apie porą metų. Kol parengiami pirmieji specialistai, praeina dar treji. Per penkmetį situacija darbo rinkoje vėl gali pasikeisti naujosios profesijos nenaudai.
Profesijos mokosi ir Darbo biržos klientai
Savo bazę Kelmės profesinio rengimo centras panaudoja mokydamas Darbo biržos klientus. Jie išmoksta suvirintojų, dažytojų, tinkuotojų, mūrininko, traktorininko profesijų. Tie, kurie nori dirbti, baigę mokslus įsidarbina.
Direktorius Antanas Levickas sako, jog ateina visokių žmonių. Tačiau buvo atvejis, kai pradėjęs mokytis vienas stiklelį kasdien kilnojęs vyras iškentė negėręs dvi savaites. Motyvai — įvairūs. Vieni tikrai nori išmokti profesijos ir gauti darbo, kiti bijo prarasti stipendijas ir socialines garantijas. Mat besimokantiems pirmus tris mėnesius Darbo birža moka 470 litų, o kitus tris mėnesius apie šešių šimtų litų stipendiją. Darbo rinkai jau parengta 500 žmonių. Kartais čia pasimokę tėvai nukreipia ir savo vaikus.
Ypač populiarūs Tytuvėnų skyriuje rengiami traktorininkų kursai. Į juos važiuoja ne tik bedarbiai. Kai kurie žmonės patys moka už kursus. Išmokti šios profesijos savo darbininkus siunčia ir įmonės.
citata: „Šiuo metu jaunimas mieliausiai renkasi restauratoriaus ir apdailininko, virėjo-padavėjo ir autoremontininko profesijas.
VERSLININKAS: Kelmiškis Valdas Ramoška (kairėje), Kelmės profesinio rengimo centre įgijęs santechniko specialybę, patelkė kitų profesijų kelmiškius ir įrenginėja namus. Jo bendradarbis Virgaudas Mišeikis džiaugiasi, jog darbo yra ir Kelmėje.
VADOVAI: Kelmės profesinio centro direktorius Antanas Levickas (dešinėje) ir jo pavaduotojas Jonas Valutis.
Autorės nuotr.
PAMOKA: Būsmieji pastatų restauratoriai išmoksta visus namo statybos darbus nuo pastatų iki stogo.
Kelmės profesinio rengimo centro nuotr.