Naujausios
Šiauliai turi Bezarabiją ir Paryžių
Gyvenu Taškente, per buto langus matau Bezarabiją. Nuo namų pėstute nukulniuoju į Kamčatką ir Sachaliną, o būdama miesto centre užsuku į Paryžių.
Tai ne fantazijos — nuo mano namų pietiniame rajone esančių kvartalų pavadinimai, duoti senųjų šiauliečių. Žmonių kalambūras Šiauliuose dar neužmirštas.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Bezarabiją išstūmė mūrai
Šiaulietis pedagogas, kraštotyrininkas Vytautas Mažeika Šiaulių pietinio mikrorajono istorija domisi nuo 1975-ųjų, kai apsigyveno Statybininkų gatvėje. Tik per kelią buvusią Bezarabiją savo akimis jis matė dar dešimt metų.
Dabar vietoje Bezarabijos stovi tolėliau nuo Tilžės gatvės atitraukti raudonų plytų namai prie Dainų parko.
V. Mažeika teigia, kad Bezarabija prasidėjo nuo senosios Aukštabalio gatvės, buvusios tarp Paukščių tako ir Tilžės gatvės namų, ir tęsėsi beveik iki Gardino gatvės.
„Tai buvo Lieporių kaimo dalis, vadinta Lieporių priemiesčiu arba neoficialiai Bezarabija. Vienur teigiama, kad gal būt pirmieji namai čia pastatyti 1871 metais. To nežinau, bet Juozas Urbonas, buvęs Lieporių kolūkio pirmininkas, Bezarabijoje yra gimęs 1912 metais. Reiškia, kad ten jau buvo gyvenama“, — prisiminė kraštotyrininkas.
Bezarabija pradėta griauti 1985 metais. Šiaulietis kraštotyrininkas Jonas Tamulis nuotraukoje užfiksavo 1990-ųjų kovo 22 dieną paskutinį griaunamą medinuką. Raudono mūro daugiaaukščiai namai statyti iki 1991-1992 metų.
Pavadinimą diktavo laikmetis
Pasak V. Mažeikos, 1947 metų žemės apskaitos žiniaraštyje buvo virš 20 mažų sklypininkų ir, reikia manyti, kad beveik visi jie buvo Bezarabijoje.
Šiame rajone siauru ruožu palei dabartinę Tilžės gatvę stovėjo mediniai namai, buvo nutiesti ir mediniai šaligatviai ir medinė kanalizacija. Už jų į Dainų parko pusę buvo ūkininkų namai.
Bezarabijoje buvo trys parduotuvės, kuriose buvo galima nusipirkti žibalo, cukraus ir kitų smulkių prekių. Buvo dvi kalvės — Šležo ir Baltoji. V. Mažeika taip pat žino, kad Bezarabijoje keptos bandelės ir „barankos“.
Kodėl ši vieta pavadinta Bezarabija, tuo metu taip vadinta Moldavijos dalimi, yra keletas versijų.
„Vienas senas žmogus sakė, kad tai sugalvojo toks Petras Pumputis, buvęs savanoris, šaulys. Ar tai tiesa, nežinau. Ten gyvenę žmonės turėjo po kelis arus žemės, mediniai nameliai buvo vienas prie kito susigrūdę, — pasakojo V. Mažeika. — Bezarabija kažkada Rusija vadino Moldaviją, kaip tolimą ir varganai gyvenantį kraštą. Matyt, nuo to ir prigijo pavadinimas — Bezarabija nuo Šiaulių buvo nutolusi per du kilometrus tikrai“.
Taškentą atvežė uzbekai
Uzbekijos sostinės pavadinimas prigijo pirmajam daugiabučių namų kvartalui pietiniame rajone. Taškentu pavadintas kvartalas nuo Aukštabalio iki Statybininkų gatvės.
„Po 1966 metų žemės drebėjimo Taškente Rasos (buvusios Pirmūnų gatvės) 20 ir 22 namuose buvo apgyvendinta apie 100 Taškento gyventojų. Šiuose naujai pastatytuose namuose buvo laisvų butų. Žmonės iš Taškento čia gyveno gal porą metų. Paskui, Taškente atstačius gyvenamuosius namus, jie išvažiavo į gimtas vietas. Kiti ieškojo, kaip susikeisti butus iš Taškento į Šiaulius ir dabar yra likę keletas uzbekų šeimų“, — pasakojo V. Mažeika.
Šiame kvartale pastačius restoraną „Milda“, prigijo kitas pavadinimas — prie “Mildos“.
Už Taškento statytą daugiabučių namų kvartalą žmonės pavadino Sachalinu. Jis buvo tarp Dariaus ir Girėno, Gegužių (buvusios Kosmonautų) ir Lieporių gatvių. Kvartalas baigtas statyti apie 1973.
„O tarp Lieporių, Gegužių ir Tilžės gatvės (rajonas apie parduotuvę “Super Neto“) buvo Kamčatka. Nuo šių rajonų iki Šiaulių centro yra kokie keturi kilometrai. Žmones veikė nuotolis ir savotiška ironija — “A, toli kaip iki Sachalino, Kamčatkos“, — apie prigijus pavadinimus pasakojo V. Mažeika.
Paryžius „prilipo“ nuo modernios statybos
Arūnas Adomaitis, Šiaulių savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas, augo Paryžiuje.
„Žiūrint nuo Tilžės gatvės, šis kvartalas yra už “Santarvės“ mokyklos tarp Vytauto ir P. Cvirkos gatvių. Paryžiečiais dar buvo laikomi ir A. Mickevičiaus gatvės gyventojai“, — prisiminė A. Adomaitis.
Jis sprendžia, kad šis pavadinimas kvartalui prie buvusios „Piarnu“ parduotuvės duotas P. Cvirkos gatvėje pastačius 5 blokinius daugiaubučius namus: plytinių daugiaaukščių namų Šiauliuose jau buvo, o šie, blokiniai, Šiauliuose pastatyti pirmieji.
„Mieste atsirado kažkas nauja Paryžiaus stiliumi. Mes į tuos paryžietiškus namus įsikėlėme patys pirmieji 1966 metais. Toks rajono pavadinimas svarumo tarp bendraamžių nesuteikdavo: jaunimas iš Kleinerio rajono ( prie S. Šalkauskio mokyklos) buvo vadinamas kleineriniais, mes — paryžiniai“, — sakė A. Adomaitis.
Kraštotyrininkas J. Tamulis turi ir kitą Paryžiaus atsiradimo versiją: dabartinė Vytauto gatvė Smetonos laikais vadinta Pagyžių gatve ir šnekamojoje kalboje šis pavadinimas galėjo virsti ir Paryžiumi.
Šiauliai turtingi pavadinimais
Šiaulietis dizaineris Vilius Puronas, besidomintis miesto istorija, paskaičiavo, kad Šiauliuose yra apie 50 įvairių vietovardžių. Jis mano, kad Šiauliai savo atskirų kvartalų pavadinimais yra turtingesni už kitus miestus, pavadinimai yra inventorizuoti ir taip nenunyko.
V. Puronas paminėjo keletą senųjų pavadinimų: kur yra dabartinis Prūdelis, buvo Padirsės slėnis (nuo upeliuko Dirsė); pats seniausias Talkšos ežero pavadinimas yra Telšys; žinomi trys Pabalių pavadinimai: Pabaliai-Pabalynė-Pambaliai; Šimšės rajono pavadinimas kildinamas nuo čia gyvenusio žydo Šimelio ir nuo upeliuko Šimša.
„Apie Šiaulių kolegiją buvo Bobturgis, o miesto centro dalis apie Šiaulių katedrą vadinta Buleine, šis senas pavadinimas rastas caro laikų raštuose. Taigi, Šiauliai pavadinimais nenuskriausti“, — reziumavo V. Puronas.
PASKUTINIS: Šiaulietis kraštotyrininkas Jonas Tamulis 1990 03 22 tuometinėje Lenino gatvėje nufotografavo paskutinį griaunamą Bezarabijos namą.
KRAŠTOTYRININKAS: Ilgametis mokytojas Vytautas Mažeika tyrinėjo Lieporių mikrorajono ir apylinkių istoriją, už kraštotyros darbus apdovanotas Mikelio prizu.
TAŠKENTAS: Šiaulių pietinio rajono kvartalas nuo Aukštabalio gatvės po 1966 metų žemės drebėjimo Taškente taip pavadintas dėl čia atkeldintų uzbekų šeimų. Fotografas Antanas Dilys Taškentą fotografavo 1990 metais.
BEZARABIJA: Centrinė Bezarabijos dalis apie 1960-1970 metus. Fotografas nežinomas.
VAIZDAS: Bezarabija buvo pelkėta vieta, tad prie medinių namų buvo nutiesti ir mediniai šaligatviai. Nuotraukoje Stasys Rasikas, gimęs 1944 metais, prie savo gimto namo senojoje Aukštabalio gatvėje.
MŪRAI: Nuo šių raudonų plytų namų arčiau gatvės driekėsi Bezarabija.
PARYŽIUS: Paryžiaus pavadinimas Šiauliuose prigijo nuo šių, P. Cvirkos gatvėje pastatytų pirmųjų blokinių namų.
Jono TAMULIO, Vytauto MAŽEIKOS asmeninio albumo ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus fondų nuotraukos