Naujausios
Riziką keičia stabilumas, godumą — baimė
Lietuvių finansinis elgesys tampa vis atsargesnis, sako šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Labiau už riziką vertinamas santaupų stabilumas. Šis požymis būdingas laikams, kai godumą pakeičia baimė: žmogus linkęs geriau bet kokia kaina išvengti nuostolio, negu bandyti laimę ir uždirbti daugiau.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Prognozės su pesimizmo nuotaika
Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės J. Varanauskienės, Lietuvoje ekonomikos recesijos (smukimo) dar nėra, nes BVP nežymiai tebeauga.
Pagal prognozes, kitais metais infliacija turėtų siekti 8 procentus. Teoriškai laikoma, kad riba, kurią dar galima toleruoti, yra 5— 6 procentai.
2010 metais infliacija turėtų vėl šoktelėti, tam didžiausios įtakos turės elektros brangimas.
Prognozuojama, kad darbo užmokestis („ant popieriaus“) nedidės, galbūt ir mažės. Daugiau įmonių susidurs su sunkumais ir nebeplės veiklos, kaip darė iki šiol. Nedarbas augs lėtėjant ekonomikai. Žmogui tai reiškia prastesnes darbo perspektyvas: ir užmokesčio, ir darbo vietos. Tai skatins turėti daugiau santaupų “juodai dienai“ ir atsargiau imtis ilgalaikių įsipareigojimų.
Prognozuojamas paskolų augimas, lyginant su paskutinių metų rezultatais, 2009 metais sumažės perpus — iki 15 procentų. Pasak J. Varanauskienės, Vakaruose per būsto bumą būsto paskolų portfelis augo 12 procentų. Viltims išblėsus, Europos paskolų augimo lygis per metus siekia 4 procentus.
„Situaciją vadiname ne krize, o atokvėpiu. Tai leidžia sugrįžti prie normalių augimo tempų: iš pajamų, ekonomikos augimo“, — sako J. Varanauskienė.
Įvertindama indėlių pokytį, J. Varanauskienė sako, jog logiškai indėliai (santaupos) turėtų keistis tiek, kiek didėja žmonių pajamos.
2009 metais prognozuojamas indėlių pokytis — 10 procentų. Pasak finansų ekspertės, ilgą laiką — 4— 5 metus iš eilės vidutiniškai indėliai augo po 25 procentus per metus. Tam įtakos turėjo žmonių patikėjimas bankais: į juos buvo atnešti namie saugomi pinigai. Nemažai emigrantų pinigų. Trečia priežastis — kai auga paskolos, auga ir indėliai, nes paskola vieno žmogaus sąskaitoje tampa pinigais būsto pardavėjo sąskaitoje.
Išaugo jautrumas rizikai
Pasak J. Varanauskienės, didelė infliacija trukdo sudarinėti planus, siekiančius daugiau nei trejus metus, todėl sunku skaičiuoti, kiek reikia atsidėti ir turėti šiandien lėšų, kad galėtumei grąžinti paskolą. „Teoriškai galima įrodyti, kad, esant didelei infliacijai, skolintis naudinga, bet netikrumas dėl ateities dar labiau sumažina finansinį saugumą“.
Ekspertė sako, kad taupymo tikslai ir prioritetai Lietuvoje — keičiasi. Labiau už galimybę uždirbti padidėjusios rizikos sąskaita dažniau vertinama santaupų teikiamo stabilumo garantija.
Statistika rodo, kad realusis darbo užmokestis Lietuvoje augo per pusę mažiau nei nominalusis: nuo 2007 antrojo ketvirčio iki 2008 antrojo ketvirčio Šiaulių apskrityje darbo užmokestis padidėjo 23— 24 procentais. Realus padidėjimas (padidėjimas minus infliacija) — 11,23 procentų.
Kur „nueina“ padidėjusios pajamos? Šiaulių apskrityje per pirmąjį šių metų pusmetį realus darbo užmokestis augo 6 procentais. Per tą patį pusmetį santaupų portfelis paaugo 6, 7 procento. Pasak J. Varanauskienės, tai rodo, kad šiauliečiai dar turi galimybių taupyti ne tik iš darbo užmokesčio. Tokia tendencija pastebima visuose didžiuosiuose miestuose, išskyrus Klaipėdą.
Pirmas pusmetis rodo, kad, padidėjus kainoms, sumažėjo vartojimo apimtys. Žmonėms ateina laikas grąžinti skolas. J. Varanauskienė pateikia apklausos duomenis: 2005 metais paskoloms atiduoti iki 15 procentų šeimos pajamų skirdavo 17 procentų paskolą paėmusių žmonių, 2008 metais tokių liko 4 procentai. 2005 metais 50 procentų šeimos pajamų turėjo atiduoti 5 procentai asmenų, 2008 metais — jau 16 procentų.
Vidutinė paskola, lyginant 2005 ir 2008 metus, išaugo: tris kartus daugiau žmonių, paėmusių paskolas jau turi gyventi smarkiai susispaudę.
Riboti skolinimąsi skatina padidėjusi skolinimosi kaina.
„Skirtingų valstybių centriniai bankai sumažino bazinių palūkanų normą, kad atgaivintų sąstingį finansų rinkoje. Bet palūkanos tarpbankinėje rinkoje ir paskolų palūkanos klientams mažėti nepradėjo. Išaugusi rizika ir sumažėjęs pasitikėjimas apsunkino tarpbankinį skolinimąsi, todėl bankai turi branginti paskolas ir klientams“, — sako J. Varanauskienė.
Rekomenduoja prisitaikyti
Pasak ekspertės, dėl išaugusios infliacijos susiduriama su neigiamomis palūkanomis. Palūkanos už indėlius yra mažesnės negu infliacijos rodiklis, todėl pilnai nekompensuoja pinigų nuvertėjimo.
Kur dėti pinigus, kad jie nenuvertėtų? Ką daryti su investicijomis? Bankininkai rekomenduoja remtis klasikinėmis taisyklėmis.
Būtina atsiminti, kad kiekvienas piniginis atvejis — individualus, todėl svarbu įvertinti savo finansinę padėtį ir situaciją.
Nukritus akcijų kainoms atsiranda galimybių užsidirbti, bet yra grėsmė, kad rytoj jos bus dar pigesnės. Todėl finansiškai jautriems asmenims šiandien akcijas pirkti rizikinga. Parduoti investicijas sumažėjusia kaina — nerekomenduojama.
Esant nestabiliai situacijai rinkoje, naudingiau rinktis periodinio investavimo taktiką.
STABILUMAS: Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad žmonėms, įmonėms šiuo metu svarbiausia išsaugoti, o ne pagerinti esamą padėtį.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
i