Naujausios
Pragyventi iš sūrių
Kelmės rajone, Burbaičių kaime, gyvenantiems Laimutei ir Rimui Janavičiams šiuo metu nereikia nervintis, kad pieninės sumažino kainas už pieną ir jau antras mėnuo iš viso nemoka pinigų. Laimutė iš pieno daro sūrius, juos parduoda ir uždirba vidutinę vieno žmogaus algą. Šeima išgyvena iš šešių karvių ir kelių hektarų žemės.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Klientai tempia į priekį
Septintą ryto Janavičių vasaros virtuvėlėje jau garuoja puodai ir kvepia varške. Laimutė į aštuonių litrų puodą pila keturis litrus saldaus pieno, ant jo — vakarykščio melžimo šviežiai įrūgusį pieną. Iš maišyto pieno varškė išeina saldesnė. Tai, kas sutraukinta viename puode telpa į sūrmaišį. Šiek tiek nuvarvinusi išrūgas, moteris šiltą varškę deda į sląstus. Iš aštuonių litrų pieno išeina apie kilogramą sveriantis sūris.
Paslėgusi keturis sūrius moteris kaičia dar keturis puodus. Iš šiuo metu šešių karvių duodamo pieno pavyksta padaryti po devynis — dešimt sūrių. Kasdien juos veža į miestą. Šviežio kartais dar šilto sūrio nori Laimutės klientai. Vos pasirodo turgelyje, sūrius kaip mat išperka. Daugelis užsisako jau kitai dienai. Laimutei smagu žiūrėti, kai turgelio prekiautojos iš karto laužia sūrį, jį valgo ir giria, kad skanus. „Tai antras atlygis už darbą, — sako moteris. — Klientai mane ir tempia į priekį. “
Burbaičiuose daryti sūriai pasiekia ne tik Kelmę, bet ir Egiptą, Angliją, Airiją, įvairias sostinės įstaigas. Žmonės juos veža užsienyje gyvenantiems giminaičiams. Jeigu iš anksto užsako, Laimutė padaro sūrius su kmynais, aguonom, razinom.
Juos daro pagal tradicinę senovišką technologiją. Pieną raugina molio puodynėse. Šviežią pieną pila ant puodynės krašteliuose palikto raugo, padeda ant šiltos krosnies. Per naktį pienas surūgsta.
Sūrius spausti apsimoka
Janavičiai keliasi penktą valandą ryto. Pamelžia karves, pašeria kitus gyvulius. Tada Laimutė eina traukinti varškės ir spausti sūrių.
Moteris pripažįsta, jog paprasčiau būtų pieną kaip žaliavą atiduoti pieninei, tačiau spausti sūrius labiau apsimoka. Už aštuonis litrus pieno, iš kurio išeina sūris, šiandienos kainomis ji gautų apie pustrečio lito. Už sūrį gauna dvylika litų. Kasdien pardavusi po devynis, dešimt sūrių, moteris užsidirba provincijos žmogui normalią algą.
Saldžius iš nenugriebto pieno padarytus sūrius apsimoka pirkti ir Laimutės klientams. Prekybos centruose varškės sūrio kilogramas kainuoja ne dvylika, o septyniolika litų. Ir padarytas jis iš lieso pieno, kitokio skonio.
Žinoma, sąnaudos sūriui, didesnės negu parduodant žaliavą. Kainuoja dujos, kuras, kai veža savo gaminius į miestą, reikia darbo įrankių. Tačiau Laimutė mano susikūrusi sau nuolatinę darbo vietą, dėl kurios nereikia konkuruoti su kitais ir baimintis, jog dėl krizės iš darbo gali kas nors išmesti.
Laimutės darbo diena tęsiasi po keliolika valandų. Iki pietų spaudžia sūrius. Paskui juos veža į miestą. Grįžta apie šešioliktą valandą. Tuoj pat vėl tenka eiti melžti karvių. Po to supilsto į puodynes pieną, išvalo sląstus, išvirina sūrmaišius, pasiruošia rytdienos darbams.
Postūmį davė vargas
Spausti ir pardavinėti sūrius Laimutė Janavičienė pradėjo prieš aštuonerius metus. Tada Janavičiai laikė tik dvi karves. Augo trys vaikai. Sūnūs — dvynukai. Reikėjo išgyventi. Moteris suspausdavo po du — tris sūrius. Veždavo į Kelmę autobusu. Aštuntą ryto išvažiuodavo. Atgal autobusas būdavo tik keturioliktą valandą. „Tuomet neturėjau nuolatinių klientų. Nueidavau į turgelį. Nedrįsdavau siūlyti. Būdavo mindžiukuoju mindžiukuoju, kol išdrįstu pasiūlyti.“
Laimutė ir Rimas Janavičiai išbandė daugybę būdų išgyventi kaime.: augino bulves, prisiveisė kiaulių, Laimutė su sūnum pusmečiui išvažiavo į Vokietiją — Laimutė prižiūrėjo senukus. Tačiau po pusmečio vėl teko grįžti į Lietuvą ir vėl viską pradėti nuo nulio. Iš naujo pirko gyvulius. Susirado sląstus. Vėl pradėjo spausti sūrius.
Ir dabar, kai vaikai, jau suaugę, Janavičių tvartai pilni paukščių ir gyvulių.
PROCESAS: Šviežutėlė šilta varškė netrukus atsidurs sląstuose ir taps sūriu.
NAUDA: Laimutė Janavičienė iš pieno spausdama sūrius išspaudžia ir penkis kartus didesnę naudą už tuos kaimo žmones, kurie parduoda pieno žaliavą.
TRADICIJA: Sūriai daromi pagal senovinę tradiciją — pienas rauginamas molinėse puodynėse.
SLĄSTAI: Laimutė Janavičienė turi dešimt sląstų. Vieni mamos, kitus pirko turguje. Trečius padarė jos vyras Rimas. Nuo sląstų priklauso sūrio forma ir tvirtumas.
Autorės nuotr.