Naujausios
Norvegijoje lietuviai laimi mažesne kaina
Iš Norvegijos Oslo ir Rygge oro uostų į Lietuvą beveik kasdien išskrenda pilnas „Boeing'as“ keleivių. Norvegus į Lietuvą traukia aukšta aptarnavimo kultūra, geras maistas ir žemos kainos. Apie tai pasakoja trumpam į tėviškę — į Kelmės rajono Vaiguvos miestelį mamos aplankyti sugrįžęs Lietuvos ambasadorius Norvegijos karalystėje Alfonsas EIDINTAS.
Regina MUSNECKIENĖ
Du šimtai norvegiško kapitalo įmonių
— Kasdien pilni lėktuvai į Lietuvą skrendančių norvegų, tikriausiai, nėra vien turistai. Ar daug Lietuvoje norvegiško kapitalo?
— Norvegijos investicijos Lietuvoje jau 2006 metais siekė 542,41 milijono litų, ir jos vis augo. Norvegijos kapitalo investicijos Lietuvoje sudaro netoli 3 procentų visų tiesioginių užsienio investicijų. Mūsų šalyje yra įregistruota apie 200 įmonių, kuriose investuotas Norvegijos kapitalas. Veikia apie 150 bendrų lietuvių ir norvegų įmonių, kurios dirba ir Norvegijoje. Lietuviai ten stato, remontuoja, prekiauja.
Norvegijos kompanija „Den Norske Stats Oljeselskap“ (“Lietuva Statoil“) yra pirmame dešimtuke tarp didžiausių užsienio investuotojų į Lietuvos ūkį. Pirmoji “Statoil“ degalinė Lietuvoje buvo atidaryta 1995 metais, dabar Lietuvoje veikia 59 aptarnaujančios “Statoil“ degalinės ir 6 automatinės.
Norvegijos kapitalo įmonės Lietuvoje yra keli viebučiai Vilniuje ir Klaipėdoje, finansinės grupės DNB Nord ir „Nordea“.
Įmonių grupė „Stafa Industrier AS“ įsigijo Ukmergės priemiestyje Pašilėje esančią bendrovę “Ukmergės stiklas“. Į Lietuvą ši įmonė įžengė dėl pigesnės darbo jėgos — taip tikimasi sumažinti gamybos sąnaudas.
— Norvegai mėgsta skydinius ir karkasinius namus. Kiek čia pasitarnauja Lietuvos įmonės?
— Dauguma norvegų statosi arba perka paruoštus statybai karkasinius ar skydinius medinius gyvenamuosius namus, rąstinius namelius poilsiui gamtoje. Lietuvos medinių namų statybos įmonės čia aktyvios. Kai kurių Lietuvos medinių namų statybos įmonių darbų apimtys Norvegijoje yra įspūdingos. Antai UAB „Jungtinės pajėgos“ vien Jesheimo miestelyje, kuriame daugiausia gyvena Oslo Gardemoen oro uosto darbuotojai, jau pastatė daugiau kaip 60 namų kvartalą. Ši įmonė stato net daugiaaukščius medinius namus Šiaurės Norvegijoje. Kita Lietuvos įmonė UAB “Rąstų technologijos“ pastatė 32 vasarnamius Bęrųyknausene Kragerų komunoje.
Lietuvos įmonės ne tik stato ar parduoda savo produkciją Norvegijos rinkai, bet ir sėkmingai investuoja. 2005 metų liepą Lietuvos investicinė bendrovė „Hermis Capital“ per Oslo Vertybinių popierių biržą už 110 milijonų litų įsigijo beveik 40 procentų įmonės “Kitron“ akcijų. Ši įmonė yra viena pirmaujančių Skandinavijos kompanijų elektronikos vystymo, industrializacijos bei gamybos srityje. Šiuo metu lietuvių bendrovė yra didžiausia “Kitron“ akcininkė, galinti diktuoti savo reikalavimus.
Norvegai perka lietuviškus keltus ir laivus
— Ką galėtumėte pasakyti apie Lietuvos ir Norvegijos prekybos ryšius?
— Lietuvos ir Norvegijos prekybiniai ryšiai jau ilgą laiką plėtojami nuosekliai ir jų tolimesnei plėtotei ambasada teikia prioritetą. Lietuvos eksportas į Norvegiją gerokai viršija importą iš Norvegijos. Pernai mūsų eksportas į Norvegiją sudarė 1,3 milijardo litų, o importavome tik už 400 milijonų litų. Taigi, mūsų prekybos saldo yra aiškiai Lietuvos naudai.
Norvegijos rinkoje ne vienerius metus geriausiai konkuruoja stipriausių ir tradiciškai į eksportą orientuotų Lietuvos pramonės sektorių gaminiai — ekskursiniai ir kitokie laivai, keltai, elektros įrengimai ir prietaisai, mediena ir jos gaminiai (mediniai namai, baldai ir kiti), metalo produkcija.
Ypač geras galimybes rasti verslo partnerių Norvegijoje turi elektronikos pramonės įmonės, pigiau nei vakariečiai gaminančios kokybiškus gaminius.
Stengėmės padėti mūsų įmonėms padidinti gaminių iš medienos (parketlenčių, medinių surenkamų namukų) eksportą į Norvegiją, kadangi tuo labai domisi ir Lietuvos, ir Norvegijos verslininkai. Ypač tai pasakytina apie medinių surenkamųjų namukų eksportą.
— Ar prekybai neatsilieps finansinė krizė?
— Finansinė krizė jau daro įtaką. Stojant statyboms Norvegijoje, mažėja lietuviškų gaminių paklausa.
Norvegijoje žmonių gyvenimo lygis yra vienas aukščiausių pasaulyje, tačiau čia parduodamos prekės ir paslaugos taip pat itin brangios. Norvegijos įmonėms apsimoka perkelti savo gamybą į žemesnių kaštų šalis. Lietuva vertinama kaip gana patraukli šalis gamybai perkelti.
Nuolat atkreipiame mūsų šalies verslo dėmesį į tai, kad Norvegijoje itin aukštos ne tik prekių, bet ir paslaugų, ypač reikalaujančių fizinio darbo, kainos.
Bene svarbiausia išimtis — žemės ūkio produkcija. Norvegija labai remia savo žemės ūkį, todėl patekti į šios šalies maisto produktų rinką sudėtinga. Be to, Norvegijos maisto produktų vartojimo rinka sunkiai priima naują produktą, nes vartotojai čia labiausiai vertina tradicinį norvegų maistą.
— Kaip verslininkams padeda ambasada?
— Ekonominio bendradarbiavimo galimybės dar toli gražu neišsemtos. Ambasada padeda rengti verslo misijas bei kasdien atsiliepia į Lietuvos ir Norvegijos įmonių užklausimus bei prašymus padėti surasti verslo partnerius. Norvegijos įmonės dažniausiai kreipiasi į ambasadą, prašydamos (dažniausiai labai skubiai) rekomenduoti Lietuvos įmones, kurios galėtų pagaminti ar parduoti tam tikrą produktą.
Suprasdami, kad net ir patys mažiausi užsakymai duoda Lietuvos žmonėms darbo, nepaliekame be dėmesio nė vieno užklausimo — kreipiamės į atitinkamas įmones Lietuvoje, o prireikus prašome Lietuvos ekonominės plėtros agentūros, regioninių pramonės ir prekybos rūmų pagalbos.
Lietuviai Norvegijoje
— Ar Norvegijoje gyvena daug lietuvių? Ką jie ten veikia?
— Lietuvių Norvegijoje gali būti iki 40 tūkstančių. Tikslios statistikos nėra. Jie kasdien kreipiasi dėl dokumentų tvirtinimo, pasų keitimo, buities problemų ir informacijos.
Neseniai pirmą kartą Norvegijos istorijoje, Lietuvos ambasadoje, Osle, sutuokėme pirmą Lietuvos piliečių porą.
Lietuviai gydytojai, inžinieriai, ekonomistai, statybininkai čia dirba ir garsėja kaip geri specialistai. Jie puikiai reprezentuoja Lietuvą. Savo bičiuliams norvegams parodo savo šalį, supažindina su Lietuvos menininkais, kurie vėliau į Norvegiją atveža savo parodas. Lietuviams jie padeda rasti pasirodymams sales, auditoriją, padeda keliauti, suranda kur pigiau pernakvoti.
Dauguma Norvegijoje dirbančių lietuvių čia gyvena laikinai. Jie dirba bendrose norvegų ir lietuvių kompanijose, stato ir remontuoja namus. Vien pernai 7 tūkstančiai lietuvių gavo leidimus dirbti Norvegijoje, dar 7 tūkstančiai leidimų išduoti pakartotinai. Manome, kad aptarnavimo sferoje, statybose ir žemės ūkyje Norvegijoje kasmet dirba apie 20 tūkstančių lietuvių.
Pavieniai lietuviai, atvykstantys per pažįstamus randa darbo, bet dažnai, nemokėdami kalbos, nepasirašo sutarčių. Juos kartais apgauna, nesumoka atlyginimo. Tokių atvejų — apstu, tad ambasada pagelbsti kiek galėdama.
Blogiausia, kai į svetimą šalį atvyksta jauni nuotykių ieškotojai. Kai kurie suimami už kvaišalų gabenimą ar kitą neteisėtą veiklą ir nuteisiami, įkalinami. Kiti, įsipylę benzino pabėga iš kolonėlių, apsivagia parduotuvėse, vairuoja automobilį neblaivūs. Yra tokių, kurie atvirai prisipažįsta: „Galvojau, gal pavyks ką nors gerai pavogti...“
Lietuvių istorijas aprašo spauda. Paskui labai sunku atgauti gerą vardą. Pasitaikė, deja, ir didelių nelaimių — Norvegijoje žuvo Lietuvos žmonių.
Lietuva norvegų akimis
— Kaip norvegai vertina Lietuvą?
— Toks tyrimas dar neatliktas. Ambasados darbuotojų ir asmeniniais pastebėjimais, Lietuva Norvegijoje žinoma ir neblogai vertinama. Lietuva norvegams šalis, kurioje aukštas aptarnavimo lygis, prieinamos paslaugų, sveikatos apsaugos kainos, kokybiški maisto produktai.
Dėl šių motyvų Norvegijos turistų skaičius Lietuvos viešbučiuose pastaruoju metu auga kasmet ketvirtadaliu.
Susidomėjimas Lietuva — didelis. Kone kasdien į Lietuvą skrenda pilnas „Boeing“ lėktuvas į Vilnių ir Palangą iš Oslo ir Rygge oro uostų “Norwegian Air Shuttle“ lėktuvu, net ir žiemą pasiturinčių norvegų keleivių netrūksta. Nemažai norvegų skrenda praleisti savaitgalių Vilniuje, Druskininkuose, Palangoje.
citata: „Lietuva norvegams šalis, kurioje aukštas aptarnavimo lygis, prieinamos paslaugų, sveikatos apsaugos kainos, kokybiški maisto produktai.“
VERSLININKAI: Ambasadorius Alfonsas Eidintas ir Lietuvos garbės konsulas Vestfoldo grafystėje Trond Asplin (pirmasis iš kairės) Vestfolde susitiko su Norvegijos verslininkais.
PARODA: Osle šių metų kovą buvo atidaryta paroda „Karas po karo: ginkluotas pasipriešinimas Lietuvoje 1941 — 1954 metais“.
Lietuvos ambasados Norvegijoje nuotraukos