Netektis už tūkstančių kilometrų: su kokiais sunkumais susiduria užsienyje mirusių lietuvių artimieji?

Autorių nuotr.
Artimojo netektis visada sukrečia, tačiau kai mirtis ištinka užsienyje, šeimai tenka susidurti ne tik su gedulu, bet ir su sudėtingomis administracinėmis procedūromis, nepažįstamos šalies įstatymais bei netikėtomis išlaidomis. Nesvarbu, ar žmogus ilgus metus gyveno Jungtinėje Karalystėje, dirbo Norvegijoje, ar išvyko vos savaitei atostogų į Turkiją – jo palaikų pargabenimas į Lietuvą gali tapti rimtu išbandymu. Ką tokiais atvejais turi žinoti artimieji ir kodėl skirtingose šalyse taikomos procedūros gali gerokai skirtis?

Mirtis per atostogas – situacija, kuriai beveik niekas nesiruošia

Kasmet tūkstančiai lietuvių keliauja ilsėtis į Ispaniją, Graikiją, Turkiją ar Egiptą. Nors kelionės dažniausiai siejamos su poilsiu, netikėta liga, nelaimingas atsitikimas ar staigus sveikatos sutrikimas gali baigtis tragedija. Tokiais atvejais artimieji neretai susiduria su visiškai nepažįstama sistema. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kur yra mirusiojo palaikai, kokia institucija išduos mirties dokumentus ir ar galima pradėti jų pargabenimo procedūras.

Situaciją gali apsunkinti kalbos barjeras, skirtingas institucijų darbo laikas ir būtinybė dokumentus versti į kitą kalbą. Jeigu mirties aplinkybės neaiškios, gali būti pradėtas tyrimas, o palaikų perdavimas atidėtas.

Specialistai pataria dar prieš kelionę įsitikinti, kad draudimo sutartyje numatytas ne tik gydymo išlaidų kompensavimas, bet ir palaikų repatriacija.

Europos Sąjungoje procedūros paprastesnės? Ne visada

Nors Europos Sąjungoje galioja bendri laisvo judėjimo principai, mirusiųjų palaikų pervežimo tvarka nėra visiškai suvienodinta. Europos Komisijos informacijoje pabrėžiama, kad kiekviena valstybė taiko savas mirties registravimo ir palaikų repatriacijos taisykles. 

Pavyzdžiui, Ispanijoje palaikų išvežimui gali reikėti mirties liudijimo, balzamavimo pažymos, vietos institucijų leidimų ir specialaus transportavimo dokumento. Kadangi Ispanija ir Lietuva yra prisijungusios prie atitinkamo tarptautinio susitarimo, papildomas Lietuvos ambasados leidimas tokiais atvejais nereikalingas. 

Vokietijoje, Airijoje ar kitose Europos valstybėse dokumentų išdavimo procedūros ir atsakingos institucijos gali skirtis, Todėl net ir ES teritorijoje šeima neturėtų manyti, kad visur galioja vienoda tvarka.

Už Europos Sąjungos ribų – daugiau nežinomybės

Dar sudėtingesnė situacija gali susiklostyti Turkijoje, Egipte, Jungtinėje Karalystėje ar kitose ES nepriklausančiose valstybėse. Pavyzdžiui, turistui mirus Egipte ar Turkijoje, būtina vadovautis vietos institucijų nustatyta tvarka. Gali prireikti papildomų medicininių dokumentų, oficialių vertimų ar leidimų. Ypač svarbu iš anksto išsiaiškinti, kada palaikai galės būti perduoti transportuoti. Jungtinėje Karalystėje netikėtos ar neaiškios mirties atvejais procedūros gali priklausyti nuo koronerių arba atitinkamų tyrimą atliekančių institucijų sprendimų.

Svarbu ir tai, kad ne visose valstybėse Lietuva turi diplomatinę atstovybę. Tokiu atveju už ES ribų esantys Lietuvos piliečiai gali kreiptis konsulinės pagalbos į kitos Europos Sąjungos valstybės atstovybę. 

Kas apmokės pargabenimą? 

Palaikų pervežimas iš užsienio apima gerokai daugiau nei transportavimą. Priklausomai nuo aplinkybių, gali tekti mokėti už palaikų laikymą, paruošimą, dokumentų tvarkymą, specialų karstą ir pervežimą sausumos arba oro transportu. Išlaidų dydį lemia atstumas, pasirinktas transportavimo būdas ir konkrečios valstybės reikalavimai. Todėl prieš sudarant sutartį verta paprašyti detalios sąmatos ir išsiaiškinti, ar joje numatytos visos būtinos paslaugos.

Ypač svarbus kelionių draudimas. Mažai kam žinomas faktas – Europos sveikatos draudimo kortelė nepadengia repatriacijos išlaidų. Tam reikalinga atskira draudimo apsauga.  Lietuvos diplomatinės atstovybės gali suteikti konsulinę pagalbą, tačiau pačios neorganizuoja ir neapmoka palaikų transportavimo. Jei tinkamo draudimo nėra, šia užduotimi paprastai tenka pasirūpinti artimiesiems. 

netektis

Valstybės parama – iki 3996 eurų, tačiau ji priklauso ne visiems

Lietuvoje numatyta finansinė pagalba užsienyje mirusių piliečių palaikams parvežti. 2026 metais maksimali tokios paramos suma siekia 3996 eurus. Vis dėlto ji skiriama įvertinus pajamas. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją, teisė į paramą gali atsirasti, kai vienam asmeniui tenkančios vertinamos pajamos neviršija 699 eurų per mėnesį ir tenkinamos kitos nustatytos sąlygos.

Dėl paramos galima kreiptis į savivaldybę arba elektroniniu būdu per SPIS sistemą. Prašymą būtina pateikti per 12 mėnesių nuo teisės į paramą atsiradimo dienos. Atskirai, įstatyme nustatytais atvejais, mokama ir laidojimo pašalpa, kurios dydis 2026 metais – 592 eurai.