Nedarbas privertė imtis verslo

Nedarbas privertė imtis verslo

Nedarbas privertė imtis verslo

Kelmiškiai Reda ir Albertas Margiai verslo ėmėsi netekę darbo. Užstatę namą paėmė iš banko paskolą ir pirko tuo metu uždaromas kooperatyvo parduotuves. Kai parduotuvės neatlaikė didžiųjų prekybos centrų konkurencijos, dalį jų verslininkai pertvarkė į sales, kurias nuomoja vestuvėms ir pokyliams.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Dėl užstatyto namo skaudėjo galvą

Verslą Reda ir Albertas Margiai pradėjo prieš aštuonerius metus. Prastėjant demografinei situacijai, Reda neteko pedagogės darbo darželyje. Iširus kooperatyvui, pardavėjo darbo neteko ir Albertas. „Vaikai — maži. Galvojome, ką daryti, — pasakoja Albertas. — Kooperatyvas kaip tik pardavinėjo parduotuves. Prašydavo 25 tūkstančių litų už vieną pastatą. Tuo metu tai buvo dideli pinigai. Bet aš parduotuvėse mačiau savo ateitį. Nuo šešiolikos metų dirbau pardavėju. Turėjau gerą patirtį. Užstatėme šeimos namą Kelmėje ir paėmėme 60 tūkstančių litų paskolą. Anuomet tai buvo drąsus žingsnis. Ir man kurį laiką skaudėjo galvą.“

Margiai nupirko keletą kaimo parduotuvių. Ten tęsė prekybą. Sukaupę lėšų plėtė verslą — pirko dar daugiau parduotuvių. Vieną įsigijo Kelmėje. Prie parduotuvių įkurdavo ir barą. Lupikuose įrengė pirtį.

Tačiau šis verslas neblogai sekėsi tik gerą penkmetį. Kaimai pradėjo tuštėti. Jaunimas išsivažinėjo į užsienius. Ratuoti kaimo žmonės pradėjo pirkti miestų prekybos centruose. Kelmėje įsikūrusi parduotuvė negali konkuruoti su prekybos tinklais nei kainomis, nei akcijomis, nei nuolaidomis. Vėl teko sukti galvą, kaip nesužlugdyti verslo.

Ėmėsi pobūvių

Reda ir Albertas pastebėjo, jog Lupikų kaime jų įkurtą pirtelę ir salę pamėgo šiauliečiai ir kitų didmiesčių žmonės. Jie džiaugdavosi sočiu naminiu maistu, kaimo erdve ir gamta. Tai pasufleravo idėją ir kitur parduotuves pertvarkyti į sales.

Margiams priklausanti Kukečių kaimo parduotuvė įsikūrusi nuošaliai. Priemiestis. Margiai nusprendė parduotuvę uždaryti ir įrengti pobūvių salę, pirtį, palėpėje — miegamuosius svečiams.

Statybai pasitelkė darbo neturintį sūnų. Abu pakeitė pastato išorę ir vidų.

Verslininkai sako, jog užsakymų šiuo metu, nors ir sunkmetis netrūksta. Salė užsakyta iki rugsėjo vidurio. Dažną savaitgalį čia vyks vestuvės. „Anksčiau turėtose salėse vestuvių būdavo rengiama nedaug. Dabar jų bumas. Iki rudens čia bus švenčiama apie penkiolika vestuvių. Gal tam įtakos turi pakeistas Socialinės paramos įstatymas? Ir vienišų moterų vaikams reikia nustatyti tėvystę. Tai suskubo moterys tekėti, o vyrai vesti,“ — juokauja Albertas Margis.

Maitina naminiu maistu

Tą dieną, kai lankėmės Margių salėje Kukečiuose, virtuvėje buvo subruzdimas. Kitą dieną turėjo vykti bendruomenės renginys ir koncertas. Reda Margienė su pagalbininkėmis iš bendruomenės ruošė vaišes.

Svečiai vertina čia gaminamą naminį maistą, kurį gamina Reda Margienė su dukra. Pačios daro vyniotinius, gamina karštus patiekalus, patiekia ekologiškas iš kaimo žmonių pirktas daržoves. Kitus produktus perka savo parduotuvėse. Taigi, tuo pačiu jas gaivina. Tortus ir saldumynus, jeigu to pageidauja vestuvių organizatoriai, šeimininkai užsako Šiauliuose.

Kokios kainos? Šalti užkandžiai ir vienas karštas patiekalas vienam vestuvininkui — 45 litai. Jeigu patiekiami du karšti patiekalai — iki 75 litų.

Būta ir sarių, ir perukų

„Jeigu vestuves rengia tikri žemaičiai, jos trunka abi dienas. Laikosi visų tradicijų: užsėda stalus, degina vainikėlį, karia piršlį. Persirengėliai atsiveža perukus. Vyksta ištisas spektaklis. Miesto žmonės programą sutrumpina — viskas pagal tradicijas vyksta tik pirmąjį vakarą“, — pasakoja A. Margis.

Verslininkui įdomiausia buvę žiūrėti į indiškas krikštynas. Viena Kelmės rajono mergina ištekėjo už indo. Susilaukusi vaikelio parvažiavo į Lietuvą jo pakrikštyti. Atvažiavo ir vyro artimųjų iš Indijos. Moterys buvo su sariais.

„Apsiženijęs“ su verslu

Paklaustas, ką po aštuonerių metų verslo gali leisti šeimai, Albertas Margis prisipažįsta, jog nieko ypatingo — kol kas atidavinėja skolas ir sunkiai dirba.

„Esu apsiženijęs su verslu, — juokauja verslininkas. — Turime dvi sales ir keletą parduotuvių. Tenka daug rūpintis. Svajojame plėstis. Nupirkome sodybą Žvilgiuose, netoli Kelmės. Bet kol kas ten nerengiame salės. Bijau “išsimaudyti“. Krizė mūsų dar nepalietė, tačiau neramu dėl kitų metų. Valdžia nelabai palankiai žiūri į smulkųjį verslą.

Be to, ir į dabartinį verslą tenka kasdien investuoti. Išsidaužo indai. Kitus žmonės, matyt, išsiveža su maisto likučiais. Nuolat tenka papildyti jų atsargas.„

 

 

 

DĖJA: Albertas Margis, išbandęs prekybos ir salių nuomos verslą, patyrė, jog antrasis naudingesnis ir smagesnis.

SUGEBĖJIMAI: Buvusi pedagogė Reda Margienė dabar gamina maistą svečiams.

KAIMAS: Kukečių gale stovintį parduotuvės pastatą Margiai apkalė lentomis ir padarė panašų į kaimo trobą.

ERDVĖ: Poilsiautojai ir pokylių dalyviai mėgsta kaimo erdvę ir privatumą. 

Autorės nuotr.

 

Verslo paskola