Naujausios
Namo statybos pradžiamokslis — internete
Bebaigiąs pasistatyti namą savo rankomis, šiaulietis drąsiai tvirtina: tai gali padaryti bet kuris fizinio darbo nebijantis vyras. Profesija ir išsilavinimas nesvarbu — užtenka vidurinėje mokykloje įgytų žinių ir kompiuterio.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Kompiuteris keičia statybininkus
Mūsų pašnekovas panoro likti nežinomas — maža kas, dar kurią dieną sulauks tikrintojų arba turės problemų priduodamas namą.
Jis iš anksto buvo nusiteikęs, kad iš savo atlyginimo namo greitai nepakels, o prasidėjus paskolų bumui, eiliniu banko skolininku tapti nesiruošė. Susumavęs darbų įkainius, nusprendė statyti pats — pigiau bus sugadinti dalį medžiagų ir eksperimentuoti, nei samdyti meistrus. Sėdo prie kompiuterio ir pradėjo rinkti informaciją. Jos per ketverius metus susikaupė kaip pas gerą darbų vykdytoją.
Statybų pradžiamokslį pradėjo nuo internetinio būsto gido asa.lt tinklapio. Paskui „lindo“ į konkrečių statybinių medžiagų gamintojų internetines svetaines.
„Yra ne tik informacija, bet ir brėžiniai, kuriuos galima atsisiųsti, tik turi pažymėti nuorodą, kad šia informacija naudosiesi pats, o ne platinsi. Informacijos yra apsčiai — gamintojas suinteresuotas, kad iš jo pirktum. Galima naudotis keliais panašių gamintojų puslapiais ir išsirinkti optimaliausią variantą“, — dalijosi patirtimi šiaulietis.
Jis parsisiuntė visos statybos eigos brėžinius ir schemas: mūrijimo, stogo dengimo, namo šiltinimo, grindinio šildymo, elektros instaliacijos ir kitų darbų.
„Kaip mūryti, mokiausi iš maxit.lt. O akytų blokelių puslapyje buvo ir brėžiniai, nuo ko pradėti. Pasirodo, imi sausą plytą ir dėlioji kombinacijas“, — patarė jis.
Skaitant brėžinius reikėjo tik elementarių mokyklinių geometrijos žinių — žinoti, kaip simboliais žymimas skersmuo, aukštis, plotis ir panašiai. O apskaičiuoti, kiek reikės plytų, šiferio ar dar ko nors, stipriu matematiku nereikia būti — yra skaičiavimo mašinėlės, internetinės skaičiuoklės.
„Konsultuoja ir pardavėjai. Pirkau laidus. Pardavėja žinojo, kiek ir kokių reikia — tik pirk ir vedžiokis. Sudėtingesnes schemas, pavyzdžiui, kaip tą pačią lemputę reguliuoti iš trijų vietų, irgi parsisiunčiau iš interneto. Elektros schemas skaityti reikia fizikos žinių, o jei jos pasimiršo, galima atsiversti mokyklinį vadovėlį“, — patarė šiaulietis.
Mokėsi ir griaudamas
Naujas namas iškilo vietoje buvusio seno nedidelio mūrinuko. Jį ir senuosius pamatus išardė pats. Nauda: nemokėjo meistrams, dalį plytų (jų užteko naujo namo vidaus sienoms) ir medienos panaudojo naujam namui bei pamatė, kas ir kaip padaryta.
Neišmetė ir išdaužyto senojo pamato betono luitų ir buvusių akmenų — sudėjo į naująjį: kuo daugiau akmenų, tuo mažiau reikia betono.
Seno namo ardymas ir naujų pamatų klojimas truko metus laiko. Nes viską darė ne tik vienas, bet ir po darbo. Be to, naujojo statinio naudingas gyvenamasis plotas vietoje buvusių 30 kvadratinių metrų tapo 100.
Kaip lieti pamatus, klausė žmonių, mokėsi internete.
„Kasi 1,20 metro gylio griovį, papili smėlio ir ant viršaus — betoną. Tai greičiausias darbas. Bet internete perskaičiau, kad patvariausi yra seniauji lieti vadinamieji plaukiojantys pamatai: griovio apačioje sluoksniuojamas žvyras ir akmenys, pilamas vanduo, viskas sutankinama ir tik tada užpilamas 50-60 centimetrų betono sluoksnis“, — aiškino šiaulietis.
Griovius kasė du mėnesius, tris mėnesius sugaišo darydamas klojinius (pamato formą). Kadangi pamatą norėjo išlieti iki užšąlant, dirbo iki išnaktų.
Talką kvietėsi tik pilant jau atvežtą paruoštą betoną. Nes paruošti 15 kubų betono nuosavoje maišyklėje būtų atėmę laiko.
Pamatas kainavo 5,5 tūkstančio litų. „Jei pats nebūčiau prikišęs rankų, tokio dydžio pamatas būtų kainavęs 20-25, dabar 40-45 tūkstančius litų“, — paskaičiavo šiaulietis.
Talka kėlė mūrą ir stogą
Lapkritį lietas pamatas iki pavasario paliktas susigulėti. Pavasarį pirko 20 centimetrų pločio betono blokelius (iš jų sparčiau mūrijama, jie yra šiltesni už plytas), plytas kaminui ir tarpinėms sienoms, cementą, žvyrą, smėlį.
Mūryti padėjo giminaičiai. Čia talkos reikia ne tik todėl, kad vienam labai sunku — viską reikia tiksliai išmatuoti, pasiruošti skiedinio tiek, kad jį per dieną spėtum sunaudoti.
Trys vyrai (įskaitant šeimininką) sienas ir kaminą iškėlė per dvi savaites. Blokeliai ir plytos kainavo 6,8 tūkstančio lito.
Tie patys vyrai uždengė ir stogą. Tuo laiku jis kainavo brangiai: šiferis — virš 4 tūkstančių litų, mediena — 2,5 tūkstančio litų. Vyras pastebėjo, jog šiferis gaminamas nebekenksmingas, bet to, ši danga per stiprias audras nenukenčia taip, kaip skardinė.
Tempai lėtesni
Šis pavasaris šiauliečiui bus ketvirtas, pašvęstas statyboms. Jei nebūtų dirbęs tik vakarais ir savaitgaliais, viskas būtų baigta anksčiau — vien informacijos kaupimas, senojo namo griovimas ir naujojo pamatų liejimas truko dvejus metus.
Dar liko vidaus apdailos darbai. Kai kas jau padaryta — išlietas pamatas grindims, išvedžioti grindinio šildymo vamzdeliai, lentomis iškaltos lubos, apšiltinta palėpė. Reikia sumontuoti šildymo sistemą. Tai irgi padarys pats. Talkos reikės tik tvirtinant 30 kilogramų sveriančias gipso plokštes.
„Turtingi pamatą gali pakloti per mėnesį, o namą pastatyti per metus-pusantrų. Nesigailiu laiko ir darbo. Įgijau patirties ir įsitikinau, kad namą galima pastatyti už realią, o ne milijoninę kainą. Be to, supratau, ką turėjo galvoje senoliai, sakydami, kad gyvenime reikia padaryti tris darbus, iš kurių vienas — pastatyti namą: jį pastatyti turi ne tavo pinigai, o tavo rankos“, — sakė šiaulietis.
Jis neatmeta galimybės, kad gali pasimatyti klaidų. Kol kas jis pastebėjo vieną, esminę: darbų pradžioje reikia įsigyti visus darbą palengvinančius elektrinius įrankius. Ir nebūtinai brangiausius, firminius. Galima ir pigesnius, tada negaila, kad suges ar nukritęs sulūš — nusipirksi naują.
KOMENTARAI
„Kiekvienas turi dirbti savo darbą“
Adakras ŠEŠTAKAUSKAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas:
— Čia toks atskiras epizodas, kuris, mano supratimu, nevertas dėmesio. Tačiau Statybos įstatymas leidžia statytis ūkio būdu — savo jėgomis. Tačiau taip pat reikia projekto, projektavimo sąlygų, leidimų. Jei padeda giminaičiai, su jais turi būti sudaromos sutartys.
Norint viskas įmanoma, bet tai nereiškia, kad sunkmečiu ar lengvesniais laikais turi prasidėti chaosas.
Pasaulyje priimta, kad kiekvienas privalo daryti savo darbą. Chirurgas turi gydyti, mokytojas — mokyti, o statybininkas — statyti. Bet yra ir kitas dalykas — mokytojas ir chirurgas turi uždirbti tiek, kad galėtų specialistus pasikviesti...
Reikia laiko ir didelio noro
Algirdas URBONAS, Šiaulių Profesinio rengimo centro Statybos ir mechanikos skyriaus Statybos sektoriaus vadovas:
— Įmanoma ir tikiu, kad šis žmogus namą pasistatė pats. Reikia laiko ir didelio noro. Toks atvejas yra ne vienas. Ir mūsų kolegos patys pasistatė. Ir mes su šeima namą pasistatėme lygiai taip pat. Pradėjome praėjusį balandį, o spalį įsikėlėme gyventi. Jokių moksleivių talkų nebuvo — aš, žmona, sūnus. Bet darbas truko nuo šviesos iki tamsos, poilsio dienų nebuvo. Kadangi viename sklype namus statėme trys šeimos, sunkesniems darbams vieni kitiems eidavome talkinti.
Nors, atrodytų, pagal darbo specifiką turiu daugiau statybinių žinių, ir mes internete daug informacijos ieškojome.
Kiek kainavo namas, nepasakysiu. Žinau, kiek turėjome (statybas pradėjome pardavę visą nekilnojamąjį turtą) ir kiek skolinausi.
PAGALBININKAS: Neiškeliant kojos iš namų, teoriškai namą statyti galima išmokti prisėdus pie kompiuterio. Sąlyga viena — turėti internetinį ryšį.
Redakcijos archyvo nuotr.
NUOMONĖ: „Čia toks atskiras epizodas, kuris, mano supratimu, nevertas dėmesio“, — teigė Adakras Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.
KONSULTACIJA: Algirdas Urbonas sako, kad buvusios Šiaulių statybininkų mokyklos durys norintiems konsultuotis atviros ir tai žino jau ne vienas šiaulietis.
STOGAS: Meistrai savo darbą už kvadratinį metrą įvertina 35 litais. Samdomai darbo jėgai už 130 kvadratinių metrų plotą reikėtų sumokėti apie 4,5 tūkstančio lito, o talkininkams užtenka puodo cepelinų.
ŠILTINIMAS: Kaip apšiltinti palėpę, dienraščio pašnekovas mokėsi internete. Rezultatas: šiltinimo medžiagos per gerą pusmetį dar nenukrito.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.