Naujausios
Miglės patarimai
Skyrelyje „Miglės patarimai“ mokysimės mažų floristinių gudrybių, kaip pačioms pasidaryti meno darbelius ar dovanas, kaip jas pakuoti, kaip išradingai šventėms dekoruoti namus ar serviruoti stalą.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Svečiuose pas Miglę
Kai svečiavomės pas floristę Miglę Plukienę, namuose dar nebuvo nurinktos Kalėdinės dekoracijos. Ant židinio atbrailos, stalo, ant šviestuvo buvo prikabinta ir pristatyta širdžiai mielų rankdarbių. Prie židinio gulėjo žievės gabalai — tokio grožio Miglė nesiryžo sudeginti, kažką kursianti.
Moteris sako negalinti ramiai praeiti pro jūros nugludintus akmenukus ar šakas, pro nukritusių kaštonų kotelius, iš kurių suklijavo eglutę, ji neišmeta sudžiuvusių gėlių, apelsinų žievelių anei žvakių likučių.
Nors tradiciškai floristika — tai menas kurti iš augalų ir gamtinės medžiagos, bet, juokauja Miglė, kai pradedi fantazuoti, kūrybai tinka ir džinas ir surūdijusios vinys.
„Floristikoje nėra žodžio “negalima“. Čia galima viskas, ir kuo netikėčiau, tuo geriau“, — sako Miglė. Štai jos dukra dovanoti skirtą kalėdinę eglutę pagamino iš džinso.
Miglė Plukienė neseniai pradėjo rengti floristikos pamokėles norinčioms išmokti pasigaminti kalėdinių papuošimų ar dovanėlių. Ji sako pastebėjusi, kad iš pradžių moterys baiminasi, kad nieko neišeis, tačiau kai pamato savo darbo vaisių, būna labai laimingos, pajunta pasididžiavimą savimi.
„Žinoma, tam turi skirti laiko, bet viskas atsiperka. Tai yra relaksacija, atsijungimas, meditacija. Tu čiupinėji gyvą augalą...“ — žodžiais Miglė bando nusakyti jausmą, kuris ją apima dirbant su medžiagomis iš gamtos.
Vaško paveikslas
Šįkart Miglė pasiūlė pasigaminti darbelį iš žvakių likučių. Tokį paveikslą galima kabinti ant lango, pastatyti prieš šviesą, arba, sujungus keturis tokius gabalėlius, pasidaryti originalią žvakidę.
Naują paveikslą Miglė išliejo trumpiau nei per pusvalandį.
1.Į seną puodą, kurį galėtume paskirti vaškui lydyti, sudedame žvakigalius, puodą statome ant ugnies. laurutytės fitodizainas 24
2.Tuo metu paruošiame norimą formą (galima naudoti skardą ar paprastą lėkštę) ir ją išklojame folija. Ant folijos dedame ką turime — kavos pupeles, džiovintas citrinos žieveles ar pjaustytus vaisių griežinėlius, kankorėžius ar graikinius riešutus. Šįkart Miglė į formą sumetė džiovintus rožių žiedlapius, lapelius, sukarpė kotelius. Miglė sako, kad tikras floristas yra tas, kuris neišmeta nieko.27-29
3. Ištirpusį vašką pilame į formą, kuo vaško sluoksnis plonesnis, tuo paveikslas bus skaidresnis. Kol vaškas nesustingęs, galime paformuoti kompoziciją. Formą nešame į lauką atšaldyti.31
4. Po dešimties minučių paveikslas jau sustingęs, vėjas supūtė žiedlapius į vieną pusę. Juo geriau. Atsargiai nulupame foliją.., 38-39
5. Žirklėmis ar kitu smailiu daiktu padarome skylutę, perveriame siūlą ir paveikslą kabiname ant lango. Jei padarytume keturias sieneles, gautume dėžutę, į kurios vidų įstatytume žvakę.41
5.Šį paveikslą Miglė pagamino iš džiovintų narcizo žiedų ir žolių stiebų.15-23
6.O tokį vaško liejinį Miglė impovizuodama padėjo ant stalo, apibėrė kavos pupelėmis ir apstatė žvakėmis — netikėta stalo dekoracija prie kavos puodelio.21
Citata:
„Floristikoje nėra žodžio “negalima“. Čia galima viskas, ir kuo netikėčiau, tuo geriau“
GAMTA: „Štai pažiūrėkite į šį grožį, — rodo Miglė jūros nugludintą šakelę, — jei čia pridėsime vieną gėlę, bus nuostabi dovana, juk skirtumas, ar gauti rožę kasdieninę, ar tokią puokštę“, — sako Miglė Plukienė.
PAGALBININKAS: Mažasis Adomėlis padeda mamai gaminti liejinį iš žvakių.
Giedriaus BARNAUSKO nuotr.