Naujausios
Mes už juos tobulesnės
Pagaliau, mielosios, pagaliau paaiškėjo, kodėl visą mūsų santuokinį gyvenimą mane persekiojo keistas pojūtis, lyg aš būčiau daug tobulesnė už saviškį. Iš pradžių galvojau, gal kažką darau ar mąstau ne taip, gal per gerai apie save galvoju, gal per blogai apie jį...
Bet juk kiekvienai turbūt pažįstamas jausmas, kai užverti akis į viršų ir pagalvoji: „Viešpatie, jis ir vėl nusišneka“.
Ir tie paistalai, kad moterys yra padarytos iš Adomo šonkaulio, atseit, esame antrinis produktas, yra visiška ne-tie-sa...
Visa tai aš supratau, kai aną dieną perskaičiau rimtą mokslinį straipsnį, kuriame aukso raidėmis buvo parašyta, kad (cituoju) „moteris yra tobulesnė už vyrą“.
Tiesa ta, kad mes iš prigimties esame tobulesnės, nes moterys tik gimusios turi 90 procentų visų būtinų savybių ir joms nereikia savęs tobulinti. O vyras, vargšelis, atvirkščiai — visą gyvenimą turi labai daug su savimi dirbti ir tobulėti, kad prilygtų moteriai.
Su šio straipsnio iškarpa, lyg vėliava, nudūmiau susitikti su draugėmis ir viską aptarti.
„Fi, anokia čia naujiena“, — nusišaipė mano draugė jogė ir vedų žinovė. Ji pasakė, kad ši tiesa buvo žinoma jau prieš penkis tūkstančius metų.
Apskritai, tęsė jogė, visa tai galima paaiškinti paprastu palyginimu: mergaitė gimsta, kaip baterija — jau pakrauta, svarbu tik jos nesugadinti (o tai, beje, sėkmingai daro tie niekšai). Na o berniukas yra tarsi akumuliatorius — jis iš pradžių yra visiškai tuščias, tad jį reikia tinkamai pakrauti. O ką jau užkraus, tą tas nabagas ir turės.
Mes, visos draugės, su tuo iškart sutikome, ir mums palengvėjo. Tačiau apsidairiusi susivokiau, kad beveik pusė mano tobulų draugių jau yra išsiskyrusios. Tai aš atsargiai ir paklausiau, kodėl vyrai savo tobulas žmonas, ypač mūsų amžiuje, iškeičia į jaunas ir ne tokias tobulas būtybes.
Tada draugė psichologė (beje, taip pat dėl tos pačios priežasties išsiskyrusi) paaiškino, kad tai būtent įvyksta dėl neįsisąmoninto nepilnavertiškumo komplekso, kuris ypatingai paaštrėja per vidutinio amžiaus krizę.
Tada mes pradėjome kalbėti apie vidutinio amžiaus krizę, o viena draugė prisiminė skaičiusi nuostabų užsienio mokslinį straipsnį apie tai, kad vidutinio amžiaus krizė iš tiesų galioja tik vyrams, o moterims, priešingai, amžius tarp 45 ir 55 metų yra aukso amžius.
Moteris šiuo laikotarpiu jaučiasi labai laisva, nevaržoma, kūrybinga, savimi pasitikinti, netgi jos seksualinis gyvenimas pasiekia epogėjų..... O vargšas vyras tuo metu pradeda gniužti, ima suvokti, kad jis nieko reikšmingo gyvenime taip ir nepasiekė, kad jo gyvenimas praktiškai baigiasi net neprasidėjęs ir tada į jo netobulą vargšę galvelę šauna idiotiškos mintys apie naują raudoną mašiną ir jis ima dairytis į dvidešimtmetes..
Aš prisiminiau, kaip saviškį kartą užklupau internete, naršant padėvėtų motociklų puslapiuose, o netrukus jis užsiminė: „Žinai, Ievute, gal man išsilaikyti motociklininko teises?“. Aš tam, žinoma, pasipriešinau ir pasakiau, kad tai — visiškai nebrandaus žmogaus noras.
Bet dabar, kai sužinojau tiek mokslinių įrodymų apie tai, kad vargšeliai faktiškai nuo gimimo yra nuskriausti gamtos, man viskas nušvito kitoje šviesoje...
Kai pagalvoji, kaip baisu visą gyvenimą stengtis prilygti moteriai ir vistiek nie-ka -da to nepasiekti...
Grįžusi namo radau saviškį trečią kartą bežiūrint „Patį baisiausią filmą 3“ ir kvatojant iš lėkštų juokelių...
„Dievaži, kaip koks kvaišelis“, — pagalvojau ir man suspaudė širdį. Tada aš pasakiau, kad gal jis nusipirktų tą motociklą, geriausiai — raudoną. Ir mane pavėžintų...
Mielosios, patikėkit, maniškis būtų nuvirtęs, jeigu nebūtų gulėjęs... Tačiau teištarė: „Ievute, ar žinai, kad tu tobula“.
„Žinau“, — švelniai šyptelėjau ir, nenorėdama išduoti besitvenkiančių ašarų, pasilenkusi pabučiavau jį į plikę.
„Dieve, Dieve — pagalvojau, — vargšas padarėlis“.
Ieva, tobula moteris
