Naujausios
Manoji obuolio puselė
Mielosios, nežinau, ar jums taip būna ar ne, kad saviškis jums pasirodo šiek tiek nuobodokas. Na gerai, jei atvirai, tai tikras nuoboda. Ir tada akys nori nenori ima ganytis po kitas lankas.
Štai mano žvilgsnis pastaruoju metu ima ir užkliūna už visokių žavingų mačio, kuriuos dažniausiai matau per teliką. Gatvėje kažkaip vaikšto tokios pat nuobodybės, kaip ir namie. Mano viena draugė sakė, kad visi tie lietuviški gražuoliai renkasi svingerių klubuose. Be kas man iš to.
Tai štai, vieną kurį čia vakarą bežiūrėdama į savo obuolio puselę, gulinčią ant sofos, sėklelėmis į viršų, ir spaudančią TV pultelį, nejučia nukrypau į lankas: o jei būčiau ištekėjusi ne už to? Tik nesakykite, kad jūs kartais taip nepafantazuojate. Netikiu, nebent visiškai fantazijos neturite, vargšelės...
Taigi, užvaldyta fantazijų, sumaniau jomis pasidalinti su draugėmis ir išsiuntinėjau SMS žinutes, paskelbdama susirinkimo temą: „Ką daryti, jei galimai suklydai, ir ar verta ieškoti dar vienos obuolio pusės, jei pirmoji nebeskani?“
Draugės sulėkė iškart, juolab kad kvietime nurodžiau, kad vaišinsimės imbieriniu vynu: nepatikėsite radau tokį nealkoholinį vienoje parduotuvėje.
Jaukiai įsitaisiusios prie imbierinio ėmėmės lukštenti aktualiją. Diskusiją pradėjau aš, pasėjusi abejonę, ar iš tiesų sutikome savąją puselę.
„Iliuzija, kad egzistuoja antroji obuolio pusė. Kuo daugiau pasaulyje žmonių, tuo daugiau variantų“, — pradėjo mūsų psichologė. Ji paaiškino, kad protingos moterys tiesiog renkasi: su vienu, pavyzdžiui, turės gražius ir sveikus vaikus, su kitu — gyvens nelabai turtingai, bet daug keliaus, o su trečiu bus aprūpinta, bet jis galimai mylės ir kitas moteris.
„Renkantis vyrą svarbiausia suprasti, ko tu konkrečiai nori ir susirasti tą, kuris tai turi“, — paaiškino išmintingoji draugė ir, kad būtų mums lengviau įsivaizduoti, su kuo turime reikalą, grubiai suklasifikavo vyrus į tris rūšis: tuos, kurie atneša pinigus, tuos, kurie atneša tapkes ir tuos, kurie nešioja tave ant rankų, bet paprastai ne tave vieną.
Bandžiau suklasifikuoti saviškį, bet jis nebuvo visiškai aiškiai išreikštas: truputį algos, kartais paduoda kokį chalatą, na, o nuo rankų aš nulipau iškart po vestuvių, kaip peržengiau 65 kg. ribą.
„Turi tobulą variantą, Ieva, ko dar nori?“, — mažne pasipiktino draugė psichologė, bet aš suinkščiau, kad man kartais nuobodu, ypač, kai jis spaudinėja tą pultelį...
„Padorus vyras visada truputį nuobodus“, — pareiškė man psichologė, aiškiai ištekėjusi už padoraus ir nuobodaus tapkių nešiotojo ir su tuo galutinai susitaikiusi.
„O kokio tu norėtum?“, — smalsiai paklausė draugė jogė, ištekėjusi už pinigų nešėjo, ir dėl to turinti daug laiko dvasinėms ir fizinėms praktikoms.
Atvirai prisipažinau, kad kartais pasvajoju apie tokį vyruką, kaip iš Coca colos reklamos. Nežinau, gal čia man ta vidutinio amžiaus krizė, ar ką?
„Baik tu, Ieva, puikiai žinai, kad mums, moterims, jokių vidutinio amžiaus krizių nebūna, o tik žydėjimas...“, — nusijuokė linksmuolė namų šeimininkė (pinigų nešėjo plius ant rankų nešiotojo, bet ne tik jos vienos, cha, žmona).
Tada įsiterpė draugė ekonomistė iš banko (pinigų maišo nešiotojo žmona) ir paaiškino, kad aš atseit esu tipiška kvailė. (Nu, pardon, siurbia mano imbierinį vyną ir prasivardžiuoja...) Na, gal ne kvailė, bet daranti klasikinę tipišką mūsų amžiaus moterims būdingą klaidą. Atseit, jeigu tas mano susižavėjimo objektas pačiame žydėjime tesugeba nešioti Coca cola buteliukus ir kraipyti užpakalį, erzindamas mūsų amžiaus moteris, tai tegul sau ir nešioja — tiek jis ir tevertas, nes nieko daugiau ir nemoka ir apskritai turbūt iš matiekos mokykloje turėjo dvejetą.
„Aš kategoriškai tvirtinu, kad moteris, kuri įsimyli gražuolį, kuris valo baseiną, kurį pastatė jos vyras, yra visiška debilė“, — tėškė man į veidą įširdusi ekonomistė, lygtai aš būčiau ką tik išlipusi iš nuosavo baseino. Aš pasijutau įžeista.
„Nu nevalo jai niekas to baseino, ji ir neturi to baseino“, — užsistojo mane draugė namų šeimininkė, už ką aš jai pasijutai labai dėkinga ir maloniai nusišypsojau.
Vakarėlis buvo šiek tiek sugadintas ir draugės greit pakilo. Su ekonomiste atsisveikinome pabrėžtinai šaltai, tačiau jos žodžiai manyje paliko pėdsakus ir man viskas nušvito teisingom spalvom. Fi, jau dabar manęs nesugundys koks kietuolis raumenuolis misteris Properis, valantis mano čekišką klozetą, kurį cha nupirko maniškis.
Pala pala, ar tik mielojo bankininkė nebus maniškio kartais įsižiūrėjusi (visada jautė jam simpatiją), kad puolė jo ginti kaip pantera nuo tariamo baseino valytojo? O ką — tobulas miksas vietoj jos nuobodaus pinigų maišo. Bet neišdegs, savo obuolio puselę suėsiu pati, ir dabar pat.
Ieva, pasirinkusi teisingai
„Aš kategoriškai tvirtinu, kad moteris, kuri įsimyli gražuolį, kuris valo baseiną, kurį pastatė jos vyras, yra visiška debilė“,