Naujausios
Lietuviai pinigus tebeleidžia Latvijoje
Dabar jau nieko nebestebina, kai užsukus į bet kurią iš Venstpilio (Lativja) kavinių prie visų stalų žmonės kalba tik lietuviškai, o Latvijos Nidoje ar Papėje skelbimai apie parduodamus sklypus bei sodybas rašomi tik lietuviškai. Lietuvių invazija į Latvijos paplūdimius tęsiasi.
Edita GUDAVIČĖ
Ramybei — valio
Pasiteiravus, ko lietuviai ieško Latvijos pajūryje, — visi kaip susitarę tvirtina, jog čia vilioja visiška priešingybė mūsų šalies paplūdimiams. Nakvynės kainos Lietuvos kurorte ir Latvijoje mažai skiriasi, o tai, kad Latvijos paplūdimyje kelių šimtų metrų spinduliu nepamatysi nė vieno žmogaus, sausakimšuose Palangos paplūdimiuose pervargusiems lietuvaičiams atrodo didžiausia vertybė.
Vos keli šimtai metrų nuo Lietuvos ir Latvijos sienos, ir tu jau Latvijos Nidos paplūdimyje, o pavažiavęs apie 17 kilometrų — atsirandi lietuvių pamėgtoje Papėje. Nors čia prie paplūdimių nėra jokios turizmui reikalingos infrastruktūros, kasmet šiose vietose poilsiaujantys lietuviai sako radę puikią galimybę pasislėpti nuo civilizacijos.
Pavyzdžiui, nei Latvijos Nidoje, nei Papėje nėra net maisto parduotuvės, tenka dardėti iki artimiausios Rucavos, tačiau tai lietuvių poilsiui tik suteikia pikantiškumo.
„Ypač Latvijos paplūdimius mėgsta šeimos su vaikais, nes čia jiems visiška laisvė, nereikia sėdėti įsitempus, kad vaikas pasiklys žmonių minioje. Čia gerai jaučiasi žmonės su šunimis — jų laisvės taip pat niekas nevaržo. Sunku pasakyti, kas renkasi poilsį Latvijoje, — čia atvyksta ir Lietuvos įžymybės, ir eiliniai žmonės, o daugiausiai — vidutinės klasės atstovų“, — pasakojo Rucavos turizmo informacijos centro atstovė Dace Mieme.
Pasak jos, didžioji dalis poilsio namų Papėje savininkų — taip pat lietuviai. Tik pora poilsiaviečių priklauso latviams. Dar sovietmečiu nemažai Lietuvos įmonių čia turėjo poilsiavietes, vėliau jos buvo privatizuotos daugiausia panevėžiečių, šiauliečių ir kauniečių.
Jokių kompleksų
„Mus pamėgo poilsiautojai, vertinantys tuščius paplūdimius ir ramybę. Kai kurie iš jų čia poilsiauja jau daugiau nei dvidešimtmetį. Daugelis atvyksta net kelis kartus per metus. Nemažai atvyksta Lietuvos politikų, žvaigždžių. Čia galima pabūti eiliniu poilsiautoju, atsipalaiduoti nuo žmonių dėmesio ir visų rūpesčių, pasivaikščioti žvėrių išmintais takeliais ir ramiai pabūti laukinėje gamtoje. Pamėgo mūsų poilsio vietą ir tie, kurie dėl savo kūno sudėjimo ar tam tikrų kompleksų varžosi laisvai elgtis paplūdimiuose tarp gausybės žmonių“, — šitaip poilsiautojus vilioja lietuvaičiams priklausančių poilsio namų “Aulaukio baltija“ darbuotojai.
Bendrovės „Aulaukis“ specialistė darbui su užsienio rinkomis Simona Kazitėnaitė pasakojo, kad šią vasarą poilsio namuose taip pat karaliavo lietuviai. Per Jonines ir Žolinę poilsio namai buvę sausakimši, o šalia poilsio namų stovėjo eilės palapinių.
„Nors poilsiautojai dažnai užsimena, kad pas mus brangoka, nes vienam žmogui nakvynė kainuoja 60 litų, tačiau už ramybę pinigų jie negaili“, — sakė S. Kazitėnaitė.
D. Mieme pasakojo, jog lietuvių pamėgtas Papės miestelis unikalus tuo, kad įsikūręs ant dviejų pakrančių — jūros ir ežero, todėl poilsiautojai čia gali rasti kompromisą — poilsį tuo pačiu metu ir prie labai žuvingo ežero, ir pajūryje. Be to, Papė garsėja laukinių arklių kaimenėmis.
Biznio nėra?
Papėje nedidelių poilsio namų „Pas Antaną“ savininkė pasakojo, kad ši vasara nebuvusi labai derlinga — esą sezonas buvęs trumpas, prasidėjęs tik nuo liepos vidurio ir pasibaigęs rugpjūčio 20-ąją.
„Per dideli karščiai buvo. Kiek žmonių sulaukėme — daugiausia lietuviai, latvis tik vienas kitas užklydo. O lietuviams čia labai patinka. Jie vertina tai, kad pliažai tušti, nereikia nei ilgapirščių bijoti, nei į jūrą kas prisisioja“, — pranašumus vardijo pensininkė lietuvė, nuosavybę Papėje įsigijusi prieš šešetą metų. Poilsio namai priklausė bendrovei, kurioje dirbo jos vyras. Kai buvo parduodamos akcijos, moteris sako ir susigundžiusi.
„Tačiau, kaip jauni vyrai pasakytų, — čia ne biznis. Sezonas trumpas, o mokesčius mokėti reikia“, — tikino ji.
Ir kitų poilsio namų atstovai pastebėjo, kad šiemet lietuvaičiai vis rečiau iš anksto rezervuodavosi nakvynę. Daugelis jų elgėsi labai spontaniškai — tik atvykę klausdavo, ar yra kur permiegoti. Kiti — taupesni, rinkosi nakvynę palapinėje, o jaunimėlis tenkinosi miegu tiesiog kopose po atviru dangumi.
„Budulių“ netrūksta
„Būna, kad palapinę ne vietoje pasistato ar mašina po kopas važinėja, tačiau negaliu teigti, kad tai daro tik lietuviai. Ir latviai — tokie pat“, — sakė Rucavos turizmo informacijos centro atstovė Dace Mieme.
Latvijos Nidoje buvusių poilsio namų „Burės“ dabartiniai savininkai lietuviai pasakojo, kad norinčiųjų privažiuoti mašina iki pat vandens yra begalės — šitaip elgiasi ir lietuviai, ir latviai. Kad netektų konfliktuoti, — teko pastatyti užkardą.
Papėje gyvenantys senieji kaimo gyventojai sako šiurpstantys, kai pamato per saugomas pilkąsias kopas keturračiais nardantį jaunimėlį, ir baiminasi, kad iki šiol gamtos mylėtojų vertinti Latvijos paplūdimiai po tokių lietuvaičių invazijos virs tik šiukšlių krūva.
Išpuoselėtas kurortas
Ne ką mažiau lietuviai mėgsta ir Latvijos uostamiestį Ventspilį. Šis kurortas lietuvius žavi trinkelėmis grįstomis gatvėmis, išpuoselėtais gėlynais bei puikia paplūdimių infrastruktūra.
„Kai vasarą ateiname į paplūdimį, atrodo, kad esame Lietuvoje — kone visi poilsiautojai prie jūros kalba lietuviškai“, — sakė Venstpilio turizmo ir informacijos centro atstovė Inga Aulmane.
Pasak jos, lietuvių invazija į Latvijos kurortus ypač suaktyvėjo pastaraisiais metais. Moteris svarsto, jog tai paskatino pačių latvių rinkodara — Venstpilyje esamų pramogų reklama Lietuvos spaudoje bei tai, kad interentiniuose latvių portaluose informacija skelbiama ir lietuviškai.
„Patys lietuviai akcentuoja ir žavisi tuo, kad Ventspilyje nereikia mokėti už automobilių stovėjimą gatvėse ir džiaugiasi vaikams skirtais pramogų parkais, kurie taip pat nemokami. Pastebėjome, kad lietuviai labai aktyvūs poilsiautojai ir renkasi net ekstremalias pramogas. Be to, — jie taupūs, dažniausiai renkasi nakvynę kempinge ar svečių namuose, kur kas rečiau — viešbučiuose. Bet apie nakvynę teiraujasi kas antras į mūsų centrą užsukęs lietuvis. Palyginti, 2002-aisiais iš per 2 tūkstančius mūsų centre nakvynės Ventspilyje ieškojusių turistų lietuvių buvo tik penktadalis, o pernai iš kone 4 tūkstančių turistų — net pusė buvo lietuvių“, — pasakojo I. Aulmane.
Pasak jos, Ventspilyje privatūs butai ar kambariai kainuoja 5-10 latų žmogui, arba 10-50 latų visas butas vienai nakčiai. Tuo metu viešbutyje kainos vienam žmogui svyruoja nuo 20 iki 90 latų.
„Neslepiame, kad lietuviai yra mūsų pati svarbiausiai rinkos dalis“, — atviravo I. Aulmane.
MIESTAS: Viena iš centrinių Ventspilio gatvių.
Dainiaus Ručinsko (ELTA) nuotr.
POREIKIS: Papėje vasaros treniruočių stovyklas ne vienerius metus organizuoja ir „Šiaulių“ krepšinio komanda. Išnaudojamos ir krepšinio aikštelės, ir pajūris.
Redakcijos archyvo nuotr.