Naujausios
Laisvoje rinkoje galioja miško taisyklės
Kelmės rajono Kukečių kaimo ūkininkas profesionalus agronomas Albertas Meškauskas tiki, kad ūkininkai, sunkiai dirbdami ir skrupulingai skaičiuodami, išgyvens krizę. Kaimas niekada didelio „raškažiaus“ nematė, bet už žemės ūkio produkciją norėtų gauti daugiau.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@krastas.lt
Ožkos konkursas — tarp karvių
Kukečių kaimo ūkininkas Albertas Meškauskas dirba 700 hektarų žemės. Apskritus metus išlaiko dešimt darbininkų. Moka atlyginimą. Maitina. Savo technika apdirba jiems žemę.
Dabar ūkininkas tvarko dokumentus, kad gautų kompensaciją už per pastaruosius pusantrų metų įsigytą techniką. Jis tikisi atgauti dalį pinigų už traktorių, trąšų barstytuvą, diskines lėkštes. Dabar įmanoma gauti iki 150 tūkstančių litų paramos už anksčiau, nuo 2007 metų rugsėjo 19 dienos, pirktą techniką. Ūkininkas jau užpildė paraišką. Šįkart parama teikiama supaprastinta tvarka. Tereikia apdrausti tik techniką.
Tuo tarpu iš ankstesnės paramos ūkininkams ne kažkas ir likdavo. Liūto dalis atitenka satelitinėms įmonėms. Pavyzdžiui, ūkininkas pasinaudoja Europos Sąjungos (ES) parama ir perka 600 tūkstančių litų kainuojantį kombainą. Paramos jis gauna 240 tūkstančių litų. Kitus pinigus skolinasi iš banko. Kad gautų paramą jis turi samdyti konsultantus parengti projektą. Konsultantai paprašo dešimties procentų daikto vertės. Išeitų 60 tūkstančių litų. Kai pavyksta nusiderėti — kainą sumažėja perpus.
Be to, ūkininkas penkerius metus iš eilės turėjo apdrausti pasėlius. Septynių šimtų hektarų ploto draudimas metams kainuoja 28 tūkstančius, penkeriems metams — 140 tūkstančių litų. Tiesa, dabar draudimo laikas sumažintas iki dvejų metų.
Technikos draudimas kainuoja 15— 20 tūkstančių. Palūkanų bankui per penkerius metus ūkininkas sumokės apie 100 tūkstančių litų. Visi fondų įpareigojimai jam kainuoja apie tris šimtus tūkstančių litų. Taigi, gautos paramos nė neužtenka. Vadinasi, kombainą ūkininkas nusiperka vien iš savo lėšų.
Jeigu bankas ūkininkams skolintų su mažesnėmis — kokių dviejų procentų palūkanomis, ūkininkai galėtų patys nusipirkti technikos tiesiai iš Vokietijos arba iš Baltarusijos. Be tarpininkų mokėtų žymiai pigiau. O jeigu naudojasi parama, pirkdamas kombainą ar traktorių ūkininkas privalo skelbti apklausą. „Perki ožką, o konkursą skelbi tarp karvių,“— liūdnai juokauja kai kurie ūkininkai.
„Runkeliai“ žeidžia
„Prisimenu auksinius Tėvo Stanislovo žodžius tuometiniam prezidentui ir premjerui: “Adolfeli, Algirdeli, žemės ūkis buvo ir bus reikalingas. Yra Sirvydis, Uždavinys. Moka širdelę pakeisti. O skranduko dar niekas nepakeitė“, — pasakoja A.Meškauskas.
Dėl savo ir savo darbininkų ateities ūkininkas jaučiasi ramus. Tačiau sako, jog jį žeidžia požiūris į ūkininką ir kaime dirbantį žmogų. „Mus vadina runkeliais. Pas ūkininką dirbantis žmogus esą ne dirba, o tarnauja, yra užguitas, kvailas. Bet pas ūkininką dirbantis žmogus lygiai taip, kaip ir kiti užsidirba duoną, turi socialines garantijas. Ir baisiausia, jog tas požiūris iš Vyriausybės ir Seimo. Kodėl pavyzdžiui, ūkininkas negalėtų savo ūkyje įsidarbinti pats, mokėti sau atlyginimą, o nuo to atlyginimo — mokesčius “Sodrai“ ir valstybei? Ūkininku nepasitiki? O ūkininkas visais turi pasitikėti.“
Rinka be taisyklių
Laisva rinka, tai laisva. Bet ir laisvoje rinkoje A. Meškausko manymu, reikėtų laikytis tam tikrų taisyklių. Pavyzdžiui, turėtų galioti pagrindinė taisyklė — pusė kainos, kurią už maisto produktus moka vartotojas, turėtų atitekti žemdirbiui. Kitą pusę galėtų dalytis perdirbėjai ir prekybininkai.
„Dabar už kilogramą rugių ūkininkui moka 25 centus, o duonos kepalas kainuoja keturi litai. Kviečių kilogramą perdirbėjai perka už 40 centų, o puskilogramį sveriantis batonas — du litai, — piktinasi ūkininkas. — Taigi, vadovaujamės miško taisyklėmis. Didesnis suėda mažesnį. Bet ar įmanoma iš arklio atimti avižas?“
Ūkininkas prisimena valdžios ketinimus įvesti kasos aparatus turgelių prekiautojams. Po protestų viskas nurimo. Esą žemdirbiai prieš kasos aparatus. „Aš kaip tik už kasos aparatus ir teisingą apskaitą. Tačiau jeigu kasos aparatus įvestų, tai jo reikėtų ir močiutei, iš savo daržo pasikasusiai krienų.
Seimo nariai prieš priimdami įstatymus, galėjo susitikti su žemdirbiais, padiskutuoti, bent iš dalies įsivaizduoti, kaip tas įstatymas veiks praktiškai. Tik paskui jį priimti.„
Elektros monopolininkams kiekvieną mėnesį ūkininkai turi mokėti galios mokestį. Tačiau daug elektros energijos ūkiuose naudojama tik per javapjūtę ir po to, kai džiovinami grūdai. Iš viso apie tris mėnesius. O mokestis — visus metus.
Nyksta grynakraujis kaimietis
— Kaip manote, ar ūkininkams užtenka kompetencijos?
— Kai gyvavo kolūkiai, juose dirbo daugybė žemės ūkio specialistų. Kur jie dabar visi dingo? Specialistų ūkininkauja tik vienas kitas. Jeigu taip kažkur būtų pradingę mokytojai, gydytojai, kaip dabar gyventume?
Apskritai, kaime nyksta grynakraujai kaimiečiai. Kukečiuose namus perka šiauliečiai. Jie dirba Šiauliuose. Į kaimą atvažiuoja tik permiegoti. Tai kaip valdžia atgaivins šeimos ūkį, kuris, jos nuomone, pažangiausias ir gyvybingiausias? Nėra apibrėžtos šeimos ūkio koncepcijos. Ar 30 — 40 hektarų žemės valdantis ūkis bus prekinis?
— Kaip įsivaizduojate kaimo ateitį?
— Dar nemažai jaunų žmonių mokosi Žemės ūkio universitete. Tačiau niekas nekontroliuoja grįžtamojo ryšio. Valstybė išmoko žmogų, bet niekas nepasidomi, ar jis gavo darbo, ar dirba pagal specialybę, ar yra naudingas savo šaliai. Ūkyje — geležinė logika. Tau davė miltų — jais turi nušerti dešimt kiaulių. Deja, valstybėje tokios logikos nėra.
Antra vertus, į kaimą jauni žmonės nebegrįš, kol ūkininkas neturės normalių socialinių garantijų. „Sodra“ nuo šių metų draudžia privalomuoju socialiniu draudimu. Ūkininkui bus skaičiuojamas darbo stažas, jis gaus senatvės pensiją. Bet ta pensija bus lygi socialinei pašalpai, nes draudžiama nuo minimalios algos. Apskritai, mokslininkai turėtų paskaičiuoti, ar po dešimtmečio “Sodra“ dar turės iš ko mokėti pensijas? Jeigu toliau statys milijonus kainuojančias darbo biržas, šelps nenorinčius dirbti, mūsų suneštų pinigėlių gali ir nelikti.
O jaunos šeimos turi gimdyti vaikus, eiti motinystės atostogų, vaikai sirgs — juos turėsi slaugyti, o nedarbingumo lapelio niekas neduos. Dėl to ir nepatrauklu dirbti kaime.
citata: „Mus vadina runkeliais. Ir baisiausia, jog tas požiūris iš Vyriausybės ir Seimo.
ATSAKOMYBĖ: Kukečių kaimo ūkininkas Albertas Meškauskas sako, jog krizės ištinka, kai trūksta atsakomybės. Bet kuris iš mūsų — eilinis žmogus, Seimo narys ar ministras žengė žingsnį — ir turi būti už jį atsakingas.
ŽEMĖ: Žemės ūkio produkcija sudaro 20 — 25 procentus viso Lietuvos eksporto. Tad ūkininkai mano, kad krizė pakuoreguos jų planus, tačiau nesužlugdys.
Autorės nuotr.