Naujausios
Besiruošiant žiemai
Brangstantis kuras verčia ieškoti alternatyvų. Nuosavų namų gyventojams pasirinkimo laisvė didesnė. Daugiabučių gyventojai priversti taikstytis su brangstančiu šildymu arba vienytis.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Su briketais — pigiau
Meškuičiuose (Šiaulių rajonas) gyvenantys Kazimieras ir Monika Narušiai savo nedidelį (maždaug 60 kvadratinių metrų) mūrinuką nuo seno šildo malkomis ir durpių briketais ir yra patenkinti šiuo ekonomišku šildymo būdu.
Tiesa, pelenų būna daug, tačiau ponia Monika ir juos panaudoja. Sako, ir dirvai gera trąša, ir ant morkų pabarsto, kai amaras užpuola.
„Malkas reikia mesti ir mesti į pečių, o užmeti briketų — šiluma ilgai laikosi. Dažniausiai ant nakties įmetame, o ryte dar randame žarijų“, — sako Kazimieras Narušis.
Už briketus Narušiai šiemet sumokėjo virš 400 litų už pusantros tonos (tiek turėtų pakakti žiemai). Medienos atraižų per žiemą sunaudoja maždaug 4 priekabas. Už priekabą pastaruoju metu mokėjo 180 litų.
Besišildančių panašiu būdu Meškuičiuose yra ir daugiau. Kai kurie durpių briketus pradėjo naudoti visai neseniai.
Pranutė Tiknienė prieš metus išbandžiusi durpių briketus sako ir šiemet jų nusipirkusi 4 tonas. Tiek reikia apšildyti maždaug 150 kvadratinių metrų ploto namą. Be malkų taip pat neišsiverčia. Šildymo sezonui jų sunaudoja 5-6 kubinius metrus, bet perka dažniausiai medienos atraižas, kurios pigesnės už malkas.
„Su briketais šildytis pigiau“, — pastebi P. Tiknienė.
Dujos — populiariausios
Kairiuose gyvenantys Birutė ir Klemensas Gočelkiai namą šildo dujomis, nors taip pat turi pasistatę ir kieto kuro katilą.
Prieš keletą metų pasistatę gamtinių dujų katilą, Gočelkiai sako prie malkinio katilo nenorį grįžti.
Gočelkių gamtinių dujų katilinė visiškai automatizuota, todėl šeimininkams nesukelia jokių rūpesčių. Naktį ir šeimininkams išėjus į darbą palaikoma 15 laipsnių temperatūra, o rytais ir vakarais namas prišyla iki 19 laipsnių. Apšildyti 150 kvadratinių metrų namą kainuoja nuo 400 iki 600 litų per mėnesį. Vasarą dujomis šildomas vanduo, tuomet už dujas mokama tik 30 litų per mėnesį.
„Apšiltinus namą ir pakeitus langus gal būtų galima daugiau sutaupyti“, — spėja Birutė Gočelkienė.
Šildymasis gamtinėmis dujomis — vienas iš populiariausių būdų, tačiau ne visi gyventojai turi galimybę juo pasinaudoti. Tai — daugiausiai miestų, miestelių ir didesnių kaimų gyventojų privilegija.
Šiluma iš žemės— brangu, bet patogu
Kita meškuitiškių šeima prieš metus nusprendė įsirengti geoterminį šildymą, nes pro namą nėjo dujų trasa. Irmina Galkauskienė pasakoja, kad geoterminio šildymo idėją vyras parsivežė iš Švedijos, kur šis šildymo būdas ypač populiarus.
Lietuvoje geoterminį šildymą dažniausiai įsirengia naujus namus besistatantys gyventojai. Galkauskai gyvena sename name, kurį pirmiausiai apšiltino, pasikeitė langus, o nuo praeitų metų lapkričio pradėjo naudotis ir moderniu šildymosi būdu. Jo įrengimas šeimai kainavo apie 35 000 litų.
Brangsianti elektra šiek tiek neramina Galkauskus, nes šilumos siurblys naudoja elektros energiją. Su elektra susijęs ir kitas šio šildymo būdo minusas. Dingus elektrai, sustoja ir šilumos siurblys. „Laimei, per praetus metus tai buvo nutikę vos keletą kartų ir trumpam“, — sako ponia Irmina.
Atsargai Galkauskai pasiliko ir kieto kuro katilą, tačiau praeitą šildymo sezoną juo nesinaudojo. „Labiausiai vaikai džiaugiasi, kad malkų nereikia nešioti“, — šypsosi I.Galkauskienė.
Geoterminis šildymas pranoksta kitus šildymo būdus ekologiškumu.
Firmos, įrenginėjusios Galkauskams geoterminį šildymą, darbuotojai tikino, kad ši sistema atsipirks. I. Galkauskienė tuo kiek abejoja: „Gal tik darbo atžvilgiu, nes nereikia kapoti ir krauti malkų.“
Šildymo sezono metu apšildyti beveik 200 kvadratinių metrų namą kainuoja nuo 300 iki 700 litų už elektrą per mėnesį (priklauso nuo oro temperatūros ir sunaudojamo karšto vandens kiekio).
Vasarą šilumos siurblys šildo tik vandenį, tuomet už elektrą sumokama 80 litų per mėnesį. „Kai vykome atostogauti, šilumos siurblį išjungėme. Tik nežinia, ar galima ilgai jį laikyti išjungtą“, — pastebi I. Galkauskienė.
Šilumos siurblys turi ir kitą pranašumą — vasarą jis gali vėsinti kambarius. „Mūsų vasaros nėra tokios jau karštos, todėl šios funkcijos dar neišbandėme“, — sako ponia Irmina.
O ką daryti miestiečiams?
Daugiabučių gyventojai beveik neturi pasirinkimo. Jie priklausomi nuo centralizuoto šildymo. Atsijungti nuo jo gali nebent visas namas. Vienam gyventojui tai padaryti praktiškai neįmanoma.
Daugiabučių gyventojai — kaip šeima, todėl pasirenkant alternatyvas, reikalingas visų ar bent daugumos sutarimas. Visiems gyventojams sutarus yra galimybė mokėti už šildymą ištisus metus, kad didelės sąskaitos už šildymą nekamuotų penkis šildymo sezono mėnesius. AB „Šiaulių energija“ atstovas spaudai Rimantas Lazdynas sako, kad šios alternatyvos Šiauliuose nepasirinkęs nė vienas namas.
R. Lazdyno teigimu, šis būdas yra pigesnis. Jeigu mokėjimą už šildymą visus metus pasirinktų „visas miestas“, tuomet tarifas sumažėtų 2-3 procentais.
Pavieniams daugiabučių gyventojams tokiu būdu mokėti už šildymą įmanoma tik prasiskolinus. Prasiskolinusiems jau septyneri metai kaip suteikiama galimybė išsimokėti. Atėjus į „Šiaulių energiją“ ir sudarius sutartį, numatomas terminas, per kurį reikia įnešti skolą, ir įmokos dydis.
BRIKETAI: Kazimieras Narušis per daugelį metų įsitikino, kad pigiausias kuras — durpių briketai.
ABEJONĖ: Irmina Galauskienė abejoja, ar geoterminio šildymo įrengimas atsipirks, nes elektra brangsta.
Jono TAMULIO nuotr.
SUMA: Klemensas Gočelkis, namą šildantis dujomis, sako šalčiausiais žiemos mėnesiais paklojantis iki 700 litų per mėnesį už šildymą.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.
Kuro kainos
Elektra šiuo metu kainuoja nuo 17 iki 33 centų už kilovatvalandę. Šildytis vien elektra apsimoka tik namus ar butus, kurių plotas neviršija 100 kvadratinių metrų. Pranašumas ir tas, jog nereikia vamzdžių, brangių katilų, užtenka pakabinti ar pastatyti radiatorių ir jį pajungti į elektros tinklą. Elektros energiją naudoja ir dujiniai katilai, ir šilumos siurbliai, ir cirkuliaciniai siurbliai.
Dujų kubinis metras kainuoja 1,26 lito ir 14 litų per mėnesį abonentinis mokestis (suvartojantiems daugiau kaip 800 kubinių metrų per metus). Apšildyti 150— 200 kvadratinių metrų namą metams reikia apie 2500 kubinių metrų dujų.
Tona durpių briketų kainuoja apie 250 litų, sufasuota maišuose — 280 litų už toną. Apšildyti 150 kvadratinių metrų namui reikia maždaug 4 tonų šildymo sezonui.
Akmens anglies tona kainuoja apie 450 litų. Šildymo sezonui reikia 4 tonų akmens anglies (150 kvadratinių metrų namui).
Reikia nepamiršti, kad vien durpių briketais ar akmens anglimi krosnies nepakursi, reikės dar ir malkų ar medžio atraižų.
Malkų kubinis metras kainuoja nuo 60 litų (drebulinės ir eglinės) iki 95 litų (uosinės ir beržinės).
Beveik visos kuro rūšys lyginant su praeitais metais pabrango 10-20 procentų.