Krizės priešnuodis: mesti aroganciją ir prašyti pagalbos

Krizės priešnuodis: mesti aroganciją ir prašyti pagalbos

Krizės priešnuodis: mesti aroganciją ir prašyti pagalbos

Didieji pasaulio protai, verslo, finansų, mokslo atstovai vis garsiau kalba apie visiškai naują atradimą, naują šuolį, kuriam turi ryžtis į kampą užspeista žmonija. Apie tai kalba lektorius Tomas Girdzijauskas, pastarąjį pusmetį pašventęs nuodugnioms krizės studijoms ir su bendraminčiais teikiantis politikams antikrizinius sprendimus.

Nijolė KOSKIENĖ

nikos@skrastas.lt

Psichologinė revoliucija

„Jokia kompanija, korporacija ar valstybė nebegali eiti į priekį vien savo jėgomis. Būtina iš visuomenės prisišaukti visus savanorius, idėjas, mintis“, — sako T. Girdzijauskas.

Jis pasakoja apie prieš keletą metų Kanadoje įvykusį reiškinį, vėliau sukėlusį didžiulį pasaulio ekspertų susidomėjimą.

Viena didžiausių pasaulio aukso kasyklų „Goldcorp“, atsidūrusi ant bankroto ribos, pasiskelbė siunčianti SOS signalą viso pasaulio entuziastams, prašydama siūlyti idėjas už pusės milijono dolerių atlygį. Reziumė: kompanija gavo 77 pasiūlymus, padarė 80 gręžinių ir rado daugybę aukso grynuolių pavidalu. Kompanijos vertė iškilo nuo 19 milijonų iki 10 milijardų dolerių

„Ekspertai šį reiškinį pavadino atradimu. Prieita išvados, kad organizacija (ar valstybė) gali išlikti tik tada, kai meta savo aroganciją, pasipūtimą ir prašo pagalbos iš visuomenės. Tai vadinama socialinėmis inovacijomis “, — sako T. Girdzijauskas.

Mūsų kaimynai estai, pasak T. Girdzijausko, tokį modelį valstybei gelbėti. Jie sukūrė nacionalinio lygmens sistemą minueesti.ee („mano Estija“), kurią praminė “Laimės banku“. Į ją visi raginami siųsti netikėčiausias idėjas ir visus siūlymus, kaip paskatinti šalies gerbūvį, kaip visą šalį ištraukti iš liūno. Pradžioje tai buvo privati iniciatyva, dabar ji jau palaikoma Vyriausybės.

Pasak T. Girdzijausko, gegužės 25 dieną Lietuvos Seime planuojamas analogiškų idėjų ir koncepcijų pristatymas, kuriame galės dalyvauti žmonės iš visos Lietuvos. Projekto iniciatoriai, T. Girdzijausko tvirtinimu, prašys tautą siųsti tūkstančius visokiausių idėjų.

Spietinis principas ir vikinomika

Organizuoto spiečiaus minčių, energijos, vidinių pajėgumų principu, manoma, organizacijos ir net valstybės turės spręsti savo problemas krizės metu.

Spietinio informacijos organizavimo pavyzdys, nustebinęs pasaulį, yra interneto enciklopedija „wikipedia“, kurioje savanoriškumo principu geranoriai po kruopelytę dalijasi patirtimi ir tarsi korį lipdo visą sistemą.

„Ši wiki koncepcija (wiki-wiki havajiečių kalba reiškia “greitai“ — red.past.), perkelta į ūkio, verslo valdymą dabar jau vadinama greitąja ekonomika, spietiniu ūkiu arba wikinomika. Tokiu arba patobulintu panašiu principu bus sprendžiama ir ekonominė krizė pasaulyje“, — įsitikinęs T. Girdzijauskas. Vienas iš šaltinių, aprašančių šį kylantį pasaulyje modelį, yra rusiškai angliškas tinklapis wikinomika.ru.

Paradigminis lūžis

Pasak T. Girdzijausko, viena didžiausių analitinių kompanijų trendwatching.com, stebinti pasaulio vartotojų tendencijas, nuolat skelbia įspūdingus apibendrinimus, kuriuos pasaulio analitikai vadina dideliu atradimu.

Iš esmės kalbama apie paradigminį perversmą, kurį aktyviausios pasaulio ekonomikos (Amerika, Singapūras, Taivanis, Europa) jau laipsniškai pradeda įgyvendinti.

„Trendwatching“ išgrynino modelius, kuriais remsis ateities verslas, vadyba, apskritai santykiai ir tarp kompanijų, ir tarp valstybių. Visų modelių esmė — daugėja atidavimo, apsikeitimo, dosnumo tendencijų, bendradarbiavimo formų.

Spėjama, kad ir įmonės, ir Vyriausybės (jei, žinoma, norės išlikti) privalės kur kas nuoširdžiau rūpintis savo klientais ir piliečiais.

Vienas tų modelių (kodiniu pavadinimu „free love“) — nemokamas nereikalingų (bet gerų) daiktų atidavimas ar keitimasis jais. Lengvesne forma toks procesas jau prasidėjo internetinėje Lietuvos erdvėje, o kai kurios įmonės, anot T. Girdzijausko, ruošiasi užkurti mainus žymiai platesniu mastu.

Kodėl ateities verslas bus nemokamas?

Vieno įtakingiausių technologijos žurnalų „Wired“ redaktorius išplatino į įprastinę logiką netelpantį straipsnį “Free! Why $0.00 is the Future of Business“ (“Nemokama! Kodėl 0.00 $ yra ateities verslas?“). Tendencijos rodo, kad ateities kompanijos didžiąją, matomąją produkcijos dalį klientams dalins nemokamai, ir tik iš mažos ir nematomos dalies gaus pelną. Tačiau didelį pelną. Toks, atrodytų, beprotiškas, altruizmas, anot T. Girdzijausko, turi prasmę: pirma, taip kompanija reklamuoja save, antra, palaiko maksimalią kokybinę formą, visą laiką tobulėja ir tik kažkokioje siauroje srityje išgryninusi savo unikalumą ir kompetenciją suteikia maksimalią naudą klientui ir, be abejo, gauna pelną.

Tokiu principu veikia technologinė korporacija Google Inc., priskiriama inovatyviausių pasaulio įmonių kategorijai, nemokama kompiuterių operacinė sistema „Linux“.

Pasak T. Girdzijausko, Google Inc., klientams teikianti daugybę nemokamų paslaugų, didžiausias pajamas, pasirodo, gauna iš valstybinių užsakymų, mat, turėdamos milžinišką informacijos srautą, gali daryti išsamias analizes.

Serganti tauta ir bendravimo revoliucija

Daug kam, ne specialistams, tokios idėjos gali pasirodyti pernelyg utopinės, teorinės ar apskritai neįgyvendinamos. Tačiau, anot T. Girdzijausko, pirma, tai jau vyksta. Antra, pasaulis (ir Lietuva) neturi kitos išeities.

T. Girdzijauskas pasakoja pabandęs į grubų juodraštį surašyti didžiausių Lietuvos problemų 100-tuką, jas išgryninti, suklasifikuoti ir išskirti į 5 ar 10 akivaizdžiausių priežasčių.

Siekdamas pasitikrinti ar kas nors iš Lietuvos vadovų turi tokį sąrašą jis kreipėsi į Lietuvos Prezidentūrą ir išgirdo patvirtinimą: Lietuvoje vyrauja viena pagrindinė katastrofiška priežastis ir problema, kurią reikia spręsti. Tai totalus žmogiškas nesusikalbėjimas: valdžios su visuomene ir visuomenės su valdžia; ministerijų tarpusavyje; Prezidento, Seimo ir Vyriausybės tarpusavyje; kaimynų; vyrų ir žmonų; žmonių gatvėje ir taip toliau.

„Užsieniečiai stebisi, kodėl Lietuvos gatvėse žmonės vaikšto tokiom rūgščiom minom, ir kodėl mes be priežasties tokie iš anksto įtarūs“, — sako Tomas.

Jo manymu, Lietuva ir be tyrimų gali pasidaryti dvi siaubingas išvadas — esame antri nuo galo pasaulyje pagal laimingumo koeficientą ir vieni pirmųjų pagal savižudybių skaičių.

„Psichiatrai labai aiškiai ir tiesmukai įvardija diagnozę — tokius simptomus turi protiškai serganti gentis“, — sako T. Girdzijauskas. Todėl Lietuvoje būtina bendravimo, žmogiškų santykių revoliucija — esminė permaina žmonių bendravime visuose lygiuose, būtinas bendravimo atšilimas.

Panašios susvetimėjimo problemos būdingos ir globaliam pasauliui, tačiau Lietuva, anot T. Girdzijausko, yra bene skaudžiausiai atsitrenkusi į psichologinės krizės dugną ir todėl turi šansą pirmoji atsipeikėti. „Štai kur mūsų netikėtas pranašumas! Tik klausimas, kaip mes susivoksim ir panaudosim šį šansą?“, — klausia T. Girdzijauskas.

Citata: „Organizacija (ar valstybė) gali išlikti tik tada, kai meta savo aroganciją, pasipūtimą ir prašo pagalbos iš visuomenės“,

MOKSLAS: „Kuo toliau į priekį mokslas eina, tuo labiau į praeitį ima žiūrėti. Dalykai, kuriuos pasaulis atranda iš naujo, buvo žinomi (ir kur kas giliau) prieš tūkstančius metų“, — sako T.Girdzijauskas, bandantis jungti senovės išmintį ir moderniausias mokslo koncepcijas.

 

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.