Naujausios
Krizė pigina statybas
Trečius metus namą įsirenginėjantis šiaulietis pastebėjo, jog daugelio statybinių medžiagų kainos nemažėja nuo 2004-ųjų. Anot jo, gamintojų logika paprasta — pradėjęs statybas, norėsi sulaukti įkurtuvių. Tačiau yra ir gerų žinių: krizė pigina medieną ir būsto vidaus apdailos įkainius.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Į 50 tūkstančių neįsiteko
Jaunas šiaulietis statybų rūpesčiais tebegyvena nuo 2006-ųjų pavasario. Nuo to laiko iškilo namo mūras, jis apšiltintas. Tačiau name nėra šildymo sistemos, elektros, grindų, vidaus apdailos.
Nenorėdamas bičiuliautis su bankais, nagingas vyras daugelio darbų ėmėsi pats, giminaičiai padėjo kelti mūrą ir dengti stogą.
Planuodamas statybas, jis orientavosi į 2004-ųjų kainas ir paskaičiavo, kad pasistatyti ir įsirengti namą užteks 50 tūkstančių litų. Klydo.
„Prieš porą metų šiferio lakštas kainavo 17 litų. Tada šaukėme: brangu; dabar 0,65 m2 dengiantis lakštas su akcija kainuoja 24,99 lito. Keramzitinių blokelių m3 kainavo 230 litų. Buvo brangu. Dėl 2007 metais pabrangusio cemento (40 kg maišas tada kainavo nebe 9-12 litų, o visus 20-25) kaina šoktelėjo iki 342 Lt/m3“, — vardindamas kainas jis prisiminė, jog 2004-2005 metais kubinį metrą blokelių galėjo nusipirkti už 195 litus.
Namą vyras šiltino akmens vata ir jos m3 kainavo 125-130 litų. O 2007-aisiais, per statybų bumą, vata jau kainavo 220 litų (2004-aisiais buvo 80-90 Lt/m3).
Dabar pigiau nusipirktų cemento (40 kilogramų maišą pagal skelbimus galima gauti už 14 litų) ir statybinės medienos.
2004 metais 2 pjovimų statybinės medienos m3 kainavo 400 litų. 2006 metais jis už 2 pjovimų eglinių lentų m3 mokėjo 560 litų, o po savaitės kaina šoktelėjo net iki 650, vėliau buvo pasiekta 700 litų riba.
„Dabar tokią pat medieną galiu gauti už 450-490 litų. 1 pjovimo lentos kainavo 300-350 litų, dabar — šimtu litų pigiau“, — jis mano, kad panaši medienos kaina ir išliks.
Pigo ir grindinės lentos. Už tiesiai iš lentpjūvės imtas pušines lentas jis mokėjo po 45 litus už kvadratinį metrą. Dabar kvadratas kainuotų 10-čia litų pigiau.
Nežymiai brango nerūšinės, iš atraižų išpjautos (pakankamai kokybiškos, tik nevienodo ilgio) dailylentės: buvo 18 litų, dabar kvadratinis metras šoktelėjo dviem litais.
Statybų nepradėtų metus kitus
„Iki 2004-ųjų statybinių medžiagų rinkoje buvo natūrali tėkmė — kainos “taikstėsi“ prie tuometinių atlyginimų. Kol bankai nepradėjo jaukti rinkos: pradėtos dalinti paskolos, žmonėms dirbtinai sukeltas poreikis, o didėjant paklausai, kilo statybinių medžiagų kainos. Buvusi evoliucija pradėjo virsti į revoliuciją ir vedė į krizę“, — konstatavo jis.
Tačiau šiaulietis mano, kad statybinės medžiagos pigs — rinka turės prisitaikyti prie žmogaus. Jis prognozuoja, kada tai galėtų įvykti: kai bankams iš varžytinių teks parduoti už neatiduotas paskolas perimtus būstus ir jei bus įvestas nekilnojamojo turto mokestis.
„Dabar statybų nepradėčiau metus kitus. Laukčiau, kol kainos vėl prisitaikys prie mažėjančių atlyginimų“, — daro išvadą šiaulietis.
Prekybininkai laukia pavasario
UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ direktorius Aurelijus Venckus patvirtino: net per krizę kai kurie gamintojai kainas kelia. Paprastai naujos kainos būdavo skelbiamos nuo sausio 1 dienos ar iš rudens. Šiemet vieno keramzitinių blokelių gamintojo naujas kainynas gautas tik sausio 19 dieną — blokeliai brangsta apie 10 procentų. Tačiau panašiai tiek pinga polistirolas, o akmens vatos kaina kyla 4-5 procentais.
Kiek ir kas brangs šiemet, pasak A. Venckaus, paaiškės pavasarį — tiekėjai bando prognozuoti ekonominę situaciją ir laukia, kokia bus situacija statybų rinkoje.
Prekybininkų atstovas mano, kad per krizę kainos nemažės, o tam tikri produktai gali brangti. „Gamintojai dabar laikosi įdomios pozicijos: jei žmogui reikės, jis pirks, ir nesvarbu, ar akmens vatos pakuotė kainuos 60 litų, ar 55“, — sakė A. Venckus.
Užsakymų mažėja, kainos krenta
„Dabar tokias kainas už darbus siūlo, kad nebeverta dirbti. Sudariau 30 kvadratinių metrų parduotuvės vidaus įrengimo sąmątą — kainuotų 26 000 litų. Man pasakė: yra kas padaro už 16 000. Kainas “numuša“ patentininkai“, — sakė vienos individualios statybos įmonės direktorius Kęstas V.
Jiems esą lengviau — už patentą sumoka kelis šimtus litų per metus ir dirba oficialiai, jiems ne tiek svarbūs ir kokybės reikalavimai. Įmonė statybininkui turi mokėti tiek, kad, atskaičius mokesčius, žmogus galėtų pragyventi, be to, įmonė statybos darbams duoda garantinį terminą.
Atliekantys vidaus apdailos darbus ir klientų ieškantys pagal skelbimus, du vyrai pripažįsta: darbai pigo dar praėjusį rudenį ir kainos praktiškai žemiau kristi nebegali — nebeapsimokės dirbti.
Vyrai vardija, kad už m2 tinkavimo darbų prašoma ne 18-25, o 12-15 litų; vidutinių standartinių plytelių m2 išklijavimas buvo 50 litų, dabar yra 30-35 litai; įmantresnių, smulkesnių plytelių kiljavimas kainuoja ne 60-100 litų, o 60; anksčiau glaistymo m2 buvo vertas 18-20 litų, abar — 12-15, o tapetavimas nuo 10-12 litų už m2 pigo iki 7-8 litų.
NAMAS: Statybininkai tikina: nors ir pingant darbams, nedidelį mūrinį namą, kaip ir anksčiau, be 400 000 litų nepasistatysi, nes kai kurios statybinės medžiagos brangsta.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.