Konstruktorius — žmogus už kadro

Konstruktorius —  žmogus už kadro

Konstruktorius — žmogus už kadro

Konstruktoriaus Petro Valiukonio žinių ir patirties Šiauliams reikėjo ir tarybiniais laikais, ir vėliau, architektams susibūrus į atskiras, nepriklausomas komandas. Ponas Petras statomų pastatų tvirtumą apskaičiuoja keturiasdešimt septynerius metus.

Angelė MOCKUTĖ

angele@skrastas.lt

Atidėti terminai

Baigti konstruktoriaus karjerą P.Valiukonis žadėjo ne kartą.

Pirmą kartą mąstė: nebedirbs, kai sueis 50 metų bendro darbo stažo. O terminui suėjus, sukirbėjo mintis: „Dar truputį, dar“.

Kai antrą kartą žmona Vanda paklausė, kada pagaliau bus gana, P. Valiukonis pasižadėjo: „Sulauksiu 75-erių — ir baigsiu“. Praėjo ir šis terminas.

Paskutinį sykį apie karjeros pabaigą svarstė šią vasarą. Lyg ir vėl buvo palankus metas — besibaigianti licencija. Bet ją ir vėl penkeriems metams prasitęsė: „Reikia objektus užbaigti“.

Nenorėjo „prarabo“ karjeros

Aukštaitis iš Molėtų, po civilinės ir pramoninės statybos studijų Kauno politechnikos institute, į Šiaulius atvažiavo 1955-aisiais. Miesto pats nesirinko — kur važiuoti dirbti, sprendė tarybinė studentų paskirstymo sistema.

Pusę metų išdirbusį Statybo tresto 13 valdybos kontoroje, poną Petrą paskyrė darbų vykdytoju. Pirmasis statybos objektas buvo Šiaulių miesto Odos ir veneros ligų dispanceris.

„Prarabo“ (taip ir dabar vadinami darbų vykdytojai) karjera, kurioje buvo ir kitų objektų, baigėsi buvusio “Baltijos“ restorano statybomis.

— 1961 metais išsprūdau į Projektavimo institutą. Nenorėjo išleisti. Aš nenorėjau purvo visą laiką minti — norėjau pritaikyti savo žinias. Juk darbų vykdytojas yra kitų minčių išpildytojas, — sako ponas Petras.

Už kadro

P. Valiukoniui neteko žinių pritaikyti tik statant dangoraižius. Prie viso kito prisilietė — gyvenamųjų daugiaaukščių ir individualių namų, visuomeninės paskirties pastatų, mokyklų, ligoninių ir didžiųjų prekybos centrų.

Ponas Petras ant mokyklinio sąsiuvinio lapo brūkštelėjo svarbiausius objektus. Gyvenamieji namai Šiauliuose Vilniaus, Varpo, Dvaro gatvėse, Radviliškio ligoninė, senoji Šiaulių autobusų stotis, Šiaulių dramos teatras, Savivaldybė, „Titnago“ spaustuvė, Šiaulių VST, “Saulės“ kino teatras, Ginkūnų dvaro rekonstrukcija, viešbutis “Saulininkas“, Šiaulių centrinio turgaus kompleksas, Šiaulių gaisrinė, prekybos centrai “Iris“, dvi “Norfos“, abu “Iki“ centrai.

Konstruktorius yra svarbus asmuo — jis turi apskaičiuoti architekto suprojektuoto statinio tūrį, apkrovas ir kitus dalykus, kurie garantuoja statinio tvirtumą. Tačiau konstruktorius, tarsi režisierius, lieka už kadro — visuomenė sužino architekto pavardę.

— Nesiverždavau į kadrą. Mano specialybėje svarbu, kad pastatas tvirtai stovėtų ir, ačiū Dievui, per 47-erius metus nė vienas nenugriuvo, — diplomatiškai atsakė ponas Petras.

Šiaulietis architektas Algimantas Černiauskas, kurio biure konstruktorius dirba pastaruosius septynetą metų, patikslino: konstruktorius ir architektas yra komanda. Architekto vaizduotės neužtenka, reikia, kad tai būtų realiai padaroma. O prie sudėtingesnių objektų dabar nurodoma ir konstruktoriaus pavardė.

Namo nepasistatė

P. Valiukonis prisimena, kad anksčiau gyvenamieji daugiaaukščiai namai buvo statomi penkerius metus ir ilgiau. Kuklesnės buvo technologijos, mūro darbai trukdavo ilgai ir kažkodėl visą laiką kažko trūkdavo — tai langų, tai durų.

Dabar kotedžai iškyla per pusantrų metų. Pasikeitė ne tik technologijos, bet, pasak pono Petro, privačioms statybų įmonėms darbus „tempti“ nenaudinga.

Žinių ir patirties nestokojantis konstruktorius savo šeimai nuosavo namo nesukonstravo ir nepastatė. Anuomet, baigus statyti įmonei gyvenamąjį namą, keletas butų tekdavo statybinei organizacijai, taip P. Valiukonis, būdamas darbų vykdytoju, gavo butą Dviračių gamyklos name Vilniaus gatvėje.

— Gyvenome ir nekilo mintis statyti, nes nebuvo už ką. Kai kas pasistatė, aš neturėjau tokios galimybės. Vėliau vienu metu projektuotojams atlyginimai gerokai pakilo, tačiau tai nebuvo tokie pinigai, už kuriuos gali pradėti statyti namus ar pirkti jachtas. O ir nuo darbo būsi kuprotas, bet ne bagotas, — seną patarlę prisiminė P. Valiukonis.

Minčiai įgyvendinti užtenka ir liniuotės

Ir sulaukęs garbaus amžiaus, konstruktorius buvo reikalingas ne vienam naujoviškai dirbančiam architektui. Ar lengva buvo prisitaikyti prie šiuolaikinių darbo metodų, tarkim, perprasti kompiuterines programas?

A. Černiauskas paprieštaravo: tokia samprata yra visiškai neteisinga. Taip, yra šimtai techninių pagalbinių priemonių, tačiau žmogaus kūrybos procesas nėra mašininis, o ir kuris kompiuteris sėdo ir suprojektavo statinį?

— Rusų kosminės technikos konstruktorius Sergejus Koroliovas pirmąjį žmonijos istorijoje palydovą į kosmosą paleido, skaičiavimus atlikęs logoritmine liniuote. Svarbu — mintis. Gauni architektų planus ir pradedi galvoti, — pritarė konstruktorius, kurio darbo priemonės yra loginis mąstymas, matematika, statybinės mechanikos ir kitos specifinės žinios.

Pastebėjimai

Eidamas per Šiaulius, P. Valiukonis miestą mato ne eilinio miestiečio akimis. Jis pastebi paminamą miesto įvaizdį. Nebėra senosios Autobusų stoties. Gaila ne savo, bet architekto Alberto Ratniko darbo.

—–Šiaulių valdžia nesiskaito su pastatais, kurie yra savotiškas miesto paveldas. Patys pardavė senąją vietą pusdykiui ir dabar patys yra kampininkai, — ponas Petras numoja ranka.

Jis stebisi ir kitkuo — kodėl vietoje stoties miesto centre pastatytas prekybas centras? Konstruktorius vardija pavyzdžius, kaip kitur, Europoje, prekybos centrai nuo miesto atitraukiami per keliasdešimt kilometrų.

Kalbėdamas apie miesto įvaizdį, konstruktorius prisiminė ir rekonstruotoje Vilniaus gatvėje išrautas senąsias, išlakias liepas.

— Nesąmonė buvo gerus medžius iškirsti ir leisti tokius pinigus naujiems sodinti, — gūžteli pečiais konstruktorius.

KONSTRUKTORIUS: Petras Valiukonis nebuvo nusiteikęs visą gyvenimą minti purvą statybose — jis norėjo pritaikyti savo žinias.

PASTEBĖJIMAS: Paklaustas, kokiais apdovanojimais įvertintas už ilgametį triūsą, P. Valiukonis atsakė kukliai: „Kas apdovanos paprastą konstruktorių?“

KONSTRUKCIJOS: Komercinės paskirties pastato makete išryškintos ir statinį laikančios konstrukcijos.

PARDUOTUVĖ: Parduotuvė-salonas „Iris“ Šiauliuose (nuotraukoje — tik jos maketas) prieš penektą metų buvo vienas iš ryškesnių statinių. Jo tvirtumą skaičiavo konstruktorius P. Valiukonis.

TURGUS: Centrinio turgaus vaizdas pirma atsirado makete. Kad tikrovėje pastatas būtų tvirtas — konstruktoriaus uždavinys.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.