Naujausios
Kita kreditinės kortelės pusė
„Gyvenkite ne ateitimi, o ateityje“, “Būtinų pirkinių nereikia atidėlioti“, “Už svajones, kurios pildosi“, “Kreditinės kortelės — patogaus gyvenimo kredo“, — tokiais ir panašiais lozungais esame pratinami vartoti — gyventi skolon.
Milijonierius, savo kailiu patyrę paskolų žabangas, pataria: suplėšykite savo kreditines korteles, venkite vartojimo paskolų, nes tai — kvaila ir pavojinga.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Paskola per minutę
Staigiai prireikė pinigų? Prašom. Yra lengvas ir greitas būdas gauti paskolą be jokių užstatų ir garantijų. Tereikia prisėsti prie kompiuterio ar parašyti SMS žinutę, ir už kelių minučių pinigai — jūsų sąskaitoje.
Tiesiog spragtelk ir imk — gausybė kreditinių bendrovių ar bankų siūlo paskolinti greitai, nors ir brangiai.
Paraišką greitosioms paskoloms gauti galima pateikti net kioskuose.
Sąvoka „metinės palūkanos“ čia neegzistuoja, per mėnesį jos sudaro apie 12-16 procentų.
„Tokie žvėriški kreditai skirti arba mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms, kurie negali pasiskolinti banke, arba imami impulsyviai. O jei sprendimas impulsyvus, yra pavojus, kad paskolos našta gali būti per sunki“, — sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus viršininko pavaduotojas.
Bet jei žmogus pasiskaičiavęs, kad paskolą galės grąžinti, G. Šimkaus manymu, jokios problemos nėra.
Kreditinės kortelės gali virsti spąstais
Vos ne kiekviename banke, jei turi jame kokį produktą, klientui siūloma patraukli galimybė įsigyti (dažnai už dyką) ir kreditinę kortelę, suteikiančią kelių atlyginimų dydžio limitą, ar vartojamąją kreditinę kortelę.
Nemažai žmonių dabar turi po kelias (tris, penkias) įvairių bankų kreditines korteles.
Labai patogu: tau prireikė pinigų, pasiskolini iš banko ir nusiperki daiktą, ir jei, pavyzdžiui, per penkliolika dienų pinigus įneši atgal, jokių palūkanų nemoki. Ir dar gali naudotis gausybe nuolaidų. Regis, puiki galimybė sutaupyti ir fantastiškas bankų dosnumas. Tačiau bankai puikiai žino žmogaus psichologiją: išleisti skolintus pinigus labai lengva, bet grąžinti savo uždirbtus — žvėriškai sunku.
Viena pažįstama guodėsi, kad niekaip nesugeba grąžinti kredito limito, esą, tik sąskaita pasipildo mėnesio mokėjimais (tuos tai tvarkingai moka), staiga labai ko nors prireikia, ir kredito limitas vėl išnaudojamas. Moteris susivokė, kad jau yra praskolinusi kelis atlyginimus į priekį. „Turbūt man ją reikia sukarpyti ar paslėpti pas anytą, o kai išmokėsiu skolą — išvis kortelės atsisakyti“, — svarstė galimybes pažįstama.
Psichologinis žaidimas
Anot Julitos Varanauskienės, SEB banko šeimos finansų ekspertės, į skolas klampina ne finansinės, bet psichologinės problemos. Ir niekur nuo to nepabėgsi, tai nėra lietuvių bruožas ar nesveikas įprotis, tiesiog faktas: skolinti pinigai laikomi ne savo ir yra lengvai išleidžiami, todėl kad jų nereikėjo uždirbti.
„Kortelių atveju psichologinis pavojus dvigubas: pirma, kai moki kortele, pinigų nematai, ir nesupranti, kad juos išleidi. O jei dar iš tos kortelės galima skolintis, iš viso kaip loterijos aukso puodą pradedi leisti“, — sako J. Varanauskienė.
Kaip tų pavojų išvengti? Anot ponios Julitos, svarbu suvokti ir atskirti, kur yra skolinti, o kur uždirbti pinigai. Jei pinigus uždirbome, galime leisti, kaip tinkami.
Racionalu skolintis tada, kai iš pasiskolintų pinigų galima sulaukti naudos daugiau, negu šiandien sumoki su visomis palūkanomis. Tarkim, skolintis skalbimo mašinai, apsiskaičiavus, kad bus sutaupoma vandens ir pirkinys per kažkiek laiko atsipirks — racionalu, bet skolintis (iš kortelės) restorane pietums — visiškai neracionalu. Jei mąstome: „Aj, kaip nors uždirbsiu ir atiduosiu“ — jau galima įžvelgti pavojų.
Be to, visą laiką reikia žinoti, kam ir kiek esi skolingas. Labai pavojingos mažos skolos. Jei žmogus turi penkias kreditines korteles, kurių limitas — po 2— 3 tūkstančius litų, jau susidarys 15 000 litų skolos. Ir kai prasideda mėnesio mokėjimai, žiūrėk, iš algos nuskaičiuojama apie 2000 litų.
„Jei žmogus nebesugeba kortelių valdyti, tai reikia jų atsisakyti, ir — toliau nuo pagundos“, — pataria finansų ekspertė.
Skolininkų karta
Vienas bankas mokėjimo korteles siūlo paaugliams nuo 14 metų. Su jomis galima lengvai atsiskaityti už pirkinius ir pramogas, be to, gauti taškų, kuriuos galima iškeisti į vertingus prizus. Skelbiama, kad tai — stilinga.
Kitas šalies bankas, siūlantis paskolines stipendijas, paskelbė, kad stipendiją skolon šiemet jau apsisprendė gauti keli šimtai studentų. Paskola, kurios metinės palūkanos siekia apie 10 procentų, grąžinama po keleto metų, baigus studijas.
Nėra aišku, kas išmokės paskolas už studentus — jų tėvai ar jie patys. Bet dauguma paskolą ima be garantijos, t. y. patys prisiima atsakomybę.
Investicijas į mokslą, jei nėra kitos galimybės išgyventi — bankininkai laiko viena racionaliausių skolinimosi priežasčių. Kita vertus, tai pratinimasis gyventi skolon, tai mokslas savo būsimo uždarbio sąskaita. O tada dar reikės būsto, automobilio, televizoriaus...
Milijonieriaus patarimas: neimkite vartojimo paskolų
„Skubu jums kuo greičiau patarti: neimkite vartojimo paskolų! Prisiminkite: “Tai, ko mes norime, nėra lygu tam, ko mums reikia“, — remdamais asmenine patirtimi rašo Bodo Šaferis, milijonierius, nepriklausomas finansų konsultantas ir rašytojas, išleidęs bestselerį “Kelias į finansinę laisvę“.
Jis skirsto skolas į inteligentiškas (kai perki namą, investuoji į verslą) ir kvailas (tai yra vartojimo).
Baldai, automobiliai, atostogos, muzikiniai centrai, anot B. Šaferio — tai tik keletas priežasčių, dėl kurių įklimpstama į vartojimo skolas.
„Tiesiai šviesiai sakant, vartotojimo pakolos yra kvaila, destruktyvu, atima motyvaciją, vagia energiją ir labai dažnai įsuka į užburtą ratą“, — tvirtina B. Šaferis.
Anot jo, jei imame paskolas, norėdami gerovę susikurti jau šiandien, pavagiame iš savęs motyvaciją, nes atlyginimą už būsimą darbą paėmėme jau šiandien. „Kai įvertiname savo turtą ir paaiškėja, kad turime mažiau už nulį, kyla klausimas: “Kam aš dirbu?“ Ir galiausiai, anot B. Šaferio, mes numanome, kad vartojimo paskolos nėra gerai, ir, jei sąmoningai veikiame prieš savo vidinį balsą, prarandame savigarbą.
Jei aišku, kad vartojimo paskolos nėra gerai, tai kodėl beveik visi mes šiandien turime skolų?
B. Šaferis sako, kad skolinimąsi skatina mūsų smegenų veikla: mes darome viską, kad išvengtume skausmo ir patirtume džiaugsmą. Skolų atsiranda tada, kai norime išvengti skausmo dėl nepatenkintų norų ir patirti džiaugsmą, jei ką nors nusipirksime ar išvyksime atostogų.
Ką daryti, įkliuvus į skolų spąstus?
Tarp kitų vertingų pamokymų, milijonierius pataria: „Nustokite skolintis, pradėkite taupyti“, ir “Suplėšykite savo vartojimo korteles. Dabar, tuoj pat! Naują įsigykite tik tada, kai sąskaitoje turėsite 100000 eurų“.
PINIGAI: Kreditinėje kortelėje esančius banko pinigus išleisti žymiai lengviau negu savus, tokia psichologija. Realybė — minusas kortelės sąskaitoje.
PAVOJUS: „Kortelių atveju psichologinis pavojus dvigubas: pirma, kai moki kortele, pinigų nematai, ir nesupranti, kad juos išleidi. O jei dar iš tos kortelės galima skolintis, iš viso kaip loterijos aukso puodą pradedi leisti“, — sako Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė.
„Tiesiai šviesiai sakant, vartotojimo paskolos yra kvaila, destruktyvu, atima motyvaciją, vagia energiją ir labai dažnai įsuka į užburtą ratą“, — tvirtina vokiečių milijonierius, rašytojas ir konsultantas finansų klausimais Bodo Šaferis.