Naujausios
Kelmiškių veltinukai pasiekė net Turkiją
Kelmiškė dailės ir technologijų mokytoja Lina Užomeckienė ir moksleivius, ir Kelmės moteris moko kurti įvairius veltinius papuošalus iš vilnos. Veltiniai karoliai, auskarai jau pasiekė užsienio šalis, net tokias tolimas, kaip Turkija. Su minėta šalimi bei Anglija Kelmės „Aukuro“ vidurinė mokykla, kurioje mokytojauja L. Užomeckienė, yra užmezgusi draugystės ryšius.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Rankdarbiai populiarūs ir Turkijoje, ir Anglijoje
Kelmės „Aukuro“ vidurinė mokykla dalyvauja projekte “Skraidantys kilimai kilimėliai“, susipažįsta su rankdarbių (daugiausiai iš vilnos) kūrimo ypatumais Anglijoje bei Turkijoje. Į svečias šalis kelmiškiai vežė iš vilnų nuveltų papuošalų, taip pat lino takelių. Dailės ir technologijų mokytoja Lina Užomeckienė lankėsi Turkijoje, kuri, nors vilnos papuošalų ir nekuria, bet iš vilnos audžia ir restauruoja daugybę kilimų.
Turkų meilė kilimams mokytoją nustebino. Turkija — kilimų kraštas, o jos gyventojai — tikri kilimų fanatikai. Kilimai kabo ant sienų, guli ant grindų, paveldimi, labai saugomi, beveik neišmetami. Didžiuliai kilimų kalnai laukia restauravimo. Pavyzdžiui, 17 amžiaus kinietiškas kilimas, atvežtas iš Anglijos, restauruojamas pusę metų. Vien spalvas turkai derina 3 mėnesius. Kilimus restauruoja tik vyrai.
„Buvome ir kilimų audimo fabrike. Bet fotografuoti neleido, nes ten kuriami vienetiniai kilimai. Raštai — senoviški, tradiciniai, technologijos — šiuolaikiškos, pačios moderniausios. Net eskizus kuria kompiuteris. O kitur mačiau, kaip turkė audžia paprasčiausiomis staklėmis, “iš galvos“, — stebėjosi L. Užomeckienė.
Tačiau į Kelmę atvykę turkai taip pat, pasak mokytojos, daug kuo stebėjosi. Turkės moterys bandė megzti riešines, velti iš vilnos papuošalus. Labiausiai svečius sužavėjo lininiai takeliai. „Į mūsų liną jie žiūrėjo kaip į stebuklą, glostė“, — šypsojosi mokytoja.
Anglijoje rankdarbių vaikai pradedami mokyti nuo mažumės. Pradinėse klasėse vaikai su mezgimu susipažįsta per pasakas. Daugiausia anglai mėgsta austi juostas.
Ir turkų, ir anglų delegacijos į Kelmę žada atvykti per tradicinę miesto šventę, gegužės pabaigoje.
Kuria savo stilių
Lina Užomeckienė papuošalų vėlimu iš vilnų susidomėjo prieš keletą metų.
„Nusižiūrėjau nuo šiauliečių. Kelmėje tuo metu veikė vilnų karšyklėlė, dėl vilnų nebuvo rūpesčio. Iš pradžių papuošalus dariau iš baltos vilnos. Vėliau pradėjau dažyti dilgėlių, arbatžolių nuoviru, kad spalva būtų atsparesnė, originalesnė, nebluktų“, — pasakojo L. Užomeckienė.
Vėlimo iš vilnų technikos mokytoja mokė ir tebemoko savo mokinius. Ir mergaitės, ir berniukai vilnų gumulėlius rankose velia, vis karštu muiluotu vandeniu pašlakstydami. Yra speciali vėlimo adata dekoravimui.
Nors darbas reikalauja kruopštumo ir kantrybės, kol kas, pasak mokytojos, vėlimas mokiniams neatsibosta. Veltinius kūrėjai kombinuoja su mediniais, stikliniais karoliukais, veria ant odinių raištelių, kaspinėlių ar gumų.
„Taip ir gimsta savas stilius. Karoliai ar auskarai juk originalūs, ne tokie, kaip kitų. Kokie man gražūs dainininkės Aistės Smilgevičiūtės papuošalai!“, — sakė mokytoja.
Kartu su dailės mokytoja Irena Arlauskienė L. Užomeckienė yra surengusi du seminarus, kuriuose vėlimo, etnodetalių (riešinių, juostų) pritaikymo šiuolaikinėje aprangoje mokė kitus dailės ir technologijų mokytojus. Taip ir pasklido vėlimas po mokyklas ir Kelmę. Atsirado pavienių moterų, norinčių išmokti šios technikos.
Apie papuošalų kūrimą iš vilnos, derinimą su šilku, medžiu ir panašiai, pasak L. Užomeckienės, dabar jau yra išleista nemažai literatūros. „Mes pradėjome nuo nulio“, — sakė mokytoja.
Nuo karolių iki kojinių
Linos Užomeckienės teigimu, vilnos panaudojimo galimybės — didžiulės, beveik neribotos.
Senovėje lietuviai, kitos tautos mokėjo velti iš vilnos veltinius, skrybėles. Visais laikais populiarūs įvairiausi vilnoniai mezginiai. L. Užomeckienė dukroms pridovanoja vilnonių kojinių, riešinių, pirštinaičių ir, žinoma, papuošalų.
„Viena dukra studijuoja Danijoje. Kai ją pamato veltiniais karoliais pasipuošusią, negali atsistebėti. Užsienyje apskritai labai vertinamas rankų darbas. Mūsų Kelmėje nuvelti papuošalai, suvenyrai yra iškeliavę ne į vieną svečią šalį“, — sakė L. Užomeckienė.
Kelmiškės nori būti originalios
Lina Užomeckienė džiaugėsi, kad kurti grožį, būti originalios nori vis daugiau kelmiškių moterų.
„Malonu, kad moterys randa laiko rankdarbiams. Papuošalų pavargęs, blogos nuotaikos nepadarysi, tik su meile kuri, todėl ir nešioti juos — vienas malonumas. Aš pati mielai užsidedu pačios suvertus karolius“, — sakė L. Užomeckienė.
Iš dailės ir technologijų mokytojos velti papuošalus išmokusi kelmiškė Jolanta Gerbenienė jau turi pilną kraitelę karolių, sagių, Velykų kiaušinių, pakabintų ant žydinčio medžio. „Nebereikia galvos sukti, ką draugėms padovanoti. Aš joms — veltinių, jos man — rankų kremo, nes veliu be pirštinių, rankų odai muiluotas karštas vanduo nelabai patinka“, — šypsojosi kelmiškė, savo malonumui išmokusi iš kitų meistrių taip pat megzti riešines, austi.
citata: „Senovėje lietuviai, kitos tautos mokėjo velti iš vilnos veltinius, skrybėles. Visais laikais populiarūs įvairiausi vilnoniai mezginiai.
LĖLĖ: Mokytoja Lina Užomeckienė rodė savo mokinės Godos Pelenytės iš vilnų nuveltą lėlę.
KAROLIAI: Kelmiškė Jolanta Gerbenienė išmoko ir jau nusivėlė daugybę papuošalų iš vilnos.
SAGĖS: Kokią sagę nusivelti — tik kantrybės ir fantazijos reikalas.
PAPUOŠALAI: Iš vilnos nuvelti karoliai ir auskarai tinka ir sau, ir dovanai.
Autorės nuotr.
TURKIJA: Turkijoje kilimų gausybė — ir ant sienų, ir ant grindų.
RESTAURAVIMAS: Senus kilimus restauruoja vyrai, procesas trunka labai ilgai.
AUDĖJA: Turkijoje kilimus audžia ir šiuolaikiškomis technologijomis aprūpintuose fabrikuose, ir paprastomis staklėmis.
L. Užomeckienės albumo nuotr.