Naujausios
Kelmės drabužis iš medžių, gėlių, akmens ir vandens
Į Kelmės 525 metų jubiliejų atvažiavę užsieniečiai stebėjosi — kokia žalia, gėlynais žydinti, akmeninėmis skulptūromis išsipuošusi Kelmė. Spėliojo, kiek šimtų tūkstančių kainavo sukurti tokį grožį. Ir nepatikėjo, kai Kelmės seniūnas Zigmas Mačijauskas prisipažino gėlėms išleidęs aštuonis tūkstančius iš „bėdai užkeiktų“ pinigų, o skulptūromis miestą pusvelčiui išpuošė akmentašių plenero dalyviai.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Gėlių piramidės magaryčių
Šį pavasarį visi kalbėjo apie sunkmetį, tačiau Kelmės seniūnijos želdinių tvarkytoja Audronė Šetkienė įgyvendino visas žiemą gimusias vizijas. Nepanaikino nė vieno miesto gėlyno. Seniūnas Zigmas Mačijauskas dar pridėjo ir magaryčių — dviejose miesto centro vietose pastatė gėlių piramides.
Nupirko 5526 vienuolikos rūšių daigus už aštuonis tūkstančius litų. Seniūnas sako juos suradęs iš „užkeiktų“ pinigų. Jeigu jau yra gėlynas, jame turi žydėti gėlės.
Dabar mieste yra apie dvidešimt arba 400 kvadratinių metrų gėlynų. Didžiausi jų plotai miesto centre. Miestą puošia dar dešimt didžiulių vazų su žydinčiomis gėlėmis.
Miesto biudžete nėra numatytos eilutės želdiniams. Ir pats biudžetas miniatiūrinis — 1 milijonas 327 tūkstančiai litų. Tačiau, anot seniūno, pataupant įmanoma miestą padoriai sutvarkyti. Antai piramides gėlėms suvirino vietos verslininkai. Jos atsiėjo pigiau.
„Pasišneku su kitų rajonų želdinių tvarkytojais. Jie jau seniai pamiršo vejų ir gėlynų tręšimą. Nėra pinigų. O mūsų seniūnas dar atranda pinigų trąšoms,“ — sako Audronė Šetkienė.
Gėles sodina miesto seniūnijos darbininkai. Taigi, darbai papildomai nekainuoja.
Akmentašystės tradicijos
Miesto svečius maloniai stebina šalia gėlynų ir skverų stovintys akmeniniai nykštukai ir kitokios skulptūrėlės. Jos įsigytos nebrangiai. Surengtas akmentašių pleneras. Plenero metu sukurtomis skulptūromis akmentašiai papuošė miestą.
Taip tęsiamos senosios Kelmės akmentašystės tradicijos. Pirmąsias skulptūras Kelmei dar praėjusiame amžiuje paliko akmentašys Juozas Liaudanskas. Jo sukurta skalbėjos skulptūra puošia Kelmės centrą.
Prieš keletą metų keletą skulptūrų miestui padovanojo šių dienų akmentašys tautodailininkas Valdas Bandza.
Šienauja 160 hektarų
Kelmės miestas užima 780 hektarų teritoriją. Mieste keli parkai ir kelios dešimtys skverų. Visus juos tenka prižiūrėti. „Turime nušienauti 160 hektarų, — lyg žemdirbys kalba seniūnas. — Draugystės parkas užima 16 hektarų, Lietuvos tūkstantmečio parkas — 13, Europos parkas beveik pusšešto hektaro, kelios dešimtys skverų, penkios kapinės. Dar sala Kražantės užtvankoje. Iš žvejų pasiskoliname valtį — plaukiame ten sutvarkyti žolynų ir medžių.“
Želdinių tvarkytoja su aštuonių darbininkų komanda sako darbą pradedanti kartu su paukščiukais, šeštą valandą ryto. Rytą ne taip karšta darbuotis. Kai lietinga vasara, tenka labai dažnai pjauti žolynus. Kai karšta, tenka dažnai laistyti gėlynus ir vejas. Darbininkai iš šlavimo mašinos susikonstravo laistymo įrenginį. Patys susivirino statines. Į jas prisitraukia vandens iš Kražantės upės.
„Komanda — labai gera. Susiklausiusi, — džiaugiasi seniūnas. — Nesako, jog tas ar kitas darbas neįeina į pareigas. Regis, želdinių tvarkytoja galėtų tik vadovauti. Bet ji sodina gėles kartu su darbininkėmis.“
Patiems dirbti pigiau negu samdyti
Zigmo Mačijausko nuomone, daug darbų galima nuveikti, kai yra kasdien nuolat dirbantys žmonės. Jau daugiau kaip aštuonerius metus miestui vadovaujantis seniūnas daug darė, kad seniūnijoje būtų įsteigta daugiau darbininkų etatų. Išsireikalavo, kad būtų leista nusipirkti technikos gatvių ir želdinių priežiūrai.
„Man sakydavo: samdyk kokią įmonę — tegu tvarko miestą. Neapsikentęs klausiu: “Tai kam mane pastatėte? Ar kad darbus padaryčiau? Ar kad pinigus išleisčiau?“ Samdytos įmonės nuplėš tokias sumas, kad nepajusi kaip visą miesto biudžetą prašvilpei. O ūkio būdu, kai dirba savi darbininkai, galima daug nuveikti. Ir darbų tęstinumas svarbu. Darbininkai jau patys žino, ką reikia tvarkyti, kur kas yra. O kas rūpi pasamdytam? Galiausiai juk kasdien nesamdysi žmonių surinkti plastikinius butelius ir žvejų paliktus plastmasinius maišelius iš paupio“, — porima seniūnas.
Jis pasakoja, jog miesto želdinių projektus rengė specialistai. Už tuos projektus teko nemažai sumokėti. Tačiau specialistų projektus teko kooreguoti. Gėlynai buvę per maži. Paskęsdavę didžiulėse miesto erdvėse.
Asmeninę duoklę miestui atiduoda ir pats seniūnas. Nuo septynių ryto jau važinėja po miestą, žiūrinėja, ar nėra netvarkos. Paskui sėda prie stalo — laukia administracinis darbas.
Svajonės
Kelmė — ne pramonės miestas. Graži, rami, poilsiui tinkama vieta. Seniūnas turėjo svajonę prie Kražantės upės įrengti kempingą. Kad su savais nameliais atvykę turistai galėtų čia įsikurti, o paskui lankyti įdomesnes Šiaulių apskrities ir Kelmės rajono vietas. Kempingas numatytas ir bendrajame miesto plane.
Tačiau šios svajonės jau nespės įgyvendinti. „Vakar padaviau prašymą išeiti iš darbo. Nepavežu. Sušlubavo sveikata, — apgailestauja Zigmas Mačijauskas. Čia labai daug streso. Kai viskas gerai, visi medaliams kabinti krūtines atstato. O kai blogai, atsakai tu vienas. Bet visdėlto tie seniūnijoje praleisti metai ir mane patį daug ko išmokė. Esu labai dėkingas savo darbuotojų komandai ir miesto gyventojams, kurių dauguma — darbštūs, tvarkingi, sąžiningi žmonės. Jie įkvėpė darbui.“
citata: „Turime nušienauti 160 hektarų, — lyg žemdirbys kalba seniūnas. — Draugystės parkas užima 16 hektarų, Lietuvos tūkstantmečio parkas — 13, Europos parkas beveik pusšešto hektaro, kelios dešimtys skverų, penkios kapinės. Dar sala Kražantės užtvankoje. Iš žvejų pasiskoliname valtį — plaukiame ten sutvarkyti žolynų ir medžių.“
MAGARYČIOS: Šiemet Kelmėje pasodinta per penkis tūkstančius gėlių. Magaryčių seniūnas pridėjo gėlių piramidžių miesto centre.
ŽYDĖJIMAS: Rajono centre dvidešimt gėlynų, kurie užima 400 kvadratinių metrų plotą.
SKULPTŪRĖLĖS: Praėjusiame amžiuje Kelmėje gyvvenęs akmentašys Juozas Liaudanskas pasėjo gerą tradiciją miestą puošti akmens skulptūromis.
SKALBĖJA: Juozo Liaudansko „Skalbėja“ puošia Kelmės centrą.
ŠEIMININKAS: Kelmės seniūnas Zigmas Mačijauskas į istoriją įeis kaip vienas iš geriausių miesto šeimininkų.
POŽIŪRIS: Kelmės seniūnijos želdinių tvarkytoja Audronė Šetkienė dažniausia ir pati dirba drauge su darbininkėmis.
PUOŠMENA: Miesto puošmena Kražantės tvenkinyje įsikūrusi gulbių pora. (klfo drabuzis puosmena)
POILSIS: Kražantės užtvanka, esanti Draugystės parko teritorijoje, puošia miestą ir teikia poilsį žmonėms.
UPĖS: Per miestą teka dvi upės. Akmenuota Kražantė ypač puošni ir įdomi.
PAVYZDYS: Užsikrėtę geru seniūnijos pavyzdžiu gėlėmis puošiasi ir verslininkai.
Autorės nuotr.