Naujausios
Kaminus valyti privalu,... bet nebūtina
Pernai Šiauliuose dėl netvarkingų krosnių ir kaminų kilo 14 gaisrų, šiemet dėl tos pačios priežasties iki spalio — 7 gaisrai. Visoje Lietuvoje ši statistika dar iškalbingesnė. O, pavyzdžiui, danai, nelaimėms už akių užbėga įstatymu: kasmet privaloma valyti kietuoju kuru kūrenamų namų kaminus.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Daniška patirtis
„Daugelyje šalių krosnių ir kaminų priežiūra yra privaloma. Ir net jei nebūtų įstatymo, žmonės tuo rūpintųsi patys — namo, kuriame nesutvarkyta krosnis, nedraus jokia bendrovė“, — sakė Danijoje gyvenanti šiaulietė Kristina Nielsen.
Ji pasakojo, jog Danijoje visada buvo privaloma valyti kaminus ir niekada nesvarstyta, jog tai turėtų daryti namo savininkas. Kaminai valomi pagal išankstinį planą, namų savininkai iš anksto informuojami, kada ateis kaminkrėtys. Ir žmonės už paslaugą moka ne tiesiogiai jam, o komunai (savivaldybei), kuri vėliau atsiskaito su bendrove. Kaminkrėtys per dieną išvalo iki 20 kaminų.
Danijoje kaminkrėčiai atsakingi ne tik už kaminų valymą. Jie taip pat tikrina, kaip pastatytos naujos krosnelės, kaip prižiūrimos senos, atlieka nedidelį jų remontą.
„Retas gyventojas vengia juos įsileisti. O ypač kaminkrėčių prieš Kalėdas laukia vaikai — juk labai svarbu, kad Kalėdų seneliui būtų išvalytas kaminas“, — pasakojo kolegė.
„Žiauriai apleisti“
Lietuvoje yra kitokia praktika: kaminą valo pats namo šeimininkas arba talkon kviečiasi kaimyną. Šia situacija pasinaudojo firmos, skardinančios ir remontuojančios kaminus — jos siūlo kaminus ir išvalyti.
Didžiausiame apskrities skelbimų savaitraštyje radome šešis tokią paslaugą siūlančius skelbimus. Vienu iš nurodytu telefonu atsiliepęs šiaulietis buvo kalbus.
Klientus „prisijaukino“ montuodami įdėklus. Per sezoną jų būna apie 50. Jau kviečiami ir į rajonus, nes ten stinga vietinių meistrų. Paslauga mieste kainuoja 70-100 litų, o rajone už ją prašoma ir 120-150 litų.
Pasak pašnekovo, profesionalų kaminkrėtį galima atskirti pagal turimus darbo įrankius — jis kaminą valo ne elementariu metaliniu strypu, o specialiais šepečiais, kainuojančiais apie 50 litų.
Kaminus valyti reikia kartą per metus. Tvarkingi šeimininkai tuo pasirūpina pavasarį, kol nesukietėja kūrenimo metu susidaręs kondensatas, pareigingi šeimininkai kaminkrečių ieško rudenį, prieš prasidedant naujam kūrenimo sezonui, o nepareigingieji — iškritus pirmam sniegui.
„Kaminai žiauriai apleisti. Dabar kaimuose gali pamatyti tokį vaizdą: dūmai rūksta, o kamino — nėra. Plyta po plytos jis su laiku nugriuvo“, — sakė ponas Antanas.
Pasak jo, tokia situacija susidarė todėl, kad nėra reglamento, įpareigojančio rūpintis kaminais. Jis su nostalgija prisiminė tarybinius laikus, kai būdavo tikrinamos ir krosnys, ir kaminai. Ponas Antanas palygino: dabar nesirūpinama ne tik kaminais, bet ir namuose įrengtomis vietinėmis katilinėmis, jos neretai paverčiamos nereikalingų daiktų sandėliu, kuriame laikomos net degios medžiagos.
„Anksčiau net pakabos katilinėje negalėjo būti, — prisiminė pašnekovas. — Gaisrininkai galėtų skirti žmogų, kuris pasivaikščiotų po privačius namus“.
Svečiais per prievartą negali būti
Gintaras Zonis, Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PVG) vyriausiasis specialistas, nesutinka, kad kietuoju kuru kūrenamų namų kaminais nesirūpinama. Visiems privalu laikytis Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, kuriuose nurodytos kietojo kuro krosnių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės: prieš šildymo sezoną ir jo metu privalu išsivalyti kaminus.
Tačiau ugniagesiai turi teisę tikrinti pramonės įmonių ir kitų bendrovėms, įstaigoms priklausančių pastatų atitikimą priešgaisriniams reikalavimams.
Privačių gyvenamųjų namų šeiminkai savo saugumu privalo rūpintys patys. Tačiau, pasak G. Zonio, jie taip pat nepamirštami — kasmet mieste ir rajone vyksta akcija „Kūrenkime saugiai“.
Yra tik vienas bet. Jei šeimininkas į namus neįsileidžia, pareigūnai prievarta įsiveržti negali. Pasak G. Zonio, kol nėra įstatymo, leidžiančio patekti į privačią valdą, taisyklėse nurodamas žodis „privalu“ tarsi pakimba. Į namus priverstiniu būdu galima įeiti, jei yra kaimynų skundas, kad dėl netvarkingų krosnių ar kaminų gresia pavojus žmogaus gyvybei ir turtui.
Kaminas — ne smulkmena
Angelė Valionienė, šildymo įrangos prekybos ir įrengimo bendrovės konsultantė-inžinierė, pastebėjo, jog dažniausiai problemos kyla senos statybos individuliuose namuose.
Krosnis pakeitė kietojo kuro katilai, kurių dūmas, lyginant su iš pečiaus išeinančiu, yra palyginti šaltas, todėl degimo metu susidarantis kondensatas išskiria kaminą ardančias medžiagas. Senąją šildymo sistemą keičiant nauja, nereikėtų pamiršti įsirengti ir tinkamą kaminą.
„Saugiausias ir paprasčiausias būdas yra į mūrinį dūmtraukį imontuoti įdėklą (išėjimo anga turi atitikti krosnies galingumą). Vieno metro įdėklo kaina priklauso nuo įdėklo skersmens ir kainuoja iki šimto arba virš šimto litų, plius reikia papildomų detalių“, — sakė A. Valionienė.
Kur mūrinio dūmtraukio nėra arba į jį nėra galimybės įmontuoti tinkamą įdėklą, montuojami dvisieniai dūmtraukiai. Jie paprastai tvirtinami prie pastato išorinės sienos arba prie metalinių laikančių konstrukcijų.
Naujai montuojant ar keičiant šildymo katilą, būtina įvertinti temperatūrą bei trauką kamine. Traukos jėga turi įveikti šildymo katilo, jungiamojo elemento ir kitų papildomai prijungtų įrenginių pasipriešinimą.
Taupyti ne visada verta
A. Valionienė pastebėjo, kad taupumo sumetimais žmonės įsigyja nekokybišką ar netinkamą dūmtraukį. Taip rizikuoja ne tik sveikata (galima apsinuodyti smalkėmis), bet ir turi papildomų išlaidų keisdami netinkamą dūmtraukį kokybišku.
Dažniausiai dūmtraukių eksploatavimo problemos kyla ir dėl nepakankamos montuotojų kvalifikacijos ar netinkamos dūmtraukių priežiūros.
Anot A. Valionienės, dabar rinkoje yra populiariausi metaliniai ir keramikiniai dūmtraukiai.
„Vis dėlto renkantis keramikinius dūmtraukius reikia būti labai atsargiems, kadangi jie nėra atsparūs dažniems temperatūros svyravimams, kurie yra būdingi mūsų klimatui. Jeigu per šildymo sezoną temperatūra iš neigiamos į teigiamą svyruoja labai dažnai, keramikinis dūmtraukis gali sutrūkti“, — patarė šildymo įrangos specialistė.
Metalinių dūmtraukių ilgaamžiškumas priklauso nuo plieno rūšies, plieno sienelės storio, izoliacinės medžiagos savybių, montavimo darbų kokybės, tinkamo dūmtraukio parinkimo šildymo įrenginiui, deginamo kuro, režimo, valymo periodiškumo.
Jeigu metalinis dūmtraukis yra kokybiškas, tinkamai sumontuotas bei eksploatuojamas, jis gali tarnauti 20 ir daugiau metų. O prastos kokybės ir netinkamai sumontuotas bei eksploatuojamas dūmtraukis, anot specialistės, gali suirti per keletą mėnesių, o kartu gali tapti ir nelaimingų atsitikimų priežastimi.
Svarbiausia — saugumas
Šildymo įrenginių specialistė atkreipė dėmesį, jog dalis Lietuvoje sumontuojamų dūmtraukių yra namų gamybos ar pagaminti mažose dirbtuvėse. Namų gamybos dūmtraukiai tampa dažna gaisrų ir apsinuodijimų priežastimi.
Lietuvos rinkoje vis daugiau atsiranda ir dūmtraukių, pagamintų pietų ar pietvakarių Europos šalyse. Jie nelabai tinka mūsų klimato juostoje, kadangi yra pritaikyti prie žymiai švelnesnio klimato, kur praktiškai nebūna neigiamos temperatūros, šildymo sezonas gerokai trumpesnis. Jie gaminami iš plonesnio plieno sluoksnio, retai kada naudojamas rūgščiai atsparus nerūdijantis plienas, naudojamas plonesnis izoliacijos sluoksnis.
„Pagrindinis reikalavimas dūmtraukiams yra saugumas. Jie turi atitikti Lietuvoje privalomų ES darniųjų standartų reikalavimus. Kaip įrodymas apie dūmtraukio nustatytų reikalavimų atitikimą yra gamintojo ar jo įgalioto atstovo vartotojui išduodamos dūmtraukio sistemos elementų atitikties deklaracijos, o patys gaminiai paženklinti “CE“ ženklu“, — informavo A. Valionienė.
IŠNAŠA: 2007 metais Lietuvoje kilo 15 263 gaisrai, netvarkingi šildymo įrengimai ir kaminai buvo ketvirta pagal svarbą gaisrų priežastis.
Faktų dėžutė
Statant krosnį ir įrengiant dūmtraukį:
* kamino sienelės storis negali būti mažesnis kaip 12 centimetrų (jeigu ji bus storesnė, gaisro galimybė tik sumažės); iš modernių, karščiui itin atsparių medžiagų statomų dūmtraukių sieneles galima paploninti;
* kaminas virš stogo turėtų iškilti bent 50 centimetrų; jeigu jis aukštesnis, namo estetinis vaizdas gali ir nukentėti, tačiau dūmų trauka tik pagerės;
* nuo krosnies pakuros iki kamino viršaus turėtų būti ne mažiau kaip 5 metrai aukščio;
* dūmtraukio viduje būtinas įdėklas, pagamintas iš plieninės skardos;
* apkalti skarda reikėtų ir kamino viršų, nes karščio, šalčio ir kritulių veikiama plytų rišamoji medžiaga sutrūkinėja, nutrupa tinkas, atsiranda plyšių;
* suodžius iš dūmtraukių šildymo sezono metu reikia valyti ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.
UGNIS: Netvarkingas kaminas sename mediniame name tampa dažna gaisro priežastimi.
REIŠKINYS: Apgriuvusių ir netvarkingų kaminų yra ne tik atokesniuose kaimuose, bet ir Šiaulių centre.
PASTEBĖJIMAS: Rengiantis keisti kaminą, konsultantė-inžinierė Angelė Valionienė siūlo atkreipti dėmesį, kad išsirinktas gaminys būtų pritaikytas mūsų klimato juostos temperatūrų svyravimams.
VAIZDAS: Naujos statybos namuose įrengiami ir modernūs dūmtraukiai.
Giedriaus BARANAUSKO ir redakcijos archyvo nuotr.