Naujausios
Eksperimentas
Kaip geriausiai pasiskolinti 10000 litų
Mitas, kad stebuklų nėra ir visi bankai siūlo daugmaž tą patį — nepasitvirtino. „Šiaulių krašto“ eksperimentas parodė: kiekvienas bankas turi savo veidą, ir jis nebūtinai tokį, koks rodomas reklamoje. Patarimas: jei nusprendėte imti paskolą, paaukokite gerą pusdienį ir apsilankykite bent penkiuose bankuose — su užrašų knygele ir rašikliu.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Banko kliento užrašai
Iš karto norime pasakyti, kad „Šiaulių krašto“ tyrimas nepretenduoja į absoliutų objektyvumą. Tai buvo vienos dienos eksperimentas atsitiktinai pasirinktuose bankuose. Eksperimento tikslas — pasiskolinti 10000 litų kuo greičiau, kuo pigiau, ir kuo paprasčiau.
SEB banko darbuotoja, įvedusi į kompiuterį duomenis (atlyginimas, finansiniai įsipareigojimai, darbo vienoje darbovietėje stažas), pranešė, kad tiek tikrai galiu pasiskolinti veikiausiai su 9,9 procento metinėmis palūkanomis. Kadangi esu banko klientė, tai yra, mano atlyginimas pervedamas į šį banką, pagal lojalumo programą nuo palūkanų nubraukiamas 1 procentas. Priešingu atveju, man būtų pasiūlytos 10,9 procento metinės palūkanos.
Kokius dokumentus turėčiau atsinešti? Šis bankas, išduodamas vartojamąjį kreditą, tikrintų abiejų sutuoktinių pajamas ir įsipareigojimus. Jei tai klientui nepatogu ar neparanku, bankas gali pasiūlyti vartojimo kortelę už tas pačias 9,9 procento metines palūkanas. Užteks asmens dokumento, „Sodros“ knygelės ir kreditinių įsipareigojimų sutarčių.
„Hansabanke“ asmeninę paskolą (“nesikapstant“ po šeimos reikalus) galėčiau gauti su 10,9— 14,9 procento metinių palūkanų. Jei atlyginimas būtų pervedamas į šį banką — už 9,9 procento, jei čia turėčiau paėmusi būsto kreditą ir dar keletą produktų, realu palūkanas sumažinti iki 9,4 procento. Apie “eurines“ sutartis nė vieno banko darbuotoja neužsimena.
Jei skoliniesi ne savo banke — kažkas ne taip
„DnB Nord“ banko vadybininkė iš pradžių mane nugąsdino: sužinojusi, kad neturiu šiame banke jokios sąskaitos, pasiteiravo, kodėl nesiskolinu savame banke. “O ką, kitiems negalima?“, — suglumau. “Pirmenybė teikiama savo banko klientams. Jei skolinasi ne iš savo — kažkas ne taip“, — paaiškino darbuotoja.
Pasakiau, kad noriu palyginti siūlomas sąlygas ir išsirinkti geriausią variantą. Sąlygas šis bankas pasiūlė išties patrauklesnes: 9,74 procento metines palūkanas litais ir 6,99 procento — eurais. (Ir dar — minus keli procentiniai punktai, jei čia turiu kitų banko „produktų“).
Paskaičiavau, jei imčiau paskolą eurais, tarkim, penkeriems metams, mokėčiau 198 litų įmoką per mėnesį (palyginti, kituose bankuose — 211— 216 litų), permokėčiau 1878 litus (kituose atitinkamai — 2700 ir 3000 litų). Pagalvojau, kad nėra jokios priežasties neimti paskolos eurais, nes tikrai artimiausius penkerius metus, įsitikinusi, euro neįsivesime.
O kokias paskolas ima kiti klientai? Vadybininkė patvirtino, kad didesnes paskolas (per 10 tūkstančių litų) apie 80 procentų klientų išties ima eurais.
Dar šiame banke sužinojau, kad palūkanų norma jau keturias savaites krenta ir dabar yra mažiausia per mėnesį.
Susidomėjimas banku atvėso, kai atstovė pateikė reikiamų dokumentų sąrašą (turėjau atnešti savo ir sutuoktinio asmens dokumentus, „Sodros“ pažymėjimus, darbo sutartis, santuokos liudijimą, dokumentus apie turimus finansinius įsipareigojimus ir kita). Banko atstovė patvirtino, kad asmeninės paskolos vienam asmeniui, jei yra šeima, “DnB Nord“ neišduoda.
Jei toks „tyrimas“ šeimai parankus, sutuoktinis (o ne koks ten sugyventinis ar draugas) dirba legaliai ir neturi slaptų finansinių įsipareigojimų, jei neatbaido biurokratizmas, šis bankas siūlo patrauklias sąlygas. Geležinė logika: kuo mažesnė rizika, tuo mažesnės palūkanos.
Svetingas ir ne savo klientui
„Snoro“ banko darbuotoja patikina: čia irgi negalėčiau gauti asmeninės paskolos. Tačiau, jei pateikčiau visus reikalingus šeimos finansų dokumentus, ir jie būtų palankūs, galėčiau pretenduoti į 9,1 procento metines palūkanas (būdama ne banko klientė!). Žinoma, su sąlyga, jei vykdyčiau 1000 litų dydžio operacijas per mėnesį. Darbuotoja pasiūlė paprastą būdą, kaip tai padaryti: galėčiau kas mėnesį į banką pervesti 1000 litų, bankas nusirašytų mėnesio įmokas, o kitais pinigais galėčiau disponuoti.
„O eurais?“, — nesulaukusi eurinio pasiūlymo, paklausiau. O eurais palūkanos — 7,7 procento, jei imsiu paskolą trejiems metams, ir 8,4 procento — jei penkeriems. Reikalaujamų popierių sąrašas — mažesnis, negu “DnB Nord“, tačiau “eurinės“ palūkanos — didesnės. Užtat litais — mažiausios.
Reklama neatspindi realybės
Prisiminiau per televiziją sukamą „Danske banko“ reklamą, kad jiems kiekvienas klientas yra ypatingas, ne statistinis. Be to, su kolega pasvarstėme, kad naujai besitvirtinantis Lietuvoje bankas turėtų patraukti klientus palankesnėmis, nei kiti, sąlygomis.
Buvau nustebinta, kad maksimaliai galėčiau gauti tik keturių „popierinių“ atlyginimų dydžio paskolą, ir tai — ne ilgiau, kaip ketveriems metams. Pagal mano pateiktus finansinius duomenis apie asmeninę paskolą negalėčiau nė svajoti, reikėtų vertinti šeimos finansus.
Tai gal labai patrauklios palūkanos? Litais palūkanos būtų kintamos — dabar 10,73 procento, eurais — 9,5 procento (jei paskola trejiems metams) ir 10 procentų (jei ketveriems), tačiau eurais palūkanos — standartinės.
Dokumentų banko atstovė paprašė irgi pakankamai, netgi reikėtų pateikti gyvenamosios vietos deklaraciją.
Sužinojęs apie eksperimentą, vienas pažįstamas pareiškė, kad jeigu imtų paskolą, tai „Nordea banke“. Jis pats ėmęs ten paskolą būsto rekonstrukcijai mažomis palūkanomis. Tuoj pat susisiekiau su šio banko atstovu. Nieko stebuklinga. Jei paskola vartojamoji, be turto įkeitimo ir panašiai — tai metinės palūkanos viršytų 10 procentų ir litais, ir eurais.
Norėdama susidaryti dar pilnesnį vaizdą, papildomai pasiteiravau SEB ir „Hansabanke“ apie paskolas eurais. Paaiškėjo, kad SEB galėčiau gauti vartojamąją paskolą eurais už 7,9 procento metinių palūkanų (bet vartojimo kortelė — tik litais), o “Hansabankas“ paskolą eurais teikia tik būsto kreditui.
IŠVADOS:
1. Neverta pasikliauti svetima informacija, kiekvienas atvejas — individualus. Įsitikinkite, kuris bankas siūlo geriausias sąlygas konkrečiai jūsų atveju.
2. Dabar bankai primygtinai nebesiūlo imti palūkanų eurais, o kartais darbuotojai apie eurines palūkanas iš viso neužimena. Verta susimąstyti: ar tik nereikia imti paskolos eurais?
3. Jei yra galimybė vertinti visos šeimos pajamas ir įsipareigojimus, jei nebaugina popierizmas, pigiausios vartojamosios paskolos „DnB Nord“ (eurais) ir “Snore“ (litais). Mažiausiai popierių reikalauja ir asmeninę paskolą suteikia “Hansabankas“.
4. Dažniausiai bankai taiko lojalumo programą savo klientams. Tačiau kartais „svetimas“ bankas gali pasiūlyti patrauklesnes sąlygas, negu savas.
5. Bankų analitikai prognozuoja, kad dėl ūkio nuosmukio ir griežtėjančių kreditavimo sąlygų, bazinė palūkanų norma gali sumažėti. Verta pasvarstyti: palaukti, o gal imti kreditus su kintamomis palūkanomis.
PATARIMAS: Jei nusprendėte imti paskolą, paaukokite gerą pusdienį ir apsilankykite bent penkiuose bankuose — su užrašų knygele ir rašikliu.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.