Naujausios
Ką jie daro, kai jūs žliumbiat?
Mielosios, buvo viena tokių dienų, kai tesinori tik elegantiškai mirti. Ji prasidėjo nuo rytinio skambučio į duris, kai paštininkė įteikė registruotą laišką iš antstolio, nes laiku nesusimokėjau baudos už greičio viršijimą. Viešpatie, kam rūpi, kad aš buvau romantiškai nusiteikusi ir nepastebėjau tos kvailos gyvenvietės, bet mane nufotografavo ir policijoje uždėjo toookią baudą, kad aš niekaip neradau laisvų pinigų jai susimokėti. O dabar pamačiau, kad antstolis užsidėjo antra tiek ir aiškiai supratau, kad šiemet vaikščiosiu su senais batais. O kaip tyčia buvau nusižiūrėjusi ir net atsidėjusi tokius fantastiškus juodus batus su avikailiais viduje, kurie taip ilgina ir dailina koją.
Ir tai buvo tik baisios dienos preliudija. Nuvykusi į darbą pamačiau, kad tais fantastiškais batais avi mano kolegė. O prie rytinės kavos, kai išėjo kalba apie aktualias šį sezoną šukuosenas ir kai aš pareiškiau savo nuomonę, ta kolegė su mano batais pasakė: „Žinai, Ievut, tau geriau iš viso patylėt, su tavo šukuosena — tai tik šluotą į rankas“.
Nieko neatsakiau, bet supratau, kad juodasis mėnulis greičiausiai yra mazge. Aš tą jausmą pažįstu — beliko suskliausti ausis ir kantriai laukti.
Kai paskambino iš banko ir pasakė, kad vėl pradelsiau mokėti paskolos terminą, visiškai nenustebau. Tada kažkoks žąsinas įvažiavo į mano stovinčią mašiną, tada aš paskambinau saviškiui, bet jis neatsiliepė ir aš pradėjau galvoti, kad jis ką nors man už mano nugaros rezga. O prieš darbo pabaigą mane pasikvietė šefas ir pasakė, kad mano naujasis projektas, prie kurio sugaišau tiek laiko ir tikėjausi būti premijuota, yra visiškas šlamštas.
Žodžiu, per dieną aš buvau sutrypta ir finansiškai, ir kaip moteris, ir kaip profesionali darbuotoja.
Žinoma, tik įėjusi pro buto duris, pradėjau gailiai ir ilgai žliumbti.
Tokią mane rado parėjęs maniškis, kuris tuoj puolė mane guosti. Jis pasakė: pirma, kad antstoliai yra žąsinai, puntantys iš varguolių ašarų, antra, kad batus man nupirks dar gražesnius, trečia, kad mano šukuosena mane labai jaunina, ketvirta, kad ta mano draugė su naujais mano batais, yra stora, penkta, kad bankai yra žąsinai ir šešta — kad mano šefas yra paskutinis žąsinas, jei nevertina tokios malonios moters, kaip aš.
Man pasidarė lengviau, bet aš dar truputį paverkiau, nes buvo labai gaila tų batų, tad kitą rytą į darbą nuėjau patinusiais paakiais.
Na o per rytinį kavagėrį viena kolegė nei iš šio, nei iš to pasigyrė vakar galutinai įsitikinusi, kad jos Osvaldas vistik labai ją myli. Pamačiusi mūsų nustebusius žvilgsnius, paaiškino, kad kai ji vakar labai verkusi (pasirodo, ne man vienai vakar juodas mėnulis buvo mazge), tai jos Osvaldas visą vakarą ją glostęs ir, apsikabinęs, ramino.
„Neįsivaizduoju, kai aš verkiu, tai maniškis baisiai susinervina ir paprasčiausia laukia, kol man praeis“, — pasakė kita kolegė. Jai pritarė ir ta, su mano batais. Atseit, ypač jaunystėje, ji galėjusi verkti, žliumbti, o tas gyvulys galėjo ramiai sau skaityti laikraštį. Dabar jis jau tampa šiek tiek jautresnis, bet kas iš to — ji jau, cha, beveik nebeverkianti.
Aš širdyje triumfavau, ir spindėdama savo išburkusiais paakiais, cha, pasakiau, kad maniškis, tik išvydęs pirmąją mano ašarą, ima manęs gailėtis, ginti, guosti, ir visus vadinti žąsinais.
Tada aš, įjungusi tyrėjos smalsumą, perlėkiau visą kontorą ir susidariau tokį sąrašėlį. Paaiškėjo, vyrus galima grubiai suklasifikuoti į tris rūšis: „sausuosius“ (tokių yra didžioji dalis), kuriuos moteriškos ašaros siutina, nervina arba jie joms tiesiog abejingi, “guodikus“ — (tokių yra mažuma) ir “sutrikusiuosius“ — tai tokia tarpinė rūšis, kurie, pamatę moteriškas ašaras, baisiai sutrinka, nusuka akis ir tiesiog nežino, ką daryti...
Suklasifikuoti šių rūšių pagal profesijas, išsilavinimą ar Zodiako ženklus nepavyko. Visų rūšių galima rasti visur.
Kai vakare pasidalinau telefonu savo tyrimais su drauge psichologe, ji pagyrė mane už surinktą medžiagą ir labai paprastai paaiškino: „guodikams“ atseit patinka silpnos moterys, “sausiesiems“ — stiprios ir savarankiškos, o “sutrikusiesiems“ — stabilios.
Ir kad mano šeimos modelis („guodikas“ plius silpna moteris) šia prasme yra idealus.
Tada aš supratau, kad paburkę paakiai ir raudona nosis — nėra per didelė kaina už laimę būti paguostai. Tik reikės įsigyti didelius, madingus, paakius apimančius, akinius. O kokiai kategorijai, mielosios, priklauso jūsiškiai?
Ieva