Jaunimas grįžta namo

Jaunimas grįžta namo

Jaunimas grįžta namo

Darius Klevečka ir Eglė Damulevičiūtė po studijų grįžo gyventi ir dirbti į gimtuosius Šiaulius. Ir nesigaili.

Jurgita JUŠKEVIČIENĖ

jurgita@skrastas.lt

Didmiestis nepaviliojo

Išvažiuodamas studijuoti, Darius Klevečka neplanavo po studijų grįžti į Šiaulius. Vaikiną viliojo sostinė, tačiau įstojo į Kauno technologijos universitetą. „Patiko ten studijuoti ir iš tikrųjų galvojau pasilikti gyventi Kaune, arba važiuoti į Vilnių“.

Eglė Damulevičiūtė Vilniaus kerams nepasidavė iš pat pradžių. Dar pirmą dieną būdama sostinėje mergina suprato, kad grįš namo, į Šiaulius. Eglės brolis tada tik nusijuokė: „Palauk, po metų kitų kitaip kalbėsi.“

Tačiau mergina kitaip neprakalbo. „Gerai jaučiausi Vilniuje, tačiau paskutinį vakarą sostinėje, tokį gražų, saulėtą, nejaučiau jokio liūdesio, kad išvažiuoju. Jaučiausi laiminga, kad grįžtu namo“, — atvirauja Eglė.

Gimtasis miestas pasikeitė

Darius pastebi, kad per ketverius metus, kol studijavo ir namuose būdavo tik retas svečias, Šiauliai labai pasikeitė, tapo vienu iš stipriausių Lietuvos miestų ir jau nebėra kažkoks nykus provincijos miestas.

„Miestas atsigauna, plečiasi, auga, išgražėjęs. Atsirado stiprių įmonių, kurios gali suteikti normalias sąlygas dirbti ir užsidirbti“, — įsitikinęs Darius.

„Anksčiau nepastebėjau, kad Šiauliuose piko valandomis būtų tokių kamščių, — pastebi Eglė. — Gal žmonės pradėjo geriau gyventi, daugiau automobilių turi, o gal gyventojų mieste padaugėjo?“

Merginos nuomone, Šiauliuose nieko dabar netrūksta, užtenka ir pramogų, ir prekybos centrų, ir darbo.

„Nenorėčiau, kad Lietuvoje būtų vieno miesto dominavimas, kaip pavyzdžiui, Latvijoje“, — sako Eglė ir trokšta, kad jaunimas po studijų grįžtų į Šiaulius.

Kodėl Šiauliuose lengviau

Apsisprendimą grįžti lėmė ne tik namų ilgesys. Vienas iš svarbių sugrįžimo veiksnių — Šiauliuose lengviau įsigyti būstą, jie čia pigesni nei Vilniuje ar Kaune. Važinėti automobiliu didmiestyje atsieina taip pat gerokai brangiau nei Šiauliuose. Pramogos, sporto klubai čia pigesni. Jaunuolių nuomone, pragyventi Šiauliuose daug lengviau.

Darius nesako, kad darbą Šiauliuose susirasti buvo labai lengva: „Jeigu nori kažko rimto, reikia paieškoti.“ Tačiau vaikinas pastebi, kad kuo toliau, tuo daugiau galimybių atsiranda.

Dabar Darius dirba neseniai atsidariusiame statybinių medžiagų prekybos centre verslo klientų vadybininku. Darbas pagal specialybę, ir juo vaikinas labai džiaugiasi.

Teisininkės diplomą turinti Eglė norėjo save išbandyti valstybės tarnyboje, todėl dalyvavo konkurse ir nesunkiai jį laimėjo. Mergina sako, kad jos bendramokslės Vilniuje skelbiamuose konkursuose turi nurungti dešimtis konkurentų, o Šiauliuose jai teko varžytis vos su keliais.

Jaunuoliai sako, kad Šiauliuose lengviau susirasti darbą tų specialybių absolventams, kurių neruošia Šiauliai. Vilniuje ar Kaune susidaro didesnė konkurencija, todėl darbą susirasti sunkiau.

Eglė įvardina ir labai moterišką sugrįžimo priežastį: „Ir mano, ir sužadėtinio tėvai — šiauliečiai. Ateityje planuoju tapti mama ir, manau, kad daug lengviau gyventi arčiau savų, kurie reikalui esant gali padėti.“

Derino studijas ir darbą

Skeptikams gali pasirodyti, kad Darius ir Eglė grįžo tik todėl, kad nesusirado darbo Vilniuje ir Kaune.

Darius studijuodamas dirbo metus viename Kauno banke, vėliau perėjo dirbti į vieną stambiausių Lietuvoje statybinių medžiagų prekybos centrų. Ten vaikinui gerai sekėsi, ir jeigu tik būtų norėjęs, būtų galėjęs pasilikti.

Eglė taip pat derino mokslą ir darbą. Dirbo daugiausiai privačiose įmonėse.

Tiesa, mergina mokslų dar nebaigė, studijuoja magistrantūroje ir kiekvieną šeštadienį važinėja į Vilnių.

„Kiekvieną savaitgalį turiu įveikti beveik 500 kilometrų atstumą, tai nėra labai patogu. Aukštoji mokykla nepagalvojo apie tuos, kurie išvyko dirbti iš Vilniaus“, — atsidūsta mergina.

Jaunimas grįžta pamažu

Dariaus ir Eglės bendraklasiai beveik visi išvažiavo studijuoti į kitus miestus, Šiauliuose liko tik keletas. Grįžo vos pora.

„Mano grupėje studijavo 23 studentai, suvažiavę į Vilnių daugiausiai iš kitų miestų ir rajonų, į savo gimtąsias vietas grįžo tik trys ar keturi“, — sako Eglė.

Dariaus kurso draugai taip pat beveik visi pasiliko laimės ieškoti Kaune.

Eglės nuomone, šiauliečiai, nors ir negausiai, tačiau grįžta į Šiaulius. Vieni iš karto po studijų, kiti — po kelerių metų. Eglės brolis iš Vilniaus taip pat grįžo į Šiaulius.

„Tai žmogaus apsisprendimas, ar grįžti namo, ar likti didmiestyje ir bandyti prasimušti“, — sako Darius ir neteisia tų, kurie pasilieka didmiesčiuose, tačiau norėtų, kad daugiau draugų sugrįžtų namo.

MIESTAS: „Šiauliai atsigavo, auga, plečiasi, čia nieko netrūksta“, — sako Darius Klevečka ir nesigaili grįžęs į Šiaulius.

 

LAIMĖ: Eglei Damulevičiūtei gimtajame mieste patinka viskas: oras, gatvės ir net šaligatvio plytelės.

Jono TAMULIO nuotr.