Išrinkime metų šeimą

„Šiaulių kraštas“ siūlo

Išrinkime metų šeimą

Petras BALČIŪNAS

petras@skrastas.lt

Metai artėja į pabaigą. Sumuojame, skaičiuojame atliktus ir neatliktus darbus, galvojame apie ateitį ir prisimename, ką gero atnešė šie, 2008-ieji metai.

„Šiaulių kraštas“ tęsia tradiciją — išrinkti iškilius mūsų krašto žmones.

2004 metais skaitytojai pirmąkart rinko metų žmones ir jų darbus, vėliau — metų piliečius, kilniausią poelgį, pernai pasiūlėme atsigręžti į stiprius žmones.

Šiemet kviečiame prisiminti amžinąją vertybę — šeimą. Pasirinkome neatsitiktinai. Šiemet ypač daug buvo diskutuojama, kas yra ir kas nėra šeima, kokią šeimą paremti, kokia tradicinė šeima. Seime priimta net Šeimos koncepcija, kuri įskaudino ne vieną vienišą mamą ir tėtį, nesusituokiusias poras.

Tuo metu, kai dalis jaunų šeimų emigruoja, gausesnės vargiai galą su galu suduria, turime nusilenkti šeimoms, kurios santarvėje ir meilėje, su atjauta ir solidarumu augina dorus vaikus.

Ir nors turime daug rūpesčių, ant Naujųjų metų slenksčio prisiminkime tas šeimas, pro kurias tiesiog negali praeiti — norisi joms ir padėkoti, ir pagerbti. Darykime tai kartu.

Skirmantų šeimoje stiprus ryšys

Kaip nesižavėti užventiške (Kelmės rajonas) Marija Skirmantiene. Po keliolikos metų ji grįžo namo iš Vilniaus, kur užaugino du anūkus. Jos sūnus baleto solistas Petras Skirmantas tapo našlys su dviem mažais berniukais. Teko prašyti motinos pagalbos, nes artisto karjera būtų žlugusi. Nelaimės akivaizdoje vienas nuo kito toli gyvenantys motina ir sūnus rado išeitį, motinos pasiaukojimas leido P. Skirmantui ir toliau garsinti Lietuvą. Keliolika metų M. Skirmantienė su vaikaičiais gyveno tarp Vilniaus ir Užvenčio. Dabar jaunieji Skirmantai — jau studentai.

Petras nuo mažumės buvo labai prisirišęs prie mamos. Net ir dabar. Kai jam pasiūlė gerą darbą naujojoje Zelandijoje, kvietė kartu važiuoti ir motiną. Jai atsisakius, nevažiavo ir Petras.

PASIAUKOJIMAS: Marijos Skirmantienės pasiryžimas atsisakyti dalies savo gyvenimo leido sūnui būti įžymiu menininku

ŠEIMA: Buvęs baleto artistas, dabar pedagogas Petras Skirmantas už gerai išauklėtus sūnus Kristijoną ir Dominyką dėkingas savo mamai.

Jasaičiai kartu šeštą dešimtmetį

Šių metų pradžioje Jadvyga ir Mykolas Jasaičiai iš Tytuvėnų (Kelmės rajonas) pradėjo 51-uosius bendro gyvenimo metus. Jų namuose tvyro ramybė ir sutarimas. Užaugo sūnus ir dukra, susilaukta anūkų. Bet pora nepavargo, gieda bažnyčios chore, anksčiau šoko šokių ratelyje. Jadvyga — puiki mezgėja ir nėrėja, buvo gera siuvėja, stebinanti vyrą kantrybe.

METAI: „Greitai tie metai prabėgo“, — sako Mykolas Jasaitis.

MEZGĖJA: Labiausiai Jadvygai Jasaitienei patinka megzti ir rankdarbius išdovanoti.

Vėžį nugalėti padėjo šeima

Aktorė Nijolė Mirončikaitė prieš du dešimtmečius pradėjo kovoti su onkologine liga ir jai nepasiduoti, kūrybingai dirbti. Aktorė visada pabrėžia, kad neprarasti vilties jai padėjo šeima, tikėjimas ja.

„Gulėdama ligoninėje jau po operacijos ant spintelės pasistačiau šeimos nuotrauką. Man tai buvo pats didžiausias stimulas įsitverti į gyvenimą ir nepasiduoti. Tik dėl jų“, — teigia aktorė.

ŠALTINIS: Nijolė Mirončikaitė, aktorė: „Šeima turi būti stiprybės šaltinis. Ne palikti kenčiančias moteris, bet padėti joms įveikti skausmą“.

Šeimos teatre tėvai pažįsta vaikus

Sutuoktiniai iš Gruzdžių (Šiaulių rajonas) Jurgita Jasiškytė ir Rimas Ribinskas jau du dešimtmečiai yra įkūrę vienintelį šalyje šeimos lėlių teatrą „Abrakadabra“. Spektaklius rodo ne tik savo krašte, bet ir kitų miestų žiūrovams.

„Kodėl teatras? Bręsdamas suvoki daug dalykų, jauti, ko labiausiai vaikystėje stigo. Todėl su Jurgita ir stengiamės duoti savo mergaitėms viską, ko patiems trūko“, — sako Rimas Ribinskas.

TRUPĖ: Šeimos lėlių teatro „Abrakadabra“ trupė: tėvai Jurgita ir Rimas, dukros Simona, Ugnytė ir Marija.

Uosių šeimoje — trynukai

Radviliškiečiai Aušra ir Darius Uosiai augina trynukus. Gimę prieš šešerius metus sūnūs Darijus, Lukas ir Domas yra vieninteliai trynukai Radviliškio rajone. Trynukų čia nebuvo 40 metų. Tėvai vaikus moko draugiškumo, nepavydėti vienas kitam drabužio ar žaislo. Berniukai gabūs: gražiai piešia, dalyvavo „Dainų dainelėje“.

NENUORAMOS: Trynukų tėvams Aušrai ir Dariui su nenuoramomis sūneliais nuobodu nebūna. 

Brazauskų šeimoje visi vaikai reikalingi

Vašilėnuose (Kelmės rajonas) Asta ir Vaclovas Brazauskai augina net 13 vaikų. Tėvai nežino, ar prieš kelis mėnesius gimęs sūnelis bus paskutinis jų vaikas. Lepinti vaikų neturi iš ko, bet duoda tai, kas būtiniausia — duonos ir meilės. Šeima nuomoja mokyklos pastatą, kuriam reikia remonto. Aplink nėra žemės, ūkinių pastatų. Bulvių pasisodino buvusiame stadione.

Vaclovas verčiasi atsitiktiniais darbais. Šiek tiek padeda šeimai ir vyresnieji vaikai. Svajoja apie naują dviratį, ypač tada, kai reikia pasiekti Darbo biržą Kelmėje.

„Man sako, nereikėjo tiek daug vaikų. O kurio čia nereikėjo?“, — klausia daugiavaikis tėvas.

BŪRYS: Brazauskų vaikai, augdami dideliame sesių ir brolių būryje, išmoksta dalytis, prisitaikyti prie kitų.

Pelaičių šeimą lydi viltis

Šiauliečių Eglės ir Vytauto Pelaičių šeimyninės laimės džiaugsmą temdo Eglės liga — trys kovos su diabetu dešimtmečiai. Sunku jai būtų, jeigu ne vyro jautrumas ir atjauta. Vytautas jau žinojo apie ligą, kai susipažino su mergina, bet nepabūgo ir nepraranda vilties net dabar, kad Eglei bus geriau.

Vytautas sako, jog pats nesirgdamas, o tik besirūpindamas žmona, apie cukrinį diabetą sužinojo labai daug, domisi gydymo naujovėmis, kalbasi su sirgusiais. Noras padėti žmonai yra didžiulis.

VILTIS: Neseniai šiai šeimai įsižiebė vilties kibirkštėlė — gautas pasiūlymas registruotis inksto transplantacijai. „Vilties turime abu“, — sako Vytautas.

Andruliai užaugino keturis karžygius

Maironiuose (Kelmės rajonas) gyvena unikali ir darbšti Danutės ir Jono Andrulių šeima, užauginusi Lietuvai keturis karius. Jauniausias Vytautas irgi galvoja apie karybą. Šiemet šeima apdovanota „Lietuvos karžygio“ statulėle.

„Nieko neatsimenu, tokia įtampa ir jaudulys apėmė. Jau geriau namie ką nors padirbėti“, — statulėlės įteikimo ceremoniją prisimena Danutė.

Trys sūnūs pabuvojo tarptautinėse misijose. Kai sūnūs toli, tėvai kaip ant adatų. Danutė sako, kad su tuo apsiprasti neįmanoma. Ir tėčiui tenka nubraukti ašarą, todėl sūnus išlydi tik iš namų, toliau nevažiuoja. Jonas sako, kad visi jo sūnūs — į mamą — švelnūs, bet ištvermingi, mėgstantys iššūkius.

PASIDIDŽIAVIMAS: Danutė ir Jonas Andruliai sutaria — sūnūs patys pasirinko savo kelią, ir jais didžiuojasi.

Parengė Petras BALČIŪNAS

„Šiaulių krašto“ archyvo nuotr.

***

„Šiaulių krašto“ skaitytojus kviečiame balsuoti ir siūlyti kitas garbingas šeimas, kurių čia nepaminėjome. Papasakokite apie jas. Savo balsą ir nuomonę galite perduoti telefonu (841) 591559, elektoriniu paštu redakcija@skrastas.lt, internetu www.skrastas.lt arba laiškais redakcijai P. Višinskio g.26, Šiauliai.

Daugiausiai jūsų balsų surinkusios šeimos taps metų šeimomis ir bus apdovanotos.