Naujausios
Išgertą pieną privalu registruoti
Kelmės rajono Girnikų kaimo pensininkė Bronislava Kubilienė norėtų iš kaimynų kasdien nusipirkti po litrą šviežio pieno. Tačiau negali. Dideles bandas laikantys ūkininkai pieną parduoda pieninėms. O po kelias karves mažai kas belaiko. Be to, net kelių karvių pieną turi registruoti: kiek išgėrei pats, kiek išdalijai kaimynams.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Kaime dingo šviežias pienas
Iš kuklios pensijos gyvenanti Bronislava Kubilienė sako nebeatsimenanti, kada gėrė šviežio, ką tik pamelžtos karvės pieno. Moteris gyvena aštuonbutyje. Kaimynai turi po tvartą, tačiau tik pora šeimų laiko karves. Viso aštuonbučių kvartalo tvartuose tėra tik septynios karvės.
Bronislava sako už litrą pieno parduotuvėje Užventyje mokanti po pusketvirto lito. Už tiek tiesiai iš ūkininko galėtų nupirkti tris litrus. Pensininkė pirktų ir naminio sūrio, ir grietinės, ir sviesto. Tačiau šių produktų kaime ir su žiburiu nerasi. Didesnes bandas laikantys ūkininkai turi vykdyti pieno kvotas ir visą žaliavą atiduoda pieninėms. Daugelis nepasilieka net savo šeimai — pieną ir kitus jo produktus perka iš parduotuvės.
Panašiai kalba ir kiti kaimų gyventojai.
Kukečių seniūnė Meilutė Masalskienė pripažino, jog kaimuose neįmanoma gauti šviežios mėsos, nusipirkti nupenėtą kiaulę arba kaimiškų rūkytų lašinių, kumpio ir kitų produktų. Mažai kas augina kiaulių. Jeigu ir augina, parduoda supirkėjams.
Vokietijoje, pas ūkininkus dirbęs Kražių seniūnijos gyventojas pasakojo, jog ten kaimuose vieni ūkininkai augina kiaules, kiti laiko karvių, treti — vištų, ketvirti augina daržovių. Kaimynai niekieno nevaržomi keičiasi savo ūkiuose išauginta ar gauta produkcija. „Taip galėtų būti ir pas mus, — sako kražiškis. — Smulkusis žemdirbys mažiau priklausytų nuo monopolį turinčių perdirbėjų.“
Neskaičiuosi pieno — pateksi į teismą
Šią savaitę Nacionalinės mokėjimų agentūros Šiaulių teritorinio skyriaus specialistai tikrino kai kuriuos pieno ūkius. Pranešę apie patikrinimą ir paliepę susiruošti dokumentus tikrintojai gerokai išgąsdino smulkiuosius žemdirbius.
Kai kurie nė nenutuokė, kokius dokumentus suruošti, jeigu pieną suvartoja patys ar parduoda litrą kitą kaimynams.
Pasirodo, reikia skaičiuoti ir paties valstiečio išgertą pieną. Jeigu turi porą karvių, dar įmanoma ir neskaičiuoti. O jeigu daugiau, kiekvieną dieną privalai pildyti Agentūros tvirtinamą pieno (pieno produktų) apskaitos žurnalą.
Jame surašyti pagaminto, sunaikinto, suvartoto ūkyje, parduoto perdirbti ir parduoto ar nemokamai atiduoto tiesiogiai vartoti pieno kiekį. Tokį įsakymą („Dėl pieno gamybos kvotų sistemos administravimo taisyklių pakeitimo“) praėjusių metų balandžio 15-ąją pasirašė tuometinė Žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė.
Kelmės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistas Erminijus Simonavičius šį įsakymą aiškina taip: pienas arba pieno produktai turi būti kvotuojami, todėl reikia skaičiuoti tuos produktus, kurie palieka ūkį. Netgi tuo atveju, kai pieną ar jo produktus į miestą išsiveža vaikai, kai pavaišini gimines ar kaimynus.
O jeigu žemdirbys neskaičiuoja? Nacionalinės mokėjimų agentūros Šiaulių teritorinio skyriaus vedėja Audronė Birutienė teigia, jog trijų karvių laikytojas dar gali atsipirkti pasiaiškinimu. O jeigu karvių laikoma daugiau ir neparduodama pieninėms, būtina vesti apskaitą, kur pienas suvartojamas.
Jeigu nepildomas žurnalas, tikrintojai surašo administracinės teisės pažeidimo protokolą ir karvių šeimininkas turi keliauti į teismą, kad jį nubaustų. A. Birutienė sako, jog nacionalinės mokėjimų agentūros tikrintojai iš pradžių įspėja žemdirbį. Tik jeigu ir įspėtas žmogus nevykdo įsakymo, rašo protokolą.
Įsakymas kvepia sovietiniais laikais
Kalbinti Kelmės rajono žemdirbiai tokį buvusios ministrės įsakymą vadina sovietiniu palikimu. „Kolchozų laikais žmonės negalėjo laikyti daugiau kaip dviejų karvių. Jei laikydavo daugiau, slėpdavo, užrašydavo giminaičio vardu,“ — kalbėjo Vaiguvos seniūnijos ūkininkas.
„Jeigu aš savo karvėms nieko neprašau, kodėl turiu atsiskaitinėti, kur padedu pieną? — piktinosi žemdirbys iš Šaukėnų seniūnijos. — Tarkim, laikau keturias karves. Gal jos pieno duoda tiek pat kiek dvi? Gal laikau jas tiesiog dėl to, kad jos man gražios?
Jeigu daug jauniklių, daug pieno išgeria. Ir apskritai, kodėl aš privalau skaičiuoti vaikų kąsnius, registruoti kur kada ir ką pavaišinau. Ar tai nepažeidžia mano privatumo?„.
Kai kurie žemdirbiai reikalavimą vesti apskaitą supranta kaip spaudimą pieną pusvelčiui parduoti pieninėms.
Tvarka liberalėja
Šiuo metu Kelmės rajone, kur karvių skaičius didžiausias apskrityje, apskaitą veda tik du žemdirbiai. Jie pardavinėja pieną ir pieno produktus turguose. Specialistų teigimu, sumažėjus žaliavinio pieno kainoms, daugėja žemdirbių, norinčių pardavinėti pieną didmiesčių turguose ir kaimynams.
Trys ūkininkai iš Sirūniškių, Pašimšės bei Kybučių kaimų jau gavo leidimus ir pradeda veiklą, dar du iš Kalniškių ir Trakšelių kaimų tvarkosi dokumentus.
Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistė Ramutė Kerėžienė „Šiaulių kraštui“ sako, jog žemdirbiams, norintiems tiesiogiai vartotojams pardavinėti savo ūkio produkciją, supaparastinta tvarka.
Jeigu dalį pieno ūkininkas parduoda pieninei, pakanka tų pačių dokumentų, parduodant produktus turguje. Jeigu į pieninę neneša, reikia ištirti pieną. Pats žemdirbys turi pasitikrinti sveikatą, turėti sanitarinę knygelę. Dokumentai sutvarkomi nemokamai. Dėl jų reikia kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Tarnybos specialistai prieš duodami reikiamus leidimus dar nuvyksta į vietą pažiūrėti, kokiomis sąlygomis laikomi ir melžiami gyvuliai, kaip gaminama produkcija, jeigu pienas perdirbamas ūkyje.
Specialistės žodžiais, dabar sūrius, grietinę ar sviestą galima gaminti toje pačioje patalpoje, kur verdamas valgis šeimai. Anksčiau reikėdavo turėti atskiras patalpas.
Turėdamas leidimus ūkininkas ar smulkusis valstietis gali pardavinėti pieną iš anksto jį išpilstęs į plastikinius butelius. Jeigu pardavinėja patalpoje esančioje prekyvietėje, gali pilstyti ir vietoje į pirkėjų atsineštą tarą.
citata: Reikia skaičiuoti tuos produktus, kurie palieka ūkį. Netgi tada, kai pieną į miestą išsiveža vaikai, kai pavaišini gimines ar kaimynus.
NORAS: Girnikų kaime gyvenanti Bronislava Kubilienė stebisi, kad kaime nėra iš ko nusipirkti šviežio pieno. Tenka pirkti iš parduotuvės ir mokėti pusketvirto lito už litrą.
PRIEVOLĖ: Keturios karvės — jau priežastis bausti pieninei žaliavos neparduodantį žemdirbį už tai, kad neveda pieno apskaitos.
APSKAITA: Vaikams į miestą įdėtas sūris — taip pat turi būti apskaitytas.
GĖRĖJAI: Jei trijų karvių pieną sugirdo jaunikliams, pagal buvusios ministrės įsakymą žemdirbys turėtų rašyti įtikinamą pasiaiškinimą, kad pienas neišėjo už ūkio ribų.
PIENAS: Palengvinus pieno pardavimo tvarką, patalpose esančiose turgavietėse jį bus galima pilstyti į pirkėjo tarą.
TUŠTĖJIMAS: Užvenčio seniūnijos Girnikų kaimo aštuonbučių gyventojų tvartai buvo pilni gyvulių. Dabar čia laikomos tik septynios karvės.
Autorės nuotr.