Naujausios
Geri specialistai paklausūs ir krizės metu
Šiaulių pramonininkų asociacijos (ŠPA) taryba sukvietė įvairių institucijų atstovus prie apvalaus stalo. Diskuotuota apie ekonominės krizės įtaką žmogiškiesiems ištekliams. Nuskambėjo ir optimistinė mintis: krizė — ne vien problemos, bet ir galimybės.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Didėja pagreitis
Įmonėse prasidėjusį darbuotojų atleidimą Alvydas Stulpinas, ŠPA sprezidentas, įvardijo, kaip savalaikį ir neišvengiamą: „Konkurencinė kova reikalauja tokių veiksmų — mes turime mažinti sąnaudas, kad kompanijos išliktų.“
Šiaulių darbo biržos direktorės Genovaitės Kuprevičienės teigimu, Šiaulių apskrityje nedarbas viršija šalies vidurkį (4,6 procento) ir sudaro 5,1 procento, Šiauliuose — 4,4 procento.
Nuo metų pradžios biržoje registravosi 10 tūkstančių bedarbių. Darbo šiuo metu ieško per 9 tūkstančius bedarbių. Palyginti su praėjusiais metais darbo jėgos pasiūla padidėjo net 36 procentais. Yra įmonių, kurios atleido daugiau kaip po šimtą darbuotojų, o bendrovė „Venta“ — ir 700. Šiaulių darbo biržoje bedarbių pašalpoms mokėti nuo rugsėjo skiriama milžiniška suma — 1 milijonas litų per mėnesį. Jau jaučiamas lėšų stygius joms mokėti.
Tačiau gerų specialistų poreikis ir krizės akivaizdoje išlieka. Įmonės neranda vidutinės ir aukščiausios kvalifikacijos specialistų. Verslui šiuo metu ypač reikia ir žmonių, kurie suvoktų globalinius procesus.
Motyvacijos stygius
Jauniems žmonėms stinga motyvacijos, rengiantis įgyti profesiją, teigė ir Šiaulių kolegijos direktorė Natalija Šedžiuvienė, ir Šiaulių profesinio rengimo centro Vystymo skyriaus vedėjas Arvydas Labunskis.
Pasak N. Šedžiuvienės, kasmet ateina vis daugiau studentų, kurie negali pasakyti, ko nori. Nestoja nė į valstybės finansuojamas vietas, jeigu specialybė reikalauja daugiau pastangų.
„Atėjo prašytojų karta, gyvena iš pašalpų tėvai ir jų vaikai taip mano gyventi“, — sakė N. Šedžiuvienė.
Kita problema — per ilgai užtrunka naujų studijų programų rengimas, tvirtinimas. Kol aukštosios mokyklos pasirengia tenkinti verslo poreikius, situacija rinkoje, kaip dabar, spėja kardinaliai pasikeisti.
N. Šedžiuvienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad darbdaviai nenoriai savo darbuotojus išleidžia mokytis. Dėl to praktiškai yra žlugusios vakarinio mokymosi studijos.
Sustabarėjusi sistema
Šiaulių profesinio rengimo centro atstovo A. Labunskio tvirtinimu, profesinio rengimo sistema, kaip buvo sustabarėjusi, taip ir liko. Pati bazė tragiška: „Mes negalime langų atidaryti, nes jie krenta, negalime ir keisti langų, nes sienos byra“.
Apie sektorinių centrų, kurie būtų baziniai, rengiant vienos ar kitos profesijos specialistus, gražiai kalbama jau ne vienerius metus, bet viskas stovi vietoje. Šiauliuose, beje, numatomas vienintelis toks centras — prekybininkams rengti. Be verslo asociacijų paramos, A. Labunskio nuomone, profesinio rengimo sistemoje nieko ir neįvyks.
„Moksleiviai pas mus ateina mokytis, bet neišmokti, o gauti stipendiją, kuri dabar sudaro 50— 97 litus, noras dirbti nuplaukia į antrą planą“, — sakė A. Labunskis.
Profesinio rengimo centre jaunus specialistus atbaido sudėtingos darbo sąlygos ir aplinka. Mokinius tenka mokyti ir praustis, ir apsirengti. Yra tokių, kurie nemoka dorai rašyti ir skaityti. Mokosi ir kone vieni vaikų globos namai — 150 našlaičių, vaikų, netekusių tėvų globos. Per metus nubyra beveik pusė įstojusių — iš 1700 — apie 800. Pagrindinė priežastis — neturi iš ko gyventi ir mokytis. Bet iš jų tik menka dalis pradeda dirbti. Kiti išeina į gatvę, nusėda kaimuose.
Profesinio rengimo centras krizę jau pajuto — gerą savaitę nebeapmoka jokių sąskaitų. Turi lėšų tik darbuotojų atlyginimams ir stipendijoms.
Miestas veržiasi diržus
Šiaulių miesto savivaldybė taip pat patekusi į nepavydėtiną padėtį. Biudžetas nevykdomas, o dėl valdžios virsmų iki šiol neaišku, koks jis bus kitais metais. Nueinanti valdžia planavo jo didėjimą, nauja atėjusi — mažėjimą. Dėl to Savivaldybė planuojanti veržtis diržus, naikinti kai kuriuos politinius etatus, mažinti darbuotojų ir administracijoje.
Pasak mero Genadijaus Mikšio, situaciją gelbės tik ES paramos pinigai. Per regioninį skirstymą 14 milijonų litų bus gauta mokykloms renovuoti, dar 14 milijonų litų — aplinkkeliui iš gatvių jungčių toliau tiesti. „Statybininkams galėsime duoti įkvėpti oro“, — sakė meras.
Tai ir galimybė
Šiaulių universiteto mokslininkas daktaras Artūras Blinstrubas priminė kinų išmintį: krizė — tai problemos ir galimybės. Tai — gera proga apmąstyti vykstančius procesus.
„Krizės situacija atlaisvina nuo egoizmo, apvalydama sveikatą ir turtą, atsidarai savo sąskaitą ir pamatai, koks lengvas daraisi“, — šie žodžiai privertė šypsotis ne vieną rimtos diskusijos dalyvį.
Pasak A. Blinstrubo, Šiauliai upės neturi, bet turi sėkmingai per krizes pratekančio miesto įvaizdį. O krizes, pasak mokslininko, sukelia didžiausias neatitikimas tarp lūkesčių ir realybės. „Jeigu lūkesčiai buvo realistiški, tai natūralu, kad krizės gali ir nebūti“.
KRIZĖ: „Krizė, deja, yra ilgas laikotarpis tarp trumpų praregėjimų, — sakė Alvydas Stulpinas, ŠPA prezidentas, apgailestaudamas, kad pasirengimas jai buvo uždelstas. — Ilgai valdžia mus nuteikinėjo, jog krizės Lietuvoje nėra ir nebus. Dabar ji jau įgavo didelį pagreitį, vyksta staigūs sprogimai.“
DIKUSIJA: Alvydo Stulpino( stovi antras iš kairės) vadovaujama Šiaulių pramoninkų asociacijos taryba inicijavo diskusiją apie dėl krizės prasidėjusius skaudžiausius žmonėms procesus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.