Naujausios
Gėlininkų aukso mėnuo šiemet skurdesnis
Laikotarpį tarp Motinos ir Tėvo dienos gėlininkai laiko auksiniu, maitinančiu juos kelis žiemos mėnesius. Tačiau šį pavasarį jų pajamos menkesnės. Daugeliui pirkėjų per brangi ir aštuonis litus kainuojanti vazoninė verbena.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Rinka — maža, bet išranki
Kelmės centre įsikūrusio turgelio pakraščiai skendi gėlėse. Jomis prekiauja trys vyrai ir pora moterų. Gėlės visur panašios: petunijos, gvazdikėliai, dekoratyviniai jurginai, verbenos, palergonijos, begonijos. Vienas kitas vazonėlis naujų gėlių. Pavyzdžiui, svyrančios begonijos. Prekiautojai sako, jog tokiame nedideliame mieste kaip Kelmė tenka kasmet pasiūlyti ko nors naujo. Turtingesni pirkėjai nori kažko įdomesnio, nesitenkina tomis gėlėmis, kurios žydi kiekviename kieme ar balkone.
Kelmiškis Stasys didžiulį turgavietės plotą nuklojęs įvairiaspalviai žydinčiais vazonėliais. Didžiausioji jo užaugintų gėlių dalis keliauja į kapines. Žmonės jas persodina ant artimųjų kapų. „Šiemet labiau perka brangesnes gėles, — pasakoja Stasys. — Bet perka po mažiau. Daugelis kapus apipylė skaldele. Gėlėms palieka tik mažą plotelį. Pasodina keletą kerų visą vasarą žydinčių gėlių ir daugiau nereikia išlaidauti. Pernai daugelis pirkdavo po kelias dešimtis, bet pigesnių gėlių. Vienos nuvysdavo — pirkdavo kitas. Jas per vasarą pakeisdavo po kokius tris kartus. Mūsų verslas buvo sėkmingesnis.“
Darbo vieta — šiltnamiai
33 metų kelmiškis Stasys gėles augina ir prekiauja jau aštuoneri metai. Sukūręs šeimą sako nenorėjęs, kad jis arba žmona dirbtų kitiems už minimalią algą.
Turi tik šešių arų sklypą mieste. Jame išsitenka namas ir pora didelių šiltnamių. Nedidelė kiemo erdvė tapo jaunos šeimos, auginančios du vaikus, maitintoja. Stasys bendradarbiauja ir konsultuojasi su didelių gėlininkystės ūkių savininkais, iš jų perka sėklas ir daigelius. Vasario viduryje jau pradeda šildyti šiltnamius. Tačiau ne visos gėlės užauga ir pražysta norimu laiku. Priklauso nuo oro sąlygų.
Sėkmingiausias gėlininkų laikas — prieš Motinos, Tėvo dienas ir prieš Jonines. Jeigu būtent tomis dienomis pražysta gėlės, galima uždirbti tiek, kad išsimaitintum kelis žiemos mėnesius.
Orientuojasi į turtingesnį pirkėją
Kol kalbamės, pasigrožėti žydinčia oaze ateina viena kita pirkėja. Stasys išsamiai pasakoja apie kiekvieną gėlę. Kitos pirkėjos paklausia kainos. Aštuoni litai — brangu. Yra ir pigesnių — po penkis, tris, du litus, pusantro. Nuperka pigesniųjų žiedų.
Stasys sako, jog naudingiau orientuotis į turtingesnį pirkėją. Brangi sėkla, daigai, trąšos, vazonėliai, šiluma. Ir pigiai, ir brangiai gėlei — tokia pat priežiūra. Už darbą ne kažkas ir lieka, ypač jeigu augini porą litų kainuojančias gėles. „Užauginti sunku, — sako Stasys. — Bet dar sunkiau parduoti. Kiekvienais metais gėlių nuperka vis mažiau. Todėl į turgų važiuoju pats. Reikia dėžes išsikrauti, išsidėlioti, neparduotas atgal susikrauti, atlaikyti konkurenciją. Dirbti šiltnamiuose taip pat sunku. Bet ten ramiau.“
Vyteles pakeitė gėlės
Linos ir Giedriaus Grigalauskų prekystalis — kiek atokiau, tarp prekiautojų drabužiais. Tačiau čia prekyba gėlėmis — aktyvesnė. Giedrius pakalba su kiekviena pirkėja. Pasakoja kuri gėlė kerosis į šonus, kuri svirs. Atsargiai išverčia žemes su šaknimis iš vazonėlių, sudeda į maišelį jas perkančiai močiutei. Kita moteris nori ir vazonėlio — tuomet gėlė litu brangiau.
Lina ir Giedrius Kelmėje žinomi kaip pynėjai iš vytelių. Jų darbų buvo galima rasti daugelyje dailės parduotuvių, tačiau prekybos centrai apžlugdė jų verslą. „Didelius kiekius iš vytelių pintų daiktų iš Kinijos atsivežė stambieji prekybos centrai, — pasakoja Giedrius. — Juos pardavinėja juokingomis kainomis — tarkim, pintinė tik penki litai. Mūsų darbų už realią kainą žmonės nebeperka. Nustojam pinti. O po pusmečio kiniškos grožybės pasibaigia. Tada atsiveža naują partiją. Bet pintinė jau kainuoja trisdešimt litų.“
Grigalauskams teko ieškoti alternatyvos. Nusprendė statyti šiltnamius ir auginti gėles. Dabar pina tik tais mėnesiais, kai nėra darbo prie gėlių. Lina dar ir įsidarbino.
Geriausias laikas jau praėjo
Našlaitėmis Grigalauskai pradeda prekiauti nuo balandžio vidurio. „Didžioji prekyba prasideda nuo gegužės, — pasakoja Giedrius. — Norim, kad daugelis vazoninių dienų pražystų Motinos dienai. Tada labai daug išperka. Po Motinos dienos prekyba klojasi puikiai. Žmonės pradeda tvarkyti aplinką, puošti balkonus, kiemus. Tas gerumas tęsiasi iki Tėvo dienos. Dabar biznis jau eina į pabaigą. O pelnas dar tik prasideda. Šiemet keitėme šiltnamių plėvelę, pirkome durpių. Kainuoja daigai, malkos. Lietuvoje negamina plastikinių vazonėlių gėlėms — perkame iš vokiečių arba lenkų. Mokame po 20 — 30 centų, už didesnį su kabliu — po porą litų. Taigi, investicijos ką tik atsipirko. O pernai turėjome ir nuostolių — žuvo visos begonijos.“
Giedrius sako, jog verslą paveikė krizė. Gėlę žmonės perka už atliekamus pinigus. O atliekamų turi vis mažiau. Šeštadienį turguje — baisi konkurencija. Pirkėjai ieško pigesnių gėlių. Aštuoni litai už vazonėlį — jau daug. Per penkerius metus, kuriuos gėlėmis verčiasi Grigalauskai, šie metai — patys prasčiausi.
Bedarbį išgelbėjo uošvio verslas
Apie tai, jog mažiau perkama gėlių, kalba ir kelmiškis Jonas. Traktorininko ir miško pjovėjo profesiją turintis vyras neteko darbo. Uošviai, šiltnamiuose auginantys vazonines gėles ir pomidorus ,pasiūlė išeitį. Dabar padeda jiems darbuotis šiltnamiuose ir prekiauti.
Jonas pasakoja apie ilgą gėlės sėklos kelią iki vazonėlio ir žydėjimo. Sėkleles suberia į lovelius ir augina kambaryje–kad kuo trumpiau reikėtų kūrenti šiltnamį. Šiltnamiams reikia daugiau malkų negu namui apšildyti. Visą kambarį tenka atiduoti gėlėms. Po to daigelius reikia išpikiuoti į atskirus indelius. Tų indelių per tūkstantį. Jau tenka perkelti į šiltnamį. „Šitos gėlės persodintos jau po kokius keturis kartus, — mosteli į ant prekystalio ir ant žemės surikiuotus daigelius Jonas. — Atsivežu daugiau dėl įvairovės. Bet šiandien nupirko tik kelis vazonėlius. Stovėsiu čia iki antros valandos. Paskui vėl viską susikrausiu į mašiną ir važiuosiu namo. Pelno iš gėlių nėr. Tik už darbą atsiimi.“
SANDĖRIS: Gėlių augintojui Giedriui Grigalauskui sekasi. Jo vazonėlius perka.
DARBAS: Turgelis kelmiškiui Stasiui tapo darbo vieta. Čia jis kasdien atveža parduoti gėlių.
KONSULTACIJA: Kiekvienam susidomėjusiam gėlėmis Giedrius Grigalauskas išsamiai papasakoja, kaip jas prižiūrėti ir kur jos tinka.
IŠEITIS: Kai vienetiniai iš vytelių pinti Giedriaus Grigalausko ir jo žmonos Linos darbai dėl pigių kiniškų buvo išguiti iš rinkos šeima rado kitą būdą išgyventi — auginti gėles. Kiniškų gėlių dar neatveža.
GROŽYBĖS: Gėlės puošia Kelmės turgelį. Čia smagu paganyti akis
NAUJOVĖ: Šio sezono naujovė — svyranti begonija.
Autorės nuotr.