Naujausios
Fengšui demistifikavimas pagal Ingą Janovską
Pastaruosius keletą metų Lietuvą užplūdęs fengšui bumas pakoregavo daugelio namų interjerą. Lietuvaičiai ėmė braižyti savo tipinius butus į kvadratus, perstatinėti baldus, keisti kambarius vietomis, nukabinėti veidrodžius ar prisipirko sėkmę lemiančių figūrėlių.
„Tikrosios žinios užima labai nedidelę dalį komercinėje fengšui piramidėje, didžiausia fengšui dalis daroma dėl pinigų, siekiant parduoti daugiau knygų“, — tikina Latvijoje gyvenanti Fengšui instituto direktorė, aiškiaregė ir gydovė Inga Janovska, Kinijoje įgijusi fengšui specialistės ir dėstytojos sertifikatą.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Kodėl?
Fengšui, arba erdvės psichologija, anot Ingos Janovskos, tai logika, algebra ir geometrija. Mistikos čia esą mažai. Fengšui galima pavaizduoti, kaip piramidę, susidedančią iš kelių dalių: kultūrologijos, prietarų ir tik nedidelės dalies tikrojo kinų mokslo.
Deja, anot I. Janovskos, didžiąją šiuo metu madingo reiškinio dalį sudaro prietarai ir kultūrologija.
„Jei negali atsakyti į klausimą “kodėl“, vadinasi, to nereikia. Visur ieškokite logiško paaiškinimo“, — duoda pagrindinį vertingą patarimą ponia Inga ir iš karto pateikia keletą pavyzdžių.
Pasidomėjus, kodėl, pavyzdžiui, įėjimą į namą rekomenduojama daryti pietinėje pusėje, paaiškėja, kad centrinėje Kinijos dalyje iš šiaurės kildavo dulkių audros.
„Ar pas jus, Lietuvoje, iš šiaurės kyla dulkių audros? Ne? Vadinasi, daryti įėjimą būtinai į pietus — kvailystė. Tai kultūrologijos dalykai“, — sako I. Janovska.
Prietarai esą dažniausiai gimsta iš religijos ir neteisingų vertimų. Pavyzdžiui, madingose fengšui knygelėse dažnai siūloma išnešti iš kambarių visus mirusius augalus (skintas gėles), atseit jie atima gyvybinę energiją.
„O baldai, tapetai, knygos? Jie irgi iš negyvų augalų. Jei viską išnešime iš namų, liks tik geležis“, — sako ponia Inga ir pataria kiekvieną idėją vesti iki pabaigos. Jei gale nėra prasmės, ją reikia atmesti.
Dar vieną labai paplitusį fengšui mitą, kad unitazo dangtį visada reikia laikyti uždengtą, nes kitaip „iš namų išeis pinigai“, I. Janovska vadina feminisčių sąmokslu. Sekant tokia logika esą reikėtų uždengti ir kriauklę, ir vonią, nes ten dar daugiau vandens nuleidžiama.
Trys veidrodžių funkcijos
Fengšui literatūroje galima rasti įvairiausių prietarų apie veidrodžius. Kaip antai, patariama pakabinti veidrodį prieš įėjimą, tada jis iš namų išneš negatyvią energiją. „Tai nesąmonė“, — tvirtina I. Janovska.
Anot jos, pagrindinė veidrodžio taisyklė viena — jis neturi kabėti ten, kur jį matai ne savo valia.
„Įsivaizduokite, moteris pareina iš parduotuvės, atidaro duris ir mato save baisią, išvargusią, su pirkinių maišais abiejose rankose. Akivaizdu, kad tas vaizdas gali sugadinti visą vakarą, — perspėja ponia Inga. — O turėtų būti taip: pareini, pasidedi maišus, nutaisai reikiamą išraišką ir tada pasižiūri į veidrodį“.
Dėl tos pačios priežasties ponia Inga veidrodį miegamajame pataria kabinti taip, kad ryte nematytum savo atvaizdo tik atsikėlęs iš lovos.
Pagrindinės veidrodžio funkcijos yra pasižiūrėti į save, padidinti šviesos kiekį, atspindėti gražų peizažą ar įnešti į vidų išorės grožį ir vizualiai padvigubinti turtus (todėl prieš veidrodžius būdavo statomos brangenybių dėžutės, aukso bei sidabro dirbiniai, žvakides ir panašiai).
Kodėl negalima pastatyti idealaus namo?
„Todėl, kad nėra idealaus žmogaus tam namui“, — atsako Inga Janovska.
Fengšui, anot jos — tai laiko, žmogaus ir erdvės sąjunga. Ir jei jaunai merginai tėvų dovanota mansarda yra idealiausia vieta bohemiškiems vakarėliams rengti, tai ištekėjusiai moteriai ji tampa nebepatogi, nes reikia žemyn nešti vaikų vežimėlius, o devyniasdešimtmetė mansardoje iš viso geriau mirs badu, negu leisis žemyn.
Tačiau laiko sąvoka, anot Ingos — ne tik amžius, bet ir socialinis statusas, ir finansinė padėtis.
Tarkim, jei planuojama karjera, namas turi būti kiek geresnis, negu dabar reikia. O jei jūsų gyvenimo būdas ramus, gyvenate dviese ir nemėgstate šurmulingų vakarėlių, jums nereikia 200 kvadratinių metrų namo, 40 metrų miegamojo ir 20 metrų virtuvės, net jeigu galite tai sau leisti.
Paprastai normalus žmogus, anot I. Janovskos, blogai jaučiasi didelėje erdvėje. Net didysis imperatoriškas miegamasis Kinijoje yra apie 18 kvadratinių metrų ploto. Miegamasis, pirmiausia, turi būti labai jauki vieta. Idealus miegamasis, anot I. Janovskos, yra 12-20 kvadratinių metrų ploto.
„Jei jis bus didesnis, jūs tempsite čia visai kitas funkcijas — biblioteką, spintas“, — perspėja Inga.
Gėlių miegamajame gali būti kiek tik norite, svarbiausia, kad netrukdytų praeiti ir nekabėtų virš galvos. Miegamajame nepatartina laikyti tik pomidorų ūglių, nes nuo jų gali skaudėti galvą. Į kurią pusę dėti galvą irgi esą daugiau kultūros dalykai.
Apskritai, kalbos apie namuose srūvančią energiją, anot I. Janovskos, gerokai perdėtos. Galite pastatyti pagal fengšui idealiausią rąstų namą, tačiau jei padarysite blogą elektros instaliaciją ar prie galvos laikysite mobilųjį telefoną, visos jūsų energijos „nublanks“.
Apie magiškąjį kvadratą ir keturis kampus
Yra daug literatūros apie „magiškojo (arba LOŠU) kvadrato“ arba “aštuonių dvarų schemos“ taikymą namuose. Šis kvadratas yra suskirstytas į devynias zonas, kurios atitinka įvairias santykių sferas: meilės, sekso, vaikų, pinigų ir panašiai.
I. Janovska prisipažįsta sutikusi labai daug žmonių, kurie bando padalyti turimą būstą į kvadratus ir dažnai atsitinka, kad sekso zonoje atsiduria kaimynai, pinigų — unitazas, o vaikų — koridorius. Moteris sako netgi mačiusi kvadratais nudažytą kambarį su geltonu kilimėliu viduryje.
I. Janovska tokį tipinio būsto planavimą pagal magiškuosius kvadratus vadina beprotybe ir tvirtina, kad normaliai pastatytas namas turi tikti bet kuriai normaliai šeimai.
Tačiau I. Janovska neneigia tikrojo fengšui dėsnių — erdvės psichologijos, likusios, atmetus prietarus ir kultūrologiją.
Pavyzdžiui, jei žmonės mėgsta miegoti ant grindų, tokiame kambaryje ir korpusiniai baldai turėtų stovėti ant grindų — žmogus prastai jausis, matydamas baldus iš apačios.
Arba, kodėl labiausiai tinkamas žmogui namas — keturių kampų?
I. Janovska pasakoja, kad Izraelyje bandyta pastatyti šešiakampius namus, sublokuotus tarsi korys. Tokiuose namuose žmonės jautėsi labai prastai, netgi pasitaikė savižudybių.
„Kodėl bitėms tokie namai gerai, o žmonėms blogai? Todėl, kad mūsų skirtinga antropomorfinė struktūra: mes turime keturias galūnes, bitės — šešias, vorai — aštuonias, todėl jie ir pina aštuoniakampius voratinklius“, — paaiškina I. Janovska.
Kodėl Latvijos Seimas priima kvailus sprendimus?
I. Janovska juokiasi prisiminusi, kaip bandė išsiaiškinti vienos televizijos laidos pateiktą žiūrovo klausimą: „Kas tokio negatyvaus yra Latvijos Seime, kad ten papuolę žmonės daro negatyvius sprendimus?“
I. Janovska prisipažino ilgai negalėjusi atsakyti į šį klausimą, mat Seimo pastatas atrodė statytas idealiai: pastatą statė vienuoliai, vėliau jis priklausė masonams, pastato proporcijos tobulos.
„Ir staiga suprantu, kad gražusis paradinis pastato įėjimas uždarytas spyna, o visi deputatai vaikšto pro užpakalinį įėjimą“, — juokiasi I. Janovska, — Negana to, mūsų Premjeras sėdi kabinete nugara į visus, natūralu, kad jam už nugaros dedasi negeri dalykai“.
I. Janovska tvirtina, kad bent jau valstybės ar firmos vadovas neturėtų ignoruoti pagrindinių erdvės psichologijos principų. Boso kėdė būtinai turi stovėti taip, kad už nugaros būtų apsauga. Geriausia — siena.
Bet jei, kaip dabar dažnai pasitaiko, už vadovo ar eilinio darbuotojo nugaros bus stiklo siena, žmogus bus įsitempęs, gali skaudėti nugara. Apskritai, anot I. Janovskos, jau įrodyta, kad stiklinės sienos ar pertvaros biuruose labai blogai veikia žmonių psichiką, tad dabar daug kur jos uždengiamos žaliuzėmis.
Sėdėti nugara į duris esą dar blogiau. „Jei žmogus nekontroliuoja durų, jis nekontroliuoja pinigų, ir joks ji ne vadovas“, — kategoriškai tvirtina I. Janovska.
Idealiausia esą, kai vadovas sėdi nugara į sieną, akimis kontroliuoja duris, o prieš jį yra erdvė ir perspektyva (paprastai bent jau didelis vadovo stalas).
Tas pats principas taikytinas ir, pavyzdžiui, vaiko kambariui. I. Janovska jokiu būdu nepatartų vaiko sodinti veidu į sieną ir sumažinti jo perspektyvą iki 40 centimetrų. Jei stalą statysime prieš langą, jam gali būti sunku susikaupti, žvilgsnis gali nuklysti į tolį. Tačiau blogiausia, kai vaikas sėdi nugara į duris, ir kiekvienas durų atidarymas verčia jį krūptelėti, jaustis nesaugiai, tarsi užguitam.
Idealiausia vieta rašomajam stalui vaikų kambaryje yra ta, kai už nugaros yra siena, vaikas gali žvilgsniu kontroliuoti ir langą, ir duris, o prieš jį dar yra laisvos erdvės.
Tačiau, jeigu to neįmanoma pasiekti tipinio buto kambarėlyje, I. Janovska pataria paprasčiausiai nesukti sau galvos.
VEIDRODIS: „Įsivaizduokite, moteris pareina iš parduotuvės, atidaro duris ir mato save baisią, išvargusią, su pirkinių maišais abiejose rankose. Akivaizdu, kad tas vaizdas gali sugadinti visą vakarą, — perspėja ponia Inga. — O turėtų būti taip: pareini, pasidedi maišus, nutaisai reikiamą išraišką ir tada pasižiūri į veidrodį“.
SPECIALISTĖ: Rygoje gyvenanti Inga Janovska, gydovė, aiškiaregė, Reiki, Cigun meistrė, Fengšui instituto direktorė, dažna viešnia Latvijos ir Baltijos šalių televizijoje bei žurnalų puslapiuose, vieną vakarą Šiauliuose dalijosi fengšui žiniomis.
PIRAMIDĖ: Inga Janovska fengšui pavaizdavo, kaip piramidę, susidedančią iš kelių dalių: kultūrologijos, prietarų ir tik nedidelės dalies tikrojo kinų mokslo.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.