Naujausios
Čia gyvena menininkai
Vos įžengęs į šiauliečių dailininkų Arūno ir Redos medinį namelį, tiksliau tą pusę, kuri jiems priklauso, supranti: čia gyvena menininkai. Kiekviename kampelyje gausu daiktų, slepiančių įdomias praeities istorijas.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Seni baldai nemetami, o vertinami
Į prieš karą statytą Redos prosenelio medinį namą dailininkai mena įsikėlę maždaug prieš dvidešimtmetį. Tiksliau, iš pradžių čia, dviejuose per du aukštus išsidėsčiusiuose nedidukuose kambariuose jie įkūrė savo meno studiją, o gyveno pakaitomis tai pas vienus, tai pas kitus tėvus.
„Pagaliau nusprendėme, kad norime gyventi atskirai ir persikėlėme į šį namuką. Dabar jame gyvename su jaunėliu sūnumi, 18-mečiu Povilu, kurio kambarys — antrame aukšte. Vyresnėlis Ignas studijuoja architektūrą Vilniuje jau ketvirtame kurse, tad namo grįžta retai (abiejų sūnų Arūno tapyti vaikystės ir kūdikystės portretai kaba svetainėje — aut. pastaba). Tiesa, jau 10 metų turime dar vieną šeimos narį — Jorkšyro terjerą Mikį, — šypsosi Reda, glostydama nenuoramą šuniuką, — jis gyvena su mumis namuose, nors lauke esame įrengę jam nedidelę būdą“.
Paprašyta prisiminti, kokie baldai ir daiktai į namais virtusią studiją atkeliavo pirmiausia, Reda rodo į svetainėje stovinčią, Smetonos laikus menančią drabužių spintą. Ją dailininkai parvežė iš Rokiškio, Arūno senelio gimtinės. Beveik visi Uogintų namuose esantys baldais — masyvūs mediniai, senoviniai, skaičiuojantys apie šimtą metų.
Nuo įkurtuvių laikų svetainėje užsiliko lyg ir laikinai Redos ten pakabintas, pačios sukurtas lubų šviestuvas. Jo konstrukcija — paprasta: prie lubų pritvirtintas metalinis puodelis,ant žemiau nuleistų laidų — medinis nuspalvintas driežiukas, vietoj gaubtų — dvi lėkštės, kuriose — skirtingų formų elektrą taupančios lemputės.
Meno ir ne meno kūrinių mini kolekcijos
Nors dailininkai savo kūrybos studiją perkėlė į kitas patalpas, ja vis dar kartas nuo karto virsta ir namai. „Patogiausiai įsitaisome kambaryje ant grindų“, — šypteli Reda.
Nenuostabu, kad menininkų namuose gausu pačių sukurtų ir kitų autorių darbų. Pavyzdžiui, vieną svetainės sieną puošia keletas žaliaveidžių Redos kurtų kaukių, prie jų puikiai dera ir viena originali, atkeliavusi tiesiai iš Venecijos, garsėjančios triukšmingais karnavalais.
Kaukių kolekcija, rodos, puikiai dera prie bendros svetainės aplinkos, o ypač — išskirtinių tapetų. „Jie taip pat turi savo istoriją, — skuba patikinti mus Arūnas, — sužinojome, kad tokie pat tapetai prieš gerą šimtmetį buvo pagaminti Anglijos karalienės Viktorijos užsakymu. Apvalios datos proga tų pačių tapetų serija buvo išleista pakartotinai. Mes kaip tik ją visiškai atsitiktinai ir įsigijome“. Šviesius Uogintų būsto tapetus, kuriais, beje, išklijuotos ne tik virtuvės ir svetainės sienos, bet ir lubos, puošia visų pasaulio žemynų vaizdai, pavyzdžiui, Afriką apibūdinančiame paveikslėlyje nupieštas čiabuvių apsuptas dramblys.
Svetainės palubėje kabančioje lentynoje — jau anapilin iškeliavusio liaudies menininko, iš Viekšnių seniūnijos kilusio Juozo Rušino mediniai pasakų pasaulio paukščiai. Jais, kaip ir sostus primenančiomis, figūromis bei ornamentais išpuoštomis kėdėmis, šis menininkas išgarsėjo visoje Lietuvoje. Arūnas prasitarė, kad sūnaus kambaryje yra kelios tokios kėdės. J. Rušino mėgstamą liepos medieną pamėgo ir Reda, čia pat kambaryje — jos kurtos medinės plaštakos ir pėdos.
Dar dvi nedidukės kolekcijos puošia šeimininkų virtuvės sieną. Čia kabo įvairių spalvų ir dydžių Redos renkamos rankinės („Jos skirtos namams dekoruoti, nes jų nenaudoju“, — sakė Reda) ir įrėminta naktinių plaštakių kolekcija (“Kažkada jas tapiau Šiaulių universitete ir gavau šį rinkinį dovanų. Dabar nuo saulės plaštakių sparneliai išbluko, tačiau jas tebesaugau“, — aiškino Arūnas).
Įdarytas moliūgas
Svetingi namų šeimininkai po, jų žodžiais, kuklaus savo būsto apžiūros kviečia į virtuvėlę prie seno medinio valgomojo stalo. Spėjame atkreipti dėmesį į sieną apsaugančius skardos lakštus, kuriuose — įdomūs raštai.
Arūnas iš orkaitės traukia garuojantį nediduką įdarytą moliūgą. Patiekalo recepto šeimininkai neslepia, atvirkščiai, skuba juo pasidalinti, vienas per kitą patarinėdami, kaip dar šį būtų galima patobulinti.
„Šiam patiekalui reikia nediduko moliūgo, mes panaudojome užaugintą savo darže. Iš jo, gražiai nupjovus viršūnėlę, reikia išskobti visą minkštimą, nuskusti odelę. Taip paruoštą moliūgą truputį apvirti“, — pirmus žingsnius vardina Arūnas.
Moliūgo įdarui šeimininkai naudojo kepintus svogūnus, morkas, pomidorus, virtus ryžius ir baravykus (žinoma, papildomai galima dėti ir mėsos sluoksnį). Šiuos ingredientus sluoksniais sudėjo į apvirtą moliūgą, pabarstė tarkuotu sūriu, ant viršaus dėjo kelis šaukštus grietinės, gabalėlį sviesto, pabarstė smulkintais petražolių lapeliais, prieskoniais. Pripildytą moliūgą uždengė nupjauta viršūnėle ir apie valandą troškino orkaitėje, įvynioję į foliją, kol šis suminkštėjo, tačiau neištižo.
Reda siūlo nebijoti eksperimentuoti ir pamėginti tuo pačiu principu pagaminti saldžiai įdarytą moliūgą, pavyzdžiui, į jo vidų dėti razinas, abrikosus, kitus šviežius ar džiovintus vaisius.
IŠNAŠA: „... menininkų namuose gausu pačių sukurtų ir kitų autorių darbų“.
MIKIS: 10 metų Jorkšyro terjeras Mikis — dar vienas menininkų šeimos narys.
KAUKĖS: Karalienės Viktorijos pamėgtais tapetais išklijuotą sieną puošia Redos Uogintienės kurtos kaukės. Vienintelė kaukė su snapu atsivežta iš Venecijos.
LIEPA: Mėgstamiausia Redos mediena — liepa. Iš jos sukurtos ir šios medinės pėdos bei plaštakos.
DURYS: Meniškos net dailininkų namų slankiojančios tualeto durys. Vidinė jų pusė ištapyta įvairiais raštais ir išklijuota blizgančiais akmenukais.
RANKINĖS: Įvairių dydžių ir formų rankinės — dar viena Redos mini kolekcija.
SKARDA: Originalus įvairiais raštais apdorotos skardos pritaikymas virtuvėje: ji apsaugo šalia stalviršio esančią sieną.
MOLIŪGAS: Daržovėmis ir grybais įdarytas moliūgas — tikras gardumynas.
ŠVIESTUVAS: Lubų šviestuvą Reda sukūrė iš metalinio puodelio, dviejų lėkščių, medinio driežo ir dviejų skirtingų formų elektrą taupančių lempučių.
NAMAS: Netoli Šiaulių centro esančiame mediniame name gyvenantys dailininkai Reda ir Arūnas Uogintai sako, kad čia jaučiasi lyg kaime ir tuo džiaugiasi.
MĖSMALĖS: Dailininkams taip patinka senienos, kad renka net senas mėsmales. Kol kas jų tėra dvi.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.