Naujausios
„Bulka“ — iš duonkepio
Kalėdos — tai laikas, kai namie kvepia kepiniais. Daugelis prisimena savo mamų ar močiučių didžiosioms šventėms kepamas „bulkas“. O jei dar “bulka“ iš duonkepio?
Taip duoną ir „bulką“ dar tebekepa Danutė Mockevičienė iš Dargaičių kaimo.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Duonkepio paieškos
Norėdami rasti šeiminikę, dar išlaikiusią senąsiais duonos kepimo tradicijas, skambinome bendruomenių pirmininkams.
„Anksčiau tikrai kepdavo. Dabar močiutės yra garbaus amžiaus arba išėjusios Anapilin. O jaunesnės tuo nebeužsiima — parduotuvėje ir didesnis pasirinkimas, ir mažiau gaišaties“, — kalbėjo bendruomenių pirmininkai.
O Dargaičių bendruomenės pirmininkė Birutė Peledienė nudžiugino: galime atvažiuoti, kaime viena moteris kepa „bulką“ — baltą naminę duoną. Buvo tik viena sąlyga — sutarti tikslų laiką, kad ir duonkepis spėtų įkaisti, ir tešla iškiltų.
Danutė Mockevičienė duoną (ir kitus kepinius) kepti mokėsi iš mamos, Juzės Raizgienės. Ši savo šeimai ir ūkyje talkinusiems darbininkams kepdavusi po 6 kepalus juodos duonos (vienas sverdavęs apie tris kilogramus). Ant pirmojo kepalo visada ranka būdavo įbraukiamas kryžius — duonelė laikyta šventa. Prariektas paskutinis kepalas būdavo ženklas, kad vėl reikia rauginti įmaišalą.
Balta duona, paprastai vadinama „bulka“, būdavo kepama per didžiąsias religines (įskaitant ir šv. Roką) arba šeimos šventes. “Jei paprastą dieną šeimininkė kepdavo “bulką“, žinok, bus balius“, — prisiminė J. Raizgienė.
D. Mockevičienė, iš mamos išmokusi įvairių kepinių kepimo paslapčių, „bulką“ kepdavo ne tik į Dargaičius pas mamą nuvykusi pasisvečiuoti, bet ir gyvendama Šiauliuose.
„Dujinėje orkaitėje “bulka“ taip pat iškepa. Bet iš duonkepio ištraukta yra puresnė, skanesnė ir kvapnesnė“, — palygino D. Mockevičienė. Po 35-erių metų iš miesto į Dargaičius gyventi sugrįžusi moteris “bulką“ ir bandeles kepa ne tik sau, bet ir į etnografinį kaimą pasižvalgyti užsukančioms svečių ekskursijoms.
Paruošti „bulkai“ tešlą — tik pusė darbo. Svarbiausias momentas yra tinkamai iškūrenti duonkepį. Nuvykus į Dargaičius, senoviškoje kaimo troboje duonkepis jau buvo prikrautas degančių malkų. Pečius kūrenosi apie valandą — kol uosinės malkos (eglės medis netinka, nes žarijos subyra į pelenus) sudegė iki kaitrių žarijų, kurios paskui buvo susemtos į kibirą ir išneštos.
Tada D. Mockevičienė į skardą (prieš tai ją sutepė aliejumi) sudėjo gerą valandą kildintą tešlą, jos viršų patepė išplaktu kiaušinio tryniu ir skardą ant ližės pašovė į duonkepį. „Bulka“ kepė valandą. Ištraukta buvo gražios aukso spalvos ir gardžiai kvepėjo.
„Bulkos“ receptas
* Vienai didelei „bulkai“ reikia 2 kilogramų aukščiausios rūšies kvietinių miltų.
* Pirma paruošiamas raugas: 50 gramų mielių ištirpinama nedideliame kiekyje šilto pieno, įdedama cukraus, išmaišoma ir dar įberiama sauja miltų. Raugą geriau įmaišyti didesniame dubenyje, nes galima nepajusti, kaip jis pradės „lipti“ iš indo. Raugas iškyla per keliolika minučių.
* Miltai suberiami į dubenį, juose padaroma duobutė, į ją pirma supilamas raugas ir lengvai sumaišomas su miltais. Po to pilamas pašildytas pienas (paprastai pieno imama apie pusantro litro, nors, priklausomai nuo miltų glitumo, gali reikėti ir apie du litrus), į kurį yra įmaišyti 2-3 iki purumo išplakti kiaušiniai, įdėta riebalų (pusę stiklinės aliejaus, sviesto arba margarino), truputis druskos, cukraus.
* Viskas gerai išmaišoma šaukštu ir padedama kilti valandai. Tada tešla išminkoma (minkyti reikia tol, kol tešla nebelimpa prie rankų). Minkant rankos pašlapinamos vandeniu.
* Kadangi duonkepiai ir kaimuose tampa retenybe, „bulką“ galima kepti dujinėje ar elektrinėje orkaitėje 220 laipsnių temperatūroje. Būtina sąlyga — orkaitė turi kaisti iš apačios ir viršaus.
* Ar kepinys iškepęs, patikrinama taip: po valandos kepimo „bulka“ iš skardos pakeliama mentele ir pabarškinama į “bulkos“ apačią — iškepusi duona skamba.
* Į tešlą įdėjus daugiau cukraus ir įmaišus aguonų ar razinų, gausis saldus kepinys.
PATIKRINIMAS: Danutė Mockevičienė ruošiasi tikrinti, ar „bulka“ iškepusi.
DUONKEPIS: Įkaitus duonkepiui, iš jo išsemiamos žarijos.
TEŠLA: „Bulkos“ tešla kildinama valandą.
MINKYMAS: Prieš pašaunant į pečių, tešla dar kartą išminkoma.
TEPIMAS: Kepinio viršus patepamas kiaušinio tryniu — taip kepinys įgyja gražią gelsvą spalvą.
LIŽĖ: Skarda į pečių pašaunama ant ližės.
„BULKA“. Iškepusiai duonai reikia duoti ataušti, tada ji geriau raikosi.
Jono TAMULIO nuotr.