Naujausios
Prieskoniai
„Black tie“
Mielosios, nepatikėsite, ką aš šią savaitę išgyvenau. Taigi gavau kvietimą į draugužės apvalų jubiliejų, kuriame buvo įrašytas aprangos kodas: „Black tie“.
Panaršiusi internete, sužinojau, kad turėčiau pasirėdyti ilga vakarine suknele. Ir kad paprasta kokteilinė (na neva maža juoda suknelė) čia netiks ir gali įžeisti pobūvio šeimininkę.
Viešpatie, pagalvojau sau, ir ką čia ta mano draugužė sumąstė. Juk aš gyvenime nesu apsivilkusi ilgos suknelės, net per vestuves vilkėjau kuklia, iki kelių. Be to, ar dabar laikais? Juk krizė?
Labai susinervinusi paskambinau draugei ir tiesiai šviesiai paklausiau: „Klausyk, kokio velnio tau tas “black tie“? Juk mes — paprastos moteriškės, o ne kokios ponios iš stiliaus viršelių“.
„O kodėl ne?“ — atsakė draugužė ir liepė nepurkštauti. — “Klausyk,Ieva, nu kada gi mes gyvenime užsivilksime tas ilgas suknias, negi tik įkapėms?“
Aš nebeturėjau argumentų ir pradėjau suknelės paieškas. Taigi, vieną vakarą perėjau visas įmanomas parduotuves ir įsivaizduokite — neradau nė vienos. Supratusi, kad mūsų prekybcentriai orientuojasi į eilinę darbo liaudį, kuri nedėvi „Prada“, įkėliau koją į skudurynus.
Kai maloni pardavėja mane nuvedė į salės galą ir parodė visą eilę kabančių suknelių, aš netekau amo....
Šilkas, barchatas, brokatas, ant petnešėlių, su iškirptėm priekyje ir nugaroje, nuo Paryžiaus iki Londono, nuo juodų iki blizgančių...
Pradėjau nervintis, susigriebiau kokį penkiolika ir nusinešiau į kabiną.
Nepatikėsite, mielosios, iš tų penkiolikos dešimt man idealiausiai tiko. Ot, ką reiškia kokybė.
Negalėdama pati išsirinkti, pasiprašiau kad man duotų visas dešimt, namie gerai išsimatuosiu, o likusiais grąžinsiu — už visas sumokėjau kiek per 10 litų (suknelių kainos — nuo 8 iki 26 litų).
Grįžusi namo, radau saviškį prie televizoriaus su pulteliu. Užsivilkau plonytes kojines, aukštakulnius ir ėmiau matuotis, perspėjusi, kad išrinktų gražiausią, o kitas nunešiu atgal.
Maniškis, mielosios, buvo apstulbęs nuo mano grožio ir rydamas seiles vis šūkčiojo: „Vau, tą pasilik. Ir tą pasilik. Ir tą būtinai pasilik“.
Aš savo ruožtu pasijutau Kanų festivalio žvaigžde, pagavau azartą, kraujas man priplūdo į veidus, gyvenimas pasidarė ekskliuzyvinis.
Kai, baigusi primatavimus, kukliai pasiteiravau, kurią pasilikti, maniškis kilniai pareiškė: „Pasilik visas, Aš moku“.
Aš paėmiau 300 litų (negu nusipiginsi) ir padaviau pabučiuoti ranką, ką jis ir padarė.
Vakarėlyje, mielosios, buvo į ką pažiūrėti. Beje, tos su kokteilinėmis iki kelių atrodė graudžiai, gūžėsi kampuose, o tos su vakarinėmis buvome baliaus karalienėmis, elgėmės labai oriai ir nevalingai darėme kažką panašaus į karališkus įtūpstus.
Mielosios mano, geriau valgykit duoną su vandeniu (prieš pobūvį labai sveika), bet įsigykit nors vieną ilgą suknelę — nors už 8 litus. Ir pamatysite, tą pačią akimirką viskas pradės keistis.
O mano spinta dabar prigrūsta vakarinių suknelių, ir tai kalba, kad aš esu ne šiaip sau, o eksliuzyvinė moteris. Po perkūnais, bet taip ir jaučiuosi!
Ieva, ekskliuzyvinė moteris
