Naujausios
Ąžuoliniai namai spinduliuoja meile
Name Bubiuose (Šiaulių rajone) 44-erių šiaulietis Rimas Navickas su šeima gyvena jau dešimt metų. O daugiau nei prieš dvidešimtmetį jis pradėjo gaminti ąžuolinius baldus. Kitokių Navickų namuose dabar ir nėra. Tačiau jie nebūtų atsiradę, jei ne meilė. „Sau vienam tokių baldų tikrai nedaryčiau“, — atviras meistras.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Nuo krėslo dalies iki ąžuolinių baldų
Nuo vaikystės Rimas svajojo gyventi gamtos prieglobstyje. Jau vėliau su žmona Rita ir vaikais, kurių augina net penkis, ėmė ieškoti tokios vietos: „Ir būtinai šalia kalno ir tvenkinio, kad žiemą būtų nuo ko leistis rogėmis, o vasarą turėtume, kur maudytis. Radome seną, 1977 metais statytą ir, atvirai kalbant, baisų namą, tačiau jis buvo šalia Bubių piliakalnio ir tvenkinio (beje, jau keletą metų Rimas su Rita maudosi Bubių tvenkinyje kiekvieną rytą, vos vieną žiemos mėnesį šio malonumo atsisako — aut. pastaba)“.
Namą sutuoktiniai tvarkė iš pagrindų. O pirmoji ąžuolinė naujų namų detalė — masyvus ąžuolinis stulpas, remiantis namo lubas. Per jo vidurį pavaizduotas harmonijos ženklas In ir Jan, nuo kurio aukštyn ir žemyn eina gijos, sujungiančios žemės ir kosmoso energijas. Stulpas turi ir labai praktišką paskirtį: jis pastatytas išgriautos sienos vietoje ir prilaiko lubas, kad šios neįlinktų.
Namuose Rimas tebesaugo pirmąjį savo ąžuolinį darbą — senovinio krėslo dalį. „Vaikystėje svajojau tapti dailininku, nepavyko. Menas į mano gyvenimą atėjo savaime, 1986-aisiais. Tuomet, kartu su pirmuoju uošviu, dabar esu vedęs antrąkart, Kaliningrado srityje įsigijome senovinį krėslą, kurio viena iš dalių buvo jau sutrūnijusi. Pažadėjau, kad krėslą restauruosiu, o trūkstamą dalį padarysiu pats. Jis iš manęs pasijuokė: kaip aš, gyvenime nelaikęs kalto rankose, padarysiu tokį daiktą. Užsispyriau ir padariau“, — šypsosi prisimindamas, tačiau tuo nesigirdamas Rimas.
Kadangi senovinio krėslo dalies raštai buvo ažūriniai, tokių atsirado ir Rimo balduose — dvigulės lovos kojelėse ir atramose, spintelės durelėse. Gamindamas lovą, meistras itin domėjosi inkų ir majų kultūromis, todėl joje vyrauja indėniški motyvai: „Nebeprisimenu visų simbolių reikšmės, tačiau puikiai žinau, kad lovos atramose vaizdavau susiraičiusias gyvates, o kojelėse — suriestus dramblių straublius“.
Miegamojo lova tilpo svetainėje, sujungtoje su virtuve, dviejuose kituose kambariuose įsikūrė vaikai. Beje, visuose čionykščiuose Rimo balduose, kaip to reikalauja Feng Šui, — jokių aštrių kampų. Baldai — labai plastiški, banguojantys tarsi jūra.
Virtuvinį komplektą išbaigia sendaikčiai
Kažkada Rimas sau pažadėjo gyvenime negaminsiąs virtuvinių baldų, nes tai — neva labai nuobodus darbas. Tačiau pažado netesėjo. Virtuvės ąžuolinės pastatomos ir pakabinamos spintelės, stalviršiai, stalas, kėdės, net duoninė — viskas Rimo rankų darbo. Vieną pažadą nugalėjo kitas: „Sakiau sau, kad niekada nebūsiu, kaip tas batsiuvys be batų. Susikūriau sau tokias sąlygas, turėjau verslą, kuris leido pusę savaitės skirti namų baldams gaminti“.
Prie ąžuolinių virtuvės baldų meistras derino ir atitinkamus virtuvės įrankius, šviestuvus, net kriauklę su vandens čiaupu. „Čiaupo mechanizmą surinkau dalimis: vienas radau sendaikčių turguje, kitas — santechnikos parduotuvėje, trečias nutekino draugas. Vietoj kriauklės — apskritas nikelio dubuo, kuriame prapjoviau skylę, kad būtų kur vandeniui nutekėti“, — pasakojo vyras. Kitas virtuvės interjero detales jis taip pat rado sendaikčių turguje.
Paklaustas, ar ne gaila ąžuolinių baldų virtuvėje, kur šie norom nenorom aptaškomi vandeniu, riebalais ir panašiai, Rimas tvirtai atrėžė: „Baldai turi tarnauti žmonėms, o ne atvirkščiai. Žinoma, specialiai ant ąžuolinių stalviršių produktų nepjaustome, tačiau ir perdėtai jų nesaugome“.
Baldai gimsta iš meilės
Kodėl kuriate būtent ąžuolinius baldus? „Jei man reikėtų nupjauti ąžuolą, tai būtų kažkas baisaus, lyg nužudyti vaiką. Todėl, jei vis dėlto toks medis nupjaunamas, iš jo reikia daryti viską, kas geriausia“, — pasirinkimą aiškina ąžuolinių baldų meistras.
Tokie ir yra jo baldai — labai patogūs ir mieli. Išbandžius visus keturis skirtingus šių namų ąžuolo krėslus, neįmanoma netikėti Rimo žodžiais, kad juose, nekeičiant kūno padėties, galima jaukiai sėdėti mažiausiai dvi valandas. Romo vaikai taip pat miega ąžuolinėse lovose, ant plonų čiužinių, tai padeda išvengti stuburo problemų.
„Žinau, kam skirti gaminami baldai — sėdėti prie kompiuterio ar valdomojo stalo, žiūrėti televizorių. Žinau žmogaus fiziologiją, pats kaskart išbandau savo gaminamus medinius baldus, galiausiai tiesiog turiu nuojautą, kaip padaryti patogius baldus, todėl mūsų namuose nėra minkštų baldų, jų mums nereikia“, — tikina pašnekovas.
Rimas nėra pagaminęs dviejų vienodų baldų, į klausimą, iš kur semiasi skirtingų idėjų atsako paprastai: „Dievulis davė“ ir tuoj nusišypso: “Nepriklausau jokiai organizacijai, nelankau bažnyčios, tačiau tikiu Dievą, mes — jo kūriniai, taip pat galintys kurti gražius dalykus. Tiesa, baldų namams neužtenka, be meilės, šeimos palaikymo čia nebūtų nieko. Sau vienam tokių baldų tikrai nedaryčiau“.
Ąžuolas — sveikas, praktiškas ir nenuobodus
Rimo namuose ne tik baldai, bet ir grindys, langų apvadai — ąžuoliniai. „Ąžuolas — puikus antiseptikas, todėl mūsų vaikai neserga. Be to ir grindis, ir baldus dengiu tik specialiu aliejumi, jokio lako. Lakas man prilygsta plastmasei, tai nenatūralu. O aliejus prailgina grindų (ir baldų) tarnavimo laiką. Grindys išsitrynė? Pakanka vėl jas toje vietoje patepti aliejumi ir jų spalva išsilygins. Jei jos bus padengtos laku ir vienoje vietoje pajuoduos, tai teks visas nušveisti ir naujai lakuoti, kad atgautų pirmykštę spalvą“, — aliejumi dengtų ąžuolinių paviršių privalumus vardina pašnekovas.
Langų nišų netinkuoja, o įrėmina ąžuolu Rimas dėl paprastos priežasties — neteplu. Meistras neabejoja, kad namuose turi būti kuo daugiau natūralių medžiagų. Jo žodžiais, kuo namas ekologiškesnis, tuo geresnis bus jo mikroklimatas, tuo mažiau jame gyvenantys žmonės sirgs.
Bet ąžuoliniai baldai, grindys — brangus malonumas? „Man brangu pirkti naujus baldus kas keletą metų. Tikiu, kad baldą reikia pirkti visam gyvenimui. Nesu vartotojas, nors būtent tokia dabar yra didžioji visuomenės dalis. Esu prieraišus, nepriklausau nuo mados, kam to reikia?.. Padarai ar įsigyji vieną tobulą daiktą, kuris neatsibos tau visą gyvenimą, ir gana“, — tvirtai tiki Rimas.
Svajonė — šiaudinis namas 800 ąžuolų apsupty
Nors ilgus metus šeima jaukiai gyveno pirmajame namo aukšte, dabar Rimas pradėjo įrenginėti antrą jo aukštą, kurio skliautus planuoja dengti šiaudais. „Nežinau, ar šį darbą pabaigsiu, nors labai norėčiau. Tai būtų puiki investicija į vaikų ateitį, juk šį namą, kaip ir jų baldus, paliksime jiems“, — žada meistras.
Rimas jau ėmėsi įgyvendinti kitą svajonę — gyventi vienkiemyje. Ji taps tikrove, kai užaugs vaikai. Dabar Rimas yra laikinai pristabdęs bet kokią veiklą ir visą savo laiką skiria sodybos, kurią įsigijo su žmona Rita, aplinkai kurti. „Parke pasodinome virš 5000 medžių. Įprasminome vieną kalną (sodybos vietovė — labai kalvota), ant kurio pasodinome 18 ąžuolų ratą, nuo kurie išeina 9 ąžuoliniai takai (viskas siejama su magišku skaičiumi “9“ — aut. pastaba), iš viso — 800 ąžuolų. Prisidėjome prie gamtos“, — patenkintas šypsosi pašnekovas.
Tenykštėje sodyboje Rimas ateityje statys šiaudų namą, kurį, kitaip nei esamą, vadina tikru ekologišku. 300 kvadratinių metrų šiaudinio namo kuro sąnaudos prilygsta šiuolaikiško 100 kvadratinių metrų namo kuro sąnaudomis. „Gyvensime pačiame ekologiškiausiame name arti gamtos“, — ateitimi džiaugiasi vyras.
MIKROKLIMATAS: Rimas neabejoja: kuo namai ekologiškesni, tuo jų mikroklimatas geresnis.
VIRTUVĖ: Nors anksčiau Rimui atrodė, kad gaminti virtuvės baldus nuobodu, visi virtuviniai baldai jo namuose, net duoninė — paties rankų darbo.
KOLONĖLĖS: Ir garso kolonėlės Rimo Navicko namuose — ąžuolinės, garsiakalbiai įdėti į medines dėžes. Jos, kitaip nei paprastos kolonėlės, nesukelia garso rezonanso, kuris būtų jaučiamas per grindis.
STULPAS: Šis, harmonijos ženklu pažymėtas stulpas — pirmasis ąžuolinis dirbinys Rimo namuose.
STRAUBLYS: Dvigulės sutuoktinių lovos kojelėse užfiksuoti suriesti dramblių straubliai, šalia — susiraičiusias gyvates vaizduojantys raižiniai.
KRĖSLAS: Visi ąžuoliniai namų krėslai yra kitokių formų, tačiau kiekvienas — labai patogus. Šis skirtas žiūrėti televizorių.
SVETAINĖ: Navickų svetainėje telpa ir miegamojo lova, ir garso aparatūra, ir krosnelė su visais reikiamais įrankiais.
SPINTA: Rimo dukrų kambaryje stovi štai tokia masyvi, tačiau be galo „švelni“ spinta. Joje, kaip ir kituose balduose, nėra aštrių kampų.
PIRMAS: Nuo seno medinio krėslo dalies prasidėjo Rimo Navicko, kaip ąžuolinių baldų meistro, kelias.
ĄŽUOLAS: „Vaikai miega ąžuolinėse lovose, pasitiesę žemus čiužinius, sėdi ąžuolo kėdėse prie ąžuolinio stalo. Todėl ir neserga, ąžuolas — geras antiseptikas“, — tiki jų tėtis.
SVAJONĖ: Rimas Navickas jau įgyvendino svajonę gyventi name šalia piliakalnio ir tvenkinio, dabar ėmėsi kitos — kuria vienkiemio, į kurį su žmona įsikels, kai paaugs vaikai, aplinką. Pernai ten sutuoktiniai pasodino 800 ąžuolų.
ŽINBINTAS: Net lauko žibintas — ąžuolinis.
Jono TAMULIO nuotr.