Naujausios
Arbata — kūnui ir sielai
Kiniškai tai skamba Gun Fu Ča. Gun Fu — tai „aukščiausias menas“, Ča — “arbata“. Kiniškai arbatos gėrimo ceremonijai — 5000 metų. Ceremonija — puiki proga, susėdus su artimais žmonėmis, padovanoti jiems savo Laiką — ne buitišką, o tikrąjį, sakralinį.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Arbatos lapelio istorija
„Galima prisiskaityti apie arbatą, sužinoti daugybę arbatos paruošimo būdų, galima stebėti arbatos poveikį kito žmogaus veide, tačiau geriausia arbatą pajausti pačiam“, — tokiais žodžiais Gun Fu Ča ceremoniją pradeda Elena, Vilniuje įsikūrusių arbatos namų darbuotoja.
Į arbatos gėrimo ceremonijos patalpą — nedidelius kambarėlius — įeinama nusiavus. Taip rūbinėje tarsi paliekami visi pasaulio rūpesčiai. Svečiai sėdasi ant mažų pagalvėlių ir atsiduoda ypatingam arbatos laikui.
Arbatos ceremonijai yra maždaug 5000 metų — tada buvo atrastas pirmasis arbatos lapelis. Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie arbatos lapelį rasti Kinijoje, todėl ją ir galėtume laikyti arbatos tėvyne.
Virta, plakta, plikyta
Elena pasakoja, kad kiniškos arbatos istorija dalijosi į kelis etapus: virtos, plaktos, plikytos.
Klasikiniu virtos arbatos periodu, iki maždaug 850metų, Kinijoje buvo įprasta arbatžolių lapelius šutinti, sutrinti grūstuvėlyje, suformuoti plyteles ir virti kartu su ryžiais, imbieru, druska, prieskoniais, pienu, kartais ir svogūnais. Šis mišinys panašus į arbatą su sviestu iš jakų pieno, kokią dar ir šiandien geria tibetiečiai ir kai kurios Mongolijos teritorijoje gyvenančios gentys.
Vėliau arbatžoles imta džiovinti. Išdžiovintos arbatžolės buvo sugrūdamos akmens grūstuvėliu, užpilamos karštu vandeniu ir išplakamos bambuko šepetėliu. Tiršta, ryškiai žalios spalvos arbata buvo geriama ilgą laiko tarpą. Vėliau tokį arbatos gaminimo būdą perėmė japonai, plaktos arbatos (mačia) gėrimo ceremonija tapo neatsiejama jų kultūros ir tradicijų dalimi.
Trečiasis arbatos istorijos etapas prasidėjo, kai Kinijos imperatoriai pamėgo užpylinėti sveikus tam tikru būdu fermentuotus arbatos lapelius karštu vandeniu. Arbatos gėrimą jie iškėlė į filosofinį lygmenį, o arbatos puodelis Kinijoje skirtas anaiptol ne tik kūnui, bet ir sielai sušildyti. Toks arbatos gėrimo būdas netruko išplisti po visą Kiniją.
Susipažinimas su arbata
Prasideda arbatos ceremonija. Arbatžolės supilamos į specialų indą Ča Che (vadinamas aromatų jūra), kuris yra skirtas susipažinti su arbata ją uostant. „Iš pradžių į arbatą iškvepiame — su ja tarsi pasisveikiname, jai prisistatome, po to tris kartus įkvepiame. Pirmasis įkvėpimas — už dangų, antrasis — už žmogų, trečiasis — už žemę“, — aiškina Elena, uosdama klasikinę kinišką Tie Guanin arbatą.
Ceremonijos metu arbata uostoma kelis kartus, dažnai įkvėpimai skiriasi, o vienas kuris būna ryškiausias.
Tuo metu stikliniame arbatinuke pradeda virti vanduo. Vėžio akys, krabo akys, žuvies akys, perlų vėrinys, baltas šaltinis — penki vandens virimo etapai, taip pavadinti pagal burbuliukų dydį žymiojo kinų arbatos meistro Lu Ju, visą savo gyvenimą pašventusio arbatai.
Šis meistras, gyvenęs aštuntajame mūsų eros amžiuje, parašė įžymųjį dešimties dalių (iki šių dienų išliko devynios) Arbatos kanoną. Viena dalis buvo paskirta vandeniui. Lu Ju suprato, kad vanduo yra vienas > pagrindinių elementų, galinčių pagerinti arbatos skonį, arba jį sugadinti. Arbatai naudojamas tekančio šaltinio vanduo turi būti minkštas, saldokas, gaivus ir lengvas. Kartais vietoj šaltinio vandens kinai naudojo ištirpintą kalnų sniegą.
Kai pasigirsta baltas šaltinis, ugnis sumažinama.
Prieš pradedant gerti arbatą, visi indai sušildomi: išskalaujami ar apipilami verdančiu vandeniu.
Arbatžolių žadinimas
Į pašildytą arbatinuką įpilamas žiupsnelis arbatžolių, su kuriomis jau susipažinome. Arbatžolės pažadinamos — tai yra kratomos devynis kartus nuo širdies — kad pabustų ir negautų streso, kai bus užpiltos karštu vandeniu.
Elena perspėja: užplikytos nepažadintos arbatžolės gali apkarsti ar pasidaryti perdaug švelnios.
Užplikyta arbata išpilstoma į aukštesnės formos pialas, jos iš viršaus užvožiamos platesnėmis. Viršutinė piala — tai žemė, moteriškoji energija, apatinė — dangus, vyriškoji. Norint atstatyti pusiausvyrą ir grąžinti harmoniją, pialas apverčiame (į save) ir palengva ištraukiame siauresniąją. Tuščią pialą pauostome — joje susikaupia visas arbatos aromatas.
Piala išgeriama trimis su puse gurkšnelio. Pirmasis — už dangų, antrasis — už žmogų, trečiasis — už žemę (arba protui, širdžiai, jėgai). O puselė mintyse paskiriama tam, ko žmogui trūksta iki pilnos harmonijos.
Septyni arbatos puodeliai
Ant šiltų arbatžolių galima pakartotinai pilti vandenį tiek kartų, kiek reikia.
... pirmasis puodelis suvilgo lūpas ir gerklę,
... antrasis panaikina vienatvės jausmą,
... trečiasis prasismelkia į mano tuščią sielą, kad jame rastų tik keletą
ritinėlių su penkiais tūkstančiais hieroglifų,
... ketvirtasis suteikia lengvą prakaitavimą, o per poras pasišalina visas
gyvenimo blogis,
... su penktuoju puodeliu tampu visiškai apvalytas,
... šeštasis kviečia mane į nemirtingumo valdas,
...septintas — ak, daugiau jau nebegaliu, jaučiu savo rankovėse įsipynusį
vėsų vėjo dvelkimą, leiskite mane skristi ten, kur yra pomirtinis
pasaulis...
Arbata gali tapti mūsų vidinio pasaulio atspindžiu, lyg lašas vandens
kristų į giliausią šulinį. Ji gali tapti ir bendravimu, kai susipažįstame
vienas su kitu subtilesniame lygmenyje, ten, kur dalinamės kvėpavimu —
pačiu asmeniškiausiu dalyku, kurį turime& Po to galima pasakyti: „aš su
šiuo žmogumi JAU gėriau arbatą„.
Dešimt taisyklių, kada negalima gerti arbatos
1. Pusvalandį prieš valgį.
2. Valgio metu.
3. Pusvalandį po valgio.
4. Prieš miegą.
5.Tuščiu skrandžiu.
6. Vaikams iki 5 metų.
7. Moterims paskutinio nėštumo mėnesiais.
8. Užsigerti vaistų.
9. Pakartotinai užplikyti atšalusių arbatžolių.
10. Atšalusios arbatos.
CEREMONIJA: Kiniška arbatos gėrimo ceremonija Gun Fu Ča skirta pažinti save ir bendrauti su draugais subtilesniame lygmenyje — ten, kur dalinamės kvėpavimu.
SUSIPAŽINIMAS: Specialios formos indas Ča Che skirtas susipažinti su arbata ją uostant. „Iš pradžių į arbatą iškvepiame — su ja tarsi pasisveikiname, jai prisistatome, po to tris kartus įkvepiame. Pirmasis įkvėpimas — už dangų, antrasis — už žmogų, trečiasis — už žemę“, — pasakoja Elena.
PAŠILDYMAS: Ir arbatinukas ir visi indai pašildomi pilant karštą vandenį.
PAŽADINIMAS: Į pašildytą arbatinuką įpilamas žiupsnelis arbatžolių, su kuriomis jau susipažinome. Arbatžolės pažadinamos — tai yra kratomos devynis kartus nuo širdies — kad pabustų ir negautų streso, kai bus užpiltos karštu vandeniu.
VANDUO: Kinų arbatos meistras Lu Ju ypatingą dėmesį skyrė vandeniui, kuris gali pagerinti ar pagadinti arbatos skonį. Gerai arbatai tinka vanduo iš tekančio šaltinio ar ištirpintas kalnų sniegas.
HARMONIJA: Užplikyta arbata išpilstoma į aukštesnės formos pialas, jos iš viršaus užvožiamos platesnėmis. Viršutinė piala — tai žemė, moteriškoji energija, apatinė — dangus, vyriškoji. Norint atstatyti pusiausvyrą ir grąžinti harmoniją, pialas apverčiame (į save) ir palengva ištraukiame siauresniąją.
AROMATAS: Ištuštėjusią pialą pauostome, joje susikaupęs visas arbatos aromatas.
GURKŠNIAI: Piala išgeriama trimis su puse gurkšneliais. Pirmasis — už dangų, antrasis — už žmogų, trečiasis — už žemę (arba protui, širdžiai, jėgai). O puselė mintyse paskiriama tam, ko žmogui trūksta iki pilnos harmonijos.
Jono TAMULIO nuotr.