Naujausios
Antikvarinių baldų beieškant
Laiko išbandyti, kelių kartų sušildyti baldai namams suteikia išskirtinumo, jaukumo ir šilumos. Tačiau ar lengva surasti trokštamą baldą ir ar tikrai įsigytas daiktas — bent šimto metų senumo?
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Antikvaro paieškos Šiauliuose
Šiaulietę Aliną žavi lietuviški kaimiško stiliaus senoviniai baldai, todėl interjerą stengiasi paįvairinti jais. Paklausta, kur randa senų baldų, ponia Alina sako ieškanti skelbimuose, pati deda skelbimus, kad ieško senovinių baldų ir daiktų, važiuoja į „blusų turgus“. Kartais įdomių dalykų randa kaimuose. “Girti anūkai senelių turtus pardavinėja“, — nusijuokia moteris, išduodama lietuviško antikvaro įsigijimo paslaptį.
Seniausias baldas, kurį pavyko įsigyti šiaulietei, — šimto metų senumo spinta.
Geros kokybės vertingesnių senovinių baldų Lietuvoje sunku rasti, įsitikinęs ponas Antanas, ieškantis baldų iš dvarų. „Jeigu ir pavyksta tokių rasti, jie labiau panašūs į laužo krūvą, nei į baldus. Tokių net restauruoti nelabai apsimoka“, — sako kolekcininkas iš Šiaulių rajono.
Šiauliuose antikvariatų, bent jau legalių, neradome. Vienoje parduotuvėje, kuri skelbiasi prekiaujanti antikvariniais baldais, paaiškėjo, kad seniausias baldas — vos 50 metų. Nors ir tokio amžiaus baldai jau laikomi antikvariniais, tačiau vertingesni ir labiau geidžiami — bent 100 metų senumo.
Kitoje parduotuvėje, kurioje labiausiai apstulbino kainos, paaiškėjo, kad baldai tėra antikvarinių reprodukcijos.
Kalbinti sendaikčių mylėtojai šiauliečiai patvirtino, kad antikvariatų Šiauliuose ieškoti neverta, nes jų nėra. Vertingesnių senienų galima įsigyti Rygos, Kauno ar Vilniaus „blusų turguose“, didmiesčių antikvariatuose arba ieškoti internete.
Nuo elegancijos iki kaimiško paprastumo
Vilniuje antikvariniais baldais prekiaujanti verslininkė Rima Steikuvienė teigia, kad pastaruoju metu senoviniai baldai ypač populiarūs. Vis daugiau atsiranda žmonių, norinčių sena komoda, kėde, šviestuvu ar kitu dirbiniu paįvairinti šiuolaikinį interjerą.
Madinga derinti modernų ir senesnį stilius. Vieniems labiau patinka paprastesni lietuviški, kitiems — įmantresnių formų ir kitų šalių meistrų sukurti gaminiai.
Dažniau renkamasi secesinio stiliaus (XIX amžiaus pabaigos — XX amžiaus pradžios) baldus, kurie nepasižymi įmantriomis formomis ir gausybe raižinių. Tai subtilūs, elegantiški baldai, todėl labiau dera prie šiuolaikinio interjero.
R. Steikuvienė pastebi, kad pasirinkimas priklauso nuo to, kokiam interjerui ieškoma baldo. Kaimo sodybos, vilos dažniausiai apstatomos senojo kaimiško stiliaus baldais. Senamiesčio bute labiau derės secesinis stilius.
Sendaiktis ar antikvarinė vertybė?
Rima Steikuvienė pažymi, kad ne visus sendaikčius galima vadinti antikvarinėmis vertybėmis.
Vertingiausi — virš šimto metų senumo, garsių meistrų pagaminti baldai ir daiktai, kurie nebuvo perdaryti, išlaikė savo pirminę išvaizdą. Kuo gaminys senesnis, tuo istoriškai yra vertingesnis, todėl paprastai ir brangesnis. Jei sendaiktis priklausė svarbiai istorinei asmenybei, jo vertė taip pat didėja.
Mažiau vertingi sendaikčiai — paprastesni, gerai išsilaikę nežinomų meistrų darbai, garsių meistrų darbų kopijos, kurių amžius taip pat skaičiuoja šimtus metų. „Šių sendaikčių kainos nuo aukščiau išvardintų skiriasi vienu ar net dviem nuliais“, — pastebi R. Steikuvienė.
Dar viena kategorija — kaimuose randami seni rakandai. Šių daiktų galima įsigyti ir visai pigiai. Pavyzdžiui, 50— 100 metų senumo kaimiško stiliaus lovą galima įsigyti už 200 litų. Tiesa, tiek kainuoja nerestauruotas baldas.
Pasak antikvariato savininkės, priklausomai nuo amžiaus, istorinės epochos, kokybės, restauravimo išlaidų, senovinio stalo, komodos, žvakidės ar sofos kainos gali svyruoti nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių litų.
R. Steikuvienė sako, kad populiaresni sendaikčiai, kurių kaina „įkandama“ vidutines pajamas gaunantiems gyventojams.
Virtualioje parduotuvėje pirkti apsimoka
Šiaulietis verslininkas Artūras, ieškodamas konkretaus stiliaus baldų, įsitikino, kad Lietuvoje tokių nepavyks gauti, todėl ėmė dairytis užsienietiškuose interneto puslapiuose, kuriuose skelbiami antikvarinių daiktų aukcionai. Verslininkas pastebėjo, kad aukcionuose baldų galima įsigyti žemesnėmis kainomis, nei antikvarinių baldų salonuose Lietuvoje, be to, pasirinkimas didesnis.
Ponia Rima Steikuvienė taip pat yra dalyvavusi virtualiuose aukcionuose, tačiau nelabai jais pasitiki. „Man daiktą reikia paliesti, apžiūrėti, kad žinočiau, ką perku, už ką moku. Pirkdamas internetu iš užsienio tokios galimybės neturi“, — sako verslininkė.
Vis dėlto R. Steikuvienė pripažįsta, kad pasirinkimas užsienyje didesnis. Lietuvoje, Lenkijoje antikvarinių vertingų baldų beveik nelikę, nes savo laiku nebuvo vertinami, todėl dauguma jų virto malkomis. Antikvariniai baldai į Lietuvą atkeliauja iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Belgijos, Ispanijos, Italijos, Vokietijos.
Norintiems sutaupyti, R. Steikuvienė pataria pirkti internetu. Salone ar parduotuvėje 1000 litų kainuojantį pietų stalą internetinėje parduotuvėje galima įsigyti už 700-800 litų. Perkant brangesnį baldą galima sutaupyti iki 500 litų.
Lietuvoje parduodamus daiktus, susitarus su verslininkais, galima apžiūrėti atvykus į sandėlius. „Kartais baldas, patraukliai atrodęs nuotraukose ar sandėlyje, prie interjero visiškai nedera. Dauguma internetinių parduotuvių sudaro sąlygas grąžinti nepatikusį baldą atgal į sandėlį“, — pastebi verslininkė.
Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje virtualioje parduotuvėje įsigyti baldai pristatomi į pirkėjo namus. Galima pargabenimu pasirūpinti ir pačiam. Šiaulietis verslininkas Artūras antikvarinio stalo pargabenimu už užsienio rūpinosi pats, todėl už parvežimą mokėjo perpus mažiau.
Fanera ir varžtai prieš šimtą metų nenaudoti
„Kartais pirkėjai apsigauna, nusiperka labai brangius tariamai antikvarinius baldus, o galiausiai paaiškėja, kad tai pigi klastotė. O klastočių net ir brangiuose salonuose pasitaiko“, — įspėja R. Steikuvienė. Verslininkė pataria prieš perkant brangų antikvarinį daiktą nepasidrovėti gerai jį apžiūrėti.
„Nereikia būti profesionalu, kad nustatytum, ar baldas 20 ar 100 metų senumo. Senoviniai baldai dažniausiai būdavo klijuojami, todėl neturėtumėte tokiame balde rasti varžtų ar medvaržčių. Fanera taip pat gana naujas išradimas, todėl šimtamečiuose balduose jos neturėtų būti. Visos detalės būdavo gaminamos iš natūralaus medžio“, — sako antikvariatė.
IŠNAŠA: „Fanera taip pat gana naujas išradimas, todėl šimtamečiuose balduose jos neturėtų būti.“
STILIUS: Jau kuris laikas madingas „fusion“ stilius, kai interjere derinamas modernus ir senesnis stilius.
ĮVAIROVĖ: Interjero dizaineriai ptaria interjerą paįvairinti bent vienu antikvariniu baldu ar detale.
ANTIKVARAS: Lietuvoje antikvarinių baldų išlikę labai mažai, todėl antikvariatuose galima rasti tik iš užsienio parvežtų baldų.
UAB „Užupio antikvariato“ nuotr.