105-erių radviliškietė trykšta šmaikštumu

105-erių radviliškietė trykšta šmaikštumu

105-erių metų jubiliejų švenčianti radviliškietė Zofija Šiošienė labiausiai džiaugiasi, kai turi su kuo pašnekėti apie gyvenimą, politiką, kam papasakoti anekdotą ar ištrauką iš skaitytų knygų. Sunkų gyvenimo kelią nuėjusios senolės protas kaip reta šviesus, o kalba trykšta šmaikštumu.

Laima AGANAUSKIENĖ

alaima@skrastas.lt

Senolės metai

„O, berniukų atėjo“, – nudžiunga garbaus amžiaus jubiliatė, išgirdusi vyriškų balsų.

Nors senolės akys jau kuris laikas nemato dienos šviesos, jos atmintis be galo šviesi – jubiliatė iš karto pasako ją su 105-erių metų gimtadienio švente pasveikinti atėjusio miesto seniūno Leono Grigaliūno pavardę, nors šis pas ją lankėsi tik švenčiant 100-ąjį jubiliejų.

Tuomet, švęsdama 100 metų jubiliejų, Z. Šiošienė sakė, kad jos ilgaamžiškumo paslaptis paprasta: „Jei lauksi, tai ir sulauksi to šimto metų, vaikeli. Svarbu atminčiai darbo duoti, ir kad mintys šviesios būtų“.

Kai senolė šventė 103-iąjį gimtadienį, ji porino „dabar gyvenanti priedą prie gyvenimo“. Taip Z. Šiošienė įvardijo trejus metus, nugyventus po savo šimtojo jubiliejaus.

Dabar, per 105-ąjį, močiutė juokavo, jog gali tą 100 metų išdalinti, o sau pasilikti likusius penkerius.

Bendrauti mėgstanti ponia Zofija vėl šmaikštauja – o kodėl svečiai ją aplanko tik kas kelerius metus: „Tai dabar ateikit kas mėnesį“, – tariasi.

Stebina puikia atmintimi

Nors dabar senolė jau beveik nevaikšto, o prieš pusantrų metų aptemo ir akys, jos protas tebėra šviesus. Lyg tą įrodydama, Z. Šiošienė čia pat lenkiškai padainuoja ilgiausią dainą, pakalba vokiškai, o paprašyta papasakoti anekdotą, atšauna: „O kokio reik?“ ir suskelia jį pusiau rusiškai.

Ją pasveikinti atėjusius Savivaldybės, miesto seniūnijos bei „Sodros“ atstovus močiutė dar ir paegzaminuoja, užmindama jiems senovinių mįslių. Deja, senoviniais žodžiais perpintas mįsles įspėti sekasi sunkiai.

Dar senolė paklausia, ar svečiai yra skaitę jos mėgstamą knygą „Viešnia iš šiaurės“ ir sakosi galinti jos ištraukas atmintinai papasakoti.

Senolės dukra Nijolė sako, kad radijos nuolat klausanti mama namiškiams visus dabar Ukrainos įvykius papasakoja, šalies politines naujoves. Su proanūke Rūta promočiutė savo galvoje saugomu gausiu tautosakos lobynu pasidalijo.

„Iš kur tokia puiki atmintis?“. Dukra Nijolė ir pati stebisi: „Mama nuo 40-ies metų kasdien citramoną geria ir be jo nebegali. Jau daug metų po 4-5 tabletes kasdien išgeria. Citramonas, sako, kenkia, o jai, ko gero, padeda – matyt, organizmą ir protą prašveičia“.

Z. Šiošienės sveikata tik pastaraisiais metais sušlubavo – iki tol nei daktarų, nei ligoninės nebuvo regėjusi. Senolės nuomonė apie ligoninę labai kategoriška: „Jei norit numirt, eikit į ligoninę“. Ir prieš alkoholį šimtametė griežtai nusistačiusi – per visą savo gyvenimą esą gal kokį vieną butelį ir bus išgėrusi.

Užgrūdino sunkus gyvenimas

Gimusi 13-os vaikų šeimoje, Z. Šiošienė pati susilaukė keturių, tik ne visi išgyveno – du mirė dar vaikystėje. Vyro neteko, kai jam tebuvo 48-eri.

Sunkus gyvenimas šimtametę išmokė tvirtybės. Sulaukus vos penkerių ji liko visiška našlaitė. Pas globėjus patekusiai mergaitei jau nuo šešerių metų teko pačiai užsidirbti duoną, piemenauti. Aštuonerius metus našlaitė tarnavo svetimiems.

Našlaitei teko išgyventi dviejų karų baisumus, kęsti badą, nepriteklius, kartu su globėjais slapstytis miškuose, pėsčiomis apeiti kone pusę Lietuvos. Kartą, kai miške užvalgė nevirtų grybų, vos nenumirė.

„Karves ganiau nuo Velykų lig Kalėdų, tai ir pati nežinau, kiek čia tų mokslų baigiau. Bet skaityti moku ir myliu skaitymą“, – pasakoja šimtametė.

Ir rankas nagingas ponia Zofija turėjo: palankiusi kursus, išmoko siūti, pati ir audinį susikirpti mokėjo. Siuvo savamokslė už kelis šimtus smetoniškų litų nusipirkta siuvimo mašina ("Brangi buvo, ale susitaupiau. Juk tuomet karvę už 50 litų galėjai nusipirkti").

Kai prieš kelerius metus šeimai reikėjo žūtbūt pasiskambinti į Vokietiją, tai močiutė jiems buvo už vertėją ir padėjo susikalbėti.

Autorės nuotr.

1

ŠMAIKŠTUOLĖ: 105-erių metų jubiliejaus sulaukusi radviliškietė Zofija Šiošienė trykšta šmaikštumu, domisi politika, dainuoja lenkiškai, žeria rusiškus anekdotus.

SVEIKINIMAI: 105-erių metų sulaukusią Radviliškio gyventoją Zofiją Šiošienę su jubiliejumi pasveikino „Sodros“ Radviliškio skyriaus vedėja Raimonda Balinskienė.