Kas apgins išsvajotąjį kanapių verslą?

Autorės nuotrauka
Pagal JT konvenciją kosmetikos gaminiams, maistui pluoštinės kanapės negali būti naudojamos, šie produktai siūlomi gamintojams užsienyje.
Pluoštinių kanapių perdirbimo verslo plėtra vis dar įstrigusi įstatymų leidėjų rankose. Kaip aiškėja po įstatymo projekto derinimo procedūros Europos Komisijoje (EK), plėtra nebus tokia plati, kokiai rengtasi.

Kietas riešutas

Apie pluoštinių kanapių sektoriaus proveržį kalbėta daug, esą reikia suteikti platesnes galimybes augintojams, investuotojams, verslui bei mokslui, tapti lyderiais Europoje kuriant inovatyvius ir konkurencingus, didelės pridėtinės vertės produktus. Tačiau pralaužti draudimų ledus sunkiau, nei tikėtasi.

Šios kadencijos Seimas jau nespės priimti įstatymo projekto, kuriuo būtų leista perdirbti visas pluoštinių kanapių dalis, rinkai tiekti ne vien tik pluoštą ir sėklas ar šių sėklų produktus, bet ir iš kitų pluoštinių kanapių dalių gautus produktus ir jų gaminius. Siūlytų nuostatų formuluotes Seime reikės tobulinti. Tačiau, kaip tai bus padaryta, kol kas nėra aišku. Mat nėra aiškumo ir dėl EK pranešimo – Lietuva su viskuo privalo sutikti ar dar gali ginti savo poziciją.

Reikia diskusijų

EK pranešimas dėl Pluoštinių kanapių įstatymo siūlomų pataisų Lietuvoje interpretuojamas skirtingai. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) Geresnio reglamentavimo skyriaus vedėja Jelena Dilienė teigia, kad būtina sutikti tik su ta EK pranešimo dalimi, kurioje pateikiama išsamioji nuomonė – EK prieštarauja tik siūlomam reglamentavimui dėl kanapių sėklų importo. Dėl EK pateiktų pastabų EIM atstovė įstatymų leidėjus ragina diskutuoti, pateikti EK savo argumentus.

„Atrodo, kad projektas, apie kurį pranešta, prieštarauja bendram kanapių kultivavimo draudimui, nustatytam 1961 m. Jungtinių Tautų (JT) bendrojoje narkotinių medžiagų konvencijoje, netaikant naudojimo nei medicinos, nei mokslo, nei pramonės tikslais išimties“, – rašoma EK pranešime.

Komisijos pastabos susijusios būtent su šia 1961-ųjų konvencija bei 1971-ųjų JT psichotropinių medžiagų konvencija, pagal kurią tetrahidrokanabinolis (THC) ir jo medžiagos laikomos psichotropinėmis medžiagomis.

„Konvencijos požiūriu, net pažodžiui skaitant, EK tonas nėra vienareikšmiškas („Atrodo, kad prieštarauja...“). Nors turėtume nurodyti argumentus. Notifikavimo sistemos esmė ne kelio uždraudimas, o apsikeitimas nuomonėmis ir argumentais“, – tvirtino J. Dilienė, taip pat pastebėdama, jog JT konvenciją rengiamasi tikslinti. Ją traktuodami pažodžiui atrodome keistai, neturime užkirsti kelio technologijos pažangai ir inovacijų plėtrai.

Antrindamas VšĮ „Versli Lietuva“ Verslo aplinkos gerinimo grupės vadovas Vytautas Adomaitis tvirtino, kad Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų komitetas siūlo pluoštines kanapes išbraukti iš psichotropinių medžiagų sąrašo, JT ketina sprendimą dėl konvencijos terminijos priimti jau šį gruodį. „Reguliavimas keisis artimiausiu metu, todėl traktuoti konvenciją kaip Bibliją neprasminga“, – teigė V. Adomaitis.

Siūlo nesileisti į ginčus

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pritaria EK pastaboms.

„Ne kartą pažymėjome, kad 1961 m. Bendrojoje narkotinių medžiagų konvencijoje nustatytas bendras principas, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurioms priskiriamos kanapės, kanapių derva, kanapių ekstraktai ir tinktūros ir atitinkamai iš kanapių gaunamos psichotropinės medžiagos, turi būti griežtai kontroliuojamos, leidžiamos naudoti tik medicinos ir mokslo tikslais. Tai jau yra nustatyta Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme“, – Seimui primena NTAKD direktorius dr. Renaldas Čiužas.

Kompromisui erdvės nemato SAM – maisto sąvokos neatitinka, todėl rinkai kaip maistas negali būti tiekiamas produktas, kurio sudėtyje yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pagal Europos teisę bei JT konvenciją, narkotinės medžiagos (natūralios ir sintetinės), kurioms priskiriamos kanapės ir jų produktai, negali būti naudojamos kosmetikai.

„Įstatymo projekto nuostatos turėtų būti iš esmės patikslintos, panaikinant galimybę kultivuoti kanapes kitiems tikslams, išskyrus jų auginimą pluoštui, sėkloms ar sodininkystei, taip pat panaikinant galimybę gaminti produktus (gaminius), kuriuose yra THC ar jų gamybos metu susidaro THC“, – aiškino sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

ŽŪM atkreipia dėmesį, kad pluoštinės kanapės netinkamos ir pašarų gamybai.

Nenuleidžia rankų

Pluoštinių kanapių įstatymą globojantis Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) rankų nenuleidžia. Artėjant antrajam rinkimų turui daugelis Seimo komitetų šią savaitę neposėdžiaus, tačiau KRK stengiasi išnaudoti sparčiai senkantį besibaigiančios kadencijos laiką. Tad į trečiadienio posėdžio darbotvarkę, be kitų, įtraukė ir probleminį pluoštinių kanapių reikalą.