Na­mi­nis varš­kės sū­ris

Lai­mos AGA­NAUS­KIE­NĖS nuo­tr.
Auš­ra KUL­PIE­NĖ, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no Pa­šuš­vio bend­ruo­me­nės na­rė, įvai­rioms šven­tėms, ku­rio­se da­ly­vau­ja bend­ruo­me­nė, pri­ga­mi­na pa­čių įvai­riau­sių sū­rių: su kmy­nais, ra­zi­no­mis, džio­vin­tais vai­siais, rie­šu­tais ar prie­sko­ni­nė­mis žo­le­lė­mis.
Mo­te­ris sa­ko, jog pa­si­ga­min­ti sū­rį nė­ra sun­ku – nė kar­to to ne­da­riu­sią šei­mi­nin­kę ga­li iš­gąs­din­ti ne­bent pa­ts pro­ce­sas.
Pa­šuš­vie­tė sū­rius ga­mi­na iš na­mi­nio pie­no, bet jo ne­tu­rin­čius nu­ra­mi­na: sū­riai pa­vyks­ta ir iš par­duo­tu­vėje pirkto, ta­čiau rei­kė­tų veng­ti il­go ga­lio­ji­mo, aukš­to­je tem­pe­ra­tū­ro­je pa­ste­ri­zuo­to pie­no.

Na­mi­nis varš­kės sū­ris

Vie­nam sū­riui pa­ga­min­ti rei­kės maž­daug 3 lit­rų pie­no. Jį rei­kia už­vi­rin­ti ir iš­kart iš­jung­ti ug­nį. Tuo­met dė­ti no­ri­mus prie­dus (drus­kos, kmy­nų ar vai­sių) ir pa­ma­žu pil­ti ac­to ar cit­ri­nos rūgš­ties.

Kai tik rūgš­tis pie­ną su­trau­kia ir iš jo ima da­ry­tis varš­kė, vi­są ma­sę rei­kia su­pil­ti į sūr­mai­šį, nu­var­vin­ti iš­rū­gas ir li­ku­sią ma­sę pa­slėg­ti.

Ge­riau­sia sūr­mai­šį pa­si­siū­ti iš tiu­lio. Jei jo nė­ra, ma­sę ga­li­ma iš­pil­ti ir su­si­da­riu­sias iš­rū­gas nu­var­vin­ti į tan­kes­niu au­di­niu iš­klo­tą kiau­ra­sam­tį. Tik jau ta­da gau­sis ne sū­ris, o varš­kė su prie­sko­niais ar­ba be jų.

Pas­lėg­tą sū­rį sūr­mai­šy­je lai­ky­ti, kol šis at­vės (maž­daug 1–2 va­lan­das). Ir ta­da jau ga­li­ma val­gy­ti.

Ska­naus!