Naujausios
Šiaulių apskrities žydai amatininkai ir amatai (XVIII a. – XX a. I pusė)
Tarpukariu Lietuvoje buvo paplitusi malūnų pramonė. Iš jų buvo vėjiniai, vandens, motoriniai, gariniai, mišrūs. 1937 m. Šiaulių apskrityje buvo 205 vėjiniai malūnai, 32 – vandens, 51 – motoriniai (vid. deg.), 22 – gariniai, 12 – mišrių malūnų. Nemažą dalį šių malūnų Šiaurės Lietuvoje valdė žydai. 1937 m. Šiaulių apskrityje buvo 300 girnų malūnų, kurie turėjo 426 poras girnų; buvo 22 valciniai malūnai su 48 poromis girnų ir 64 poromis valcų. Iš viso buvo 322 malūnai su 474 poromis girnų ir 64 poromis valcų. 1937 m. Šiaulių apskrityje vienam malūnui teko 13,4 kv. km naudojamos žemės, 18,7 kv.km geografinio ploto. Vienam malūnui teko 729 gyventojai (K. Stapulionis. Lietuvos malūnai. „Tautos ūkis“, 1938, Nr. 43, p. 855-856; K. Stapulionis. Lietuvos malūnų pramonės varomosios jėgos. „Tautos ūkis“, 1938, Nr. 46, p. 923-924)
Malūnininkai vėjo, vandens ir garo malūnai. 1845-1858 metais Šiauliuose malė vėjo malūnai, kurie priklausė žydams V. Gocui, A. Katanskiui ir garo malūnai (K. Aizenštato, V. Goco, J. Matematiko ir M. Matematiko).
Tarpukariu Šiauliuose buvo I. Bero, A. Šifmano garinis malūnas Tilžės g. 87 (savininkai Icikas Beras g. 1885, Aronas Šifmanas, g. 1872 ir F. Rubinšteino malūnas įregistruotas 1938 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių miesto taryba 1923 m. lapkričio 24 d. nutarė Šifmanams leisti veikti jų malūnui prie Tilžės g-vės (Šiaulių miesto Tarybos nutarimai, 1923 [lapkričio] 24 d. „Savivaldybė“, 1924 Nr. 1, p. 8). Šis malūnas buvo motorinis ir vienas galingiausių Šiauliuose, jame dirbo dešimt darbininkų), Kalmanavičiaus garo malūnas Dvaro g. 118, K. Kameneco garo malūnas Vilniaus g. 90, U. Kveito malūnas (veikė nuo 1899 m. ir jame dirbo apie dešimt darbininkų), Lazerio Peisachavičiaus motorinis malūnas Tilžės g. 138 (dar Tilžės g. 260b), Leibos Goco 1878 m. įsteigtame malūne dirbo 12 darbininkų. Movsono ir Beitlerio malūne dirbo 20 darbininkų. Faivušo Rubinšteino (g. 1865 m. vasario 3 d. Šiauliuose) malūnų ir girnų įrengimų dirbtuvė (dar girnų fabrikas ir malūnų dalių įrengimų dirbtuvė) Kauno g. 2 (dar Verdulių g. 6).
Tarpukariu Šiauliuose dirbo šie malūnininkai: Samuelis Bederis (g. 1893 m. kovo 10 d. Šiauliuose), Jankelis Goldinas (g. 1905 m. balandžio 6 d. Kėdainiuose), Maušas Noikas (g. 1882 m. spalio 17 d. Padubysio vals. Šiaulių aps.) malūnininkas, dirbo savo malūne Šiauliuose, Leizeris Peisachavičius (dar Lazeris Peisachavičius, Peisahavičius, Peisachovičius g. 1893 m. gegužės 10 d., Šiauliuose), vokiečių okupacijos metais dirbo malūnininku artelėje „Duona“ Šiauliuose 1939 m. Prekybos registro įrašas Nr. 1309 (B. Nr. 1908) įregistruota L. Peisachavičius. Malūno eksploatavaimas. Šiauliai, Tilžės g. 260b („Tautos ūkis“, 1939, Nr. 21, p. 475). F. Rubinšteino (Rubinšteinas Faivušas. g. 1865-02-03 Šiauliuose) malūnų ir girnų įrengimų dirbtuvė (dar girnų fabrikas ir malūnų dalių įrengimų dirbtuvė) Kauno g. 2 (Rubinšteino F. akcinė bendrovė „Girnos“, veikusi dar Verdulių g. 6 buvo vienintelis girnų fabrikas Šiaurės Lietuvoje.
Hiršas Taubusas (g. 1892 m. rugpjūčio 12 d. Kėdainiuose) dirbo malūne Šiauliuose, malūninkas Joselis Zaksas (g. 1898 m. kovo 4 d. Varniuose) ir kt.
Šiaulių krašte: Kuršėnuose ir valsčiuje – Leibo Nateso garo malūnas Kuršėnuose, F. Lesemo vandens malūnas Šilėnų k. Kuršėnų vls.; Jankelio Valdmano vandens malūnas Kurtuvėnų vls. Bernardų k.; Pakruojyje ir valsčiuje: Giršo Isermano vandens malūnas Pakruojo valsč. Klovainių k., Dovydo ir Šliomo Maizelių vandens malūnas Pakruojo dvare ir garo malūnas Pakruojyje; Papilės valsčiuje – Augustaičių vandens malūno savininkai ir malūnininkai: Ševelis Vilkas (nuo 1938 m. Isaakas Vilkas) ir leiba Kušmanas, Dovydas Noteso vandens malūnas Papilės valsč. Augustaičių k., Dovydo Fricelio vandens malūnas Papilės valsč. Pašilės dvare; Maušo Noiko vandens malūnas Pašiaušės valsč. Dengtiltės k.; Melicho Goldino motorinis malūnas Šiaulių g. 48, Radviliškyje; Šaukėnuose ir valsčiuje: R. Melco garo malūnas Šaukėnuose, Chanės Esleraitės vandens malūnas Šaukėnų valsč. Svilės k.; Dovydo Frindlerio garo malūnas Šiaulėnuose; Moisiejaus Strulio (g. 1893 m. gruodžio 23 d. Žagarėje. Registras 1938 m. gruodžio 17 d.) vandens ir garo malūnas Žagarėje, R. Gitelienės ir G. Milunskio malūnas ir elektros stotis Žeimelyje (Raisa Gitelienė g. 1903 m., Geselis Milunskis g. 1883 m.) ir kt.
Mechanikai, metalo apdirbėjai tekintojai ir jų dirbtuvės: Arono Cviko (g. 1895 m. Šiauliuose. Mechanikas. A. Cvikas vokiečių okupacijos metais dirbo mechaniku Šiaulių miesto savivaldybės dirbtuvėje) firma Vilniaus g. 211, Jokūbas Fridmanas (g. 1916 m. gegužės 16 d. Rusijoje) tekintojas, vokiečių okupacijos metais dirbo dirbtuvėje Šiauliuose, Geselis Paktoris (g. 1883 m. balandžio 20 d. Varniuose) mechanikas, Tonas Jokūnas (g. 1917 m. liepos 15 d. Kuršėnuose) mechanikas-šaltkalvis, vokiečių okupacijos metais dirbo AB „Statyba“ mechaninėje bazėje Nr. 3, Joachimas Rozenas (g. 1917 m. rugpjūčio 14 d. Lenkijoje) mechanikas, vokiečių okupacijos metais dirbo mechaninėje dirbtuvėje prie Šiaulių miesto valdybos, Leiba Šugamas (g. 1882 m. kovo 1 d. Raseiniuose) mechanikas, vokiečių okupacijos metais dirbo mechaninėje dirbtuvėje Šiauliuose, Nachmonas Šugamas (g. 1884 m. liepos 19 d. Šiauliuose) mechanikas, vokiečių okupacijos metais dirbo mechaninėje dirbtuvėje Šiauliuose, Rubino Žurmano ir Salamono Karklino mechaninė dirbtuvė Dariaus ir Girėno g. 44a, Icikas Volpė (g. 1906 m. vasario 26 d. Šiauliuose) mechanikas, vokiečių okupacijos laikotarpiu dirbo Šiaulių miesto valdyboje. 1938 m. prekybos registre Nr. 228 (B. Nr. 334) buvo įregistruota Inžinieriaus K. Zivo technikos prekyba ir mechaniška dirbtuvė. Šiauliai („Tautos ūkis“, 1938, Nr. 4, p. 91) ir kt.
Medžio ir miško medžiagos apdirbimo dirbtuvės: Šiauliuose: Geršono Grodzenskio (g. 1879 m. birželio 16 d. Vilniuje) elektrinė medžio apdirbimo dirbtuvė-džiovykla Stoties g. 2 1940 m. Pramonė ir prekybos departamentas leido G. Grodzenskiui praplėsti medžio apdirbimo dirbtuvę Šiauliuose („Tautos ūkis“, 1940, Nr. 15, p. 290). G. Grodzenskis vokiečių okupacijos metais dirbo dailide dirbtuvėje Šiauliuose. Giršas Sarafinavičiaus (g. 1892 m. balandžio 23 d. Panevėžio aps. Krekenava) turėjo miško medienos apdirbimo dirbtuvę J. Basanavičiaus g. 69. 1938 m. Prekybos registre buvo įregistruota (įrašas Nr. 975, B. Nr. 1221) K. Kameneco miško medžiagos sandėlis, dvi lentpjūvės, malūnas. Šiauliai, Višinskio g. 2. Įmonė turėjo skyrius: lentpjūvę – Pašvinio k., Padubysio valsč. Šiaulių aps., lentpjūvę ir malūną – Tytuvėnų stoty, Raseinių aps. („Tautos ūkis“, 1938, Nr. 40, p. 805). 1938 m. Prekybos registre įregistruota (reg. Nr. 1323) – Š. D. Leibavičius. Miško medžiagos sandėlis, dvi lentpjūvės ir gontų dirbtuvė. Šiauliai, Tilžės g. 110. Šalutinės verslavietės: lentpjūvė prie sandėlio, Šiauliuose, Tilžės g. 110, lentpjūvė Baltos vnk., Padubysio valsč. Ir gontų dirbtuvė Paryžiaus vnk., Padubysio valsč. (registro įrašas 1938 m. birželio 17) ir kt.
Mėsininkai, skerdikai, mėsos gaminių dirbtuvės. Tarpukariu mėsininkais vadinti gyvulių skerdikai, o ne prekiautojai mėsa. Jų amato pagrindas sudarė mokėjimas nulupti gyvulio odą arba kailį. Skerdimas ir mėsos pardavinėjimas buvo griežtai kontroliuojamas. Mėsininkai Šiauliuose: Alterio Geselzono dešrų dirbtuvė Varpo g. 17, Abromas Glienšteinas (g. 1907 m. sausio 9 d. Vilniaus aps.) mėsininkas, vokiečių okupacijos laikotarpiu dirbo fabrike „Maistas“, Orelis Lazaris (g. 1915 m. birželio 23 d. Šiauliuose) mėsos rūšiuotojas, mėsininkas, vokiečių okupacijos metais dirbo Šiaulių mėsos kombinate „Maistas“, Vulfas Lazaris (g. 1918 m. birželio 1 d. Šiauliuose) dešrininkas, Mauša Meišelzonas (g. 1903 m. Šiauliuose) mėsininkas, Chonelis Mendelsonas (g. 1903 m. rugpjūčio 4 d. Šiauliuose) mėsininkas, Chaimas Podliašas (g. 1923 m. kovo 15 d. Šiauliuose) dešrų gamintojas, Amalija Raizienė (g. 1882 m. Šiaulėnuose, Šiaulių apskr.) mėsininkė, Henechas Raizas (g. 1914 m. Šiauliuose) dešrininkas, Šajo Raizo dešrų dirbtuvė Aušros al. 29, Aizikas Štrimlingas (g. 1879 m. lapkričio 10 d. Gruzdžiuose, Šiaulių apskr.) mėsininkas, Mauša Zabelkovskis (g. 1919 m. vasario 8 d. Tauragėje) mėsininkas ir kiti.
Šiaulių krašte: Kuršėnuose – M. V. Kalchmano dešrų dirbtuvė, Gruzdžiuose – Elijas Šlomovičius žydų atrankinis (košerinis) skerdikas, Pakruojyje – Joselio Kaco „košerna“ mėsinė ir kiti.
Metalo dirbtuvės ir liejyklos. Šiaulių miesto taryba 1923 m. lapkričio 24 d. davė sutikimą G. Šaliapinui statyti Šiaulių mieste prie Tilžės g-vės Mechaninę dirbtuvę ir kietaus liejyklą (Šiaulių miesto Tarybos nutarimai 1923 m. lapkričio 24 d. „Savivaldybė“, 1924, Nr. 1, p. 8).
Miško medžiagos ir kuro gamyba. Šiauliuose: Ruvelis Abromavičius. Šiaulių krašte: Kuršėnuose – Aronas Kušmanas; Leiba Kušmanas. G. Reznikas ir M Leibovičius Baltoji g. Kurtuvėnai. Papilė: Zundelis Aronavičius Nepriklausomybės g., Nersonas Vicikas, Izajus Gordinecas, Nepriklausomybės g., Isaakas Vilkas, Ševelis Vilkas Nepriklausomybės g. Papilė. Radviliškyje: A.Blochas, Mauša Fišmanas Kauno g. 7, Radviliškis. Elija-Leiba Gordonas Užventis.
Muilo virėjai ir dirbtuvės: M. Abramsono ir J. Gordono (Gordonas Jodelis g. 1883 Radviliškyje. Vokiečių okupacijos metais dirbo muilo virėju muilo fabrike Šiauliuose) muilo dirbtuvė, Leibo Apšteino muilo dirbtuvė (gamino paprastą ir tualetinį muilą. Firmos ženklas – tigro atvaizdas), J. Edelšteinienės muilo dirbtuvė Tilžės g. 240, Alterio Edelšteino (A. Edelšteinas g. 1893 m. vasario 16 d. Šiauliuose. Muilo ir tepalų meistras) Pagyžių g. 105, Abraomas Gordonas muilo virėjas, Judelio Gordono muilo dirbtuvė Verdulių g. 9, muilo dirbtuvė „Kirvis“ Kauno g. 5, N. Grinbergo muilo dirbtuvė „Tigras“ Kauno g. 6.
Ch. Zivo ir Ko muilo ir tepalų fabrikas (įsteigtas 1879 m.) Stoties g. 25, Šiauliuose. 1929 m. rugsėjo mėn. laikraštis „Momentas“ apie Ch. Zivo fabriką rašė: „Ch. Zivo fabrikas Šiauliuose yra vienas seniausių Lietuvoje. Jis įsteigtas 1879 metais, gamina gana aukštos kokybės skalbiamąjį muilą su ženklu „Karūna“ ir užima žymią vietą Lietuvos muilo pramonėje ir jos gaminių rinkoje“ (Pasirašo: J. M. Muilo gamyba Lietuvoje. „Momentas“, 1929 m. rugsėjo 14, p. 2).
1938 m. rugpjūčio 2 d. Prekybos registre įrašo Nr. 76 (B. Nr. 1367) įregistruota akcinė bendrovė „Ch. Zivas ir Ko“ Šiauliai. Bendrovės tikslas: gaminti muilą, tepalą, vašką ir kitas technines ir chemines prekes ir tuo prekiauti. Jos valdybą sudarė: Chaimas Zivas (g. 1860 m. liepos 7 d. Šiauliuose), Icikas Gecas (g. 1882 m. gruodžio 10 d. Mažeikiuose) ir Leiba Zivas (g. 1901 m. rugpjūčio 19 d. Šiauliuose. Muilo virėjas. Dirbo meistru, muilo virėju laboratorijoje „Tekalin“ Šiauliuose).
Nerėjos, mezgėjos, nerimo ir mezgimo dirbtuvės: Šiauliuose – I. Alufovičiaus mezgimo dirbtuvė Vilniaus g. 123, M. Braudės (Braudė Motelis g. 1918 m. gegužės 15 d. Plateliuose, Kretingos aps. Technikas-chemikas, dirbo chemijos dirbtuvėje Šiauliuose) mezgimo dirbtuvė Vaisių g. 13, mezgėja B. Chijienė dirbo Vilniaus g. 104, S. Fingerenaitė Stoties g. 2, J. Grodinko mezgykla J. Basanavičiaus g. 38 (Grodinkas Jankelis g. 1909 m. gegužės 4 d., Kaltinėnuose. Nėrėjas, dirbo Solmano dirbtuvėje Šiauliuose), N. ir S. Josilovičių mezgimo dirbtuvė „Elegant“ Trakų g. 47 (Pilnoji bendrovė „Elegantas“. Bendrovės tikslas: vykdyti įvairių mezginių mezgimo dirbtuvę. Vilniaus g. 152. Mauša Joselovičius, g. 1889 m. Šiauliuose. Šaja Joselovičius, g. 1894 Šiauliuose. Iki 1938 m. gegužės 28 d. registracijos firma vadinosi „Elegant“), kojinių mezgėja E. Leibavičienė Tilžės g. 126a (Leibavičienė Estera g. 1903 m. gegužės 6 d. Rietave, Telšių aps.), mezgėja R. Levinienė Dvaro g. 41,Ch. Lipkinienė Venclauskio g. 99, Chajos Melamedienės mezgimo dirbtuvė „Merkurius“ (dar „Merkurijus“) Tilžės g. 147 (dar Vilniaus g. 197. Chaja Melamedienė g. 1903 m. sausio 15 d. Rygoje, Latvija. Atvyko į Šiaulius 1920 m., gyv. Vilniaus g. 116. Registras 1938 birželio 24 d.), M. Chaja Milnerio mezgykla Dvaro g. 98, M. Raizienė Vilniaus g. 98 (Raizienė Michlė g. 1902 m. vasario 25 d. Rėzeknėje, Latvija. Nėrėja), E. Šneideris nerėjas, Vilniaus g. 223, E. Volpienės nerykla Tilžės g. 148.
Šiaulių krašte: Joniškyje – Lejos Kacienės mezginių ir trikotažo dirbtuvė, Chajos Idos Rinskienės mezginių ir trikotažo dirbtuvės; Sorės Trubikaitės mezginių ir trikotažo dirbtuvė Žagarėje ir kt.
Odų išdirbimo dirbtuvės: Šiauliuose: Jokūbas Cesas (g. 1910 m. kovo 4 d. Šiauliuose) odų išdirbimo darbininkas, dirbo odų fabrike Šiauliuose, Feiga Cesienė (g. 1918 m. spalio 5 d. Maikope) odų siuvėja, Saliamonas Cesas (g. 1912 m. sausio 12 d. Šiauliuose) odų išdirbimo darbininkas, dirbo odų fabrike Šiauliuose, Maušas Cesas (g. 1893 m. gruodžio 10 d. Ukmergėje) odų išdirbimo darbininkas dirbo odų fabrike Nr. 5 Šiauliuose,Chackelis Fleišeris (g. 1919 m. gegužės 10 d. Šaukėnuose, Šiaulių apskr.) Sara Geringaitė (g. 1914 m. vasario 4 d.) odos dirbinių siuvėja, dirbo Šiaulių geto odos dirbtuvėje, F. Glezero odų dirbtuvė Aušros al. 25, Cira Grupelienė (g. 1918 m. rugpjūčio 6 d. Kaune) odų išdirbėja, dirbo odos išdirbimo dirbtuvėje Šiauliuose, Chaja Joselovičienė (g. 1903 m. spalio 16 d. Šiauliuose) odų išdirbėja, dirbo odų fabrike Šiauliuose, Icikas Kalenbergas (g. 1916 m. liepos 15 d. Varšuvoje, Lenkija), L. Kaplano odos išdirbimo dirbtuvė Pakalnės g. 5, Ita Kasinienė (g. 1896 m. lapkričio 17 d. gardine) dirbo odos išdirbėja odų fabrike Šiauliuose, Iciko Kyborto (g. 1890 m. , gyv. Šiauliuose, Vilniaus g. 163) odos dirbinių dirbtuvė Vaisių g. 16, Elija Melcneris (g. 1915 m. kovo 10 d. Vainute) odos štampuotojas, vokiečių okupacijos metais dirbo Šiaulių miesto savivaldybės odų dirbtuvėje, Sara Pioraitė (g. 1921 m. gruodžio 18 d. Šiauliuose) odų išdirbėja, Leiba Pioras (g. 1887 m. gruodžio 12 d.) odų išdirbėjas, Ida šeraitė (g. 1902 m. liepos 21 d. Šiauliuose) viršutinių odų dalių šlifuotoja, dirbo odų fabrike Šiauliuose, Freida Šteilmanienė (g. 1894 m. lapkričio 5 d. Baisogaloje, Kėdainių aps.), dirbo odos dirbinių dirbtuvėje Šiauliuose, Chna Šulmanienė (g. 1914 m. spalio 22 d. Ariogaloje) odos dirbinių siuvėja, dirbo Šiaulių geto odos dirbtuvėje, Golda Veržbovskienė (g. 1908 m. gruodžio 25 d. Žagarėje) odos išdirbėja, dirbo odos dirbtuvėje Šiauliuose, Maša Vincunskienė (g. 1912 m. Šiauliuose) dirbo odos išdirbėja odos dirbinių dirbtuvėje Šiauliuose, Janina Zivaitė (g. 1925 m. sausio 20 d. Virbalyje) odos dirbinių siuvėja, dirbo Šiaulių geto odos dirbtuvėje, Lipas Žurnameris (g. 1917 m. spalio 15 d. Šiauliuose) odų išdirbėjas ir kiti.
Šiaulių krašte: Kuršėnuose – Š. Goldino, Leizerio Špico odų dirbtuvės; Mejero Šero odų dirbtuvė – Papilėje; Mauša F. Glazerio odų dirbtuvė Šiaulių g. 4, Radviliškyje; Giršo Motelio odų dirbtuvė Šaukėnuose; akcinė bendrovė „Oda“ – Radviliškis, Pramonės g. 5, skyrius: Šiauliai, Aušrosd al. 24. Odų ir odos dirbinių bei reikmenų gamyba ir prekyba. Valdybos nariai: Mejeris Polovinas, Beras Glezeris, Leiba Glezeris, Abromas Zasas ir kt.
(Bus daugiau)
