Naujausios
Sūnaus knyga apie tėvą
Vytautas KIRKUTIS
Vytenis Rimkus išleido knygą apie Jaroslavą Rimkų (1888–1976). Tai ne tik sūnaus knyga apie tėvą. Tai menotyrininko, dailininko, profesoriaus studija apie pedagogą, dailininką, visuomenininką. Tai monografija, kurioje visapusiškai atsiskleidžia Jaroslavo Rimkaus gyvenimas, veikla, kūryba, mintys ir pažiūros, galų gale – plati istorinė ir kultūrinė XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus panorama.
„Nelengva rašyti apie Tėvą – tai ir vaikystės prisiminimai, apmąstymai ir diskusijos šeimoje, o svarbiausia – reikia pažvelgti į Tėvą ir jo darbus visuomeniniu lygmeniu, taikyti vertybių kriterijus“, – knygos „Jaroslavas Rimkus dailininkas, pedagogas, visuomenininkas“ įžangoje rašo Vytenis Rimkus.
Gyvenimo ir istorijos panorama
Knyga pradedama Vytenio Rimkaus pasakojimu apie savo senelį, Jaroslavo Rimkaus tėvą „laisvą dailininką“ Mykolą Rimkevičių. Abstinentas, medžiotojas, spartietis. Lietuvoje žinomo piešinio, vaizduojančio Muravjovą-Koriką, stovintį ant kaukolių ir skeletų krūvos, autorius. Aliejumi ir akvarele tapė paveikslus, portretus, sudarinėjo pastatų ir interjerų projektus, mėgo koliažus iš paukščių plunksnų. Savita ir įdomi asmenybė.
Monografijoje apie Jaroslavo Rimkaus vaikystės metus, mokslą Šiaulių gimnazijoje, studijas Peterburge, tarnybą kariuomenėje Pirmojo pasaulinio karo metais, mokytojo darbą Šiaulių gimnazijoje. Nemažai vietos skiriama pasakojimui apie tremties ir lagerio epopėjas. Spausdinama nemažai dokumentų: ištraukos iš užrašų knygučių, charakteristikų fragmentai, pažymėjimai ir liudijimai.
Knygoje pateikiamas Jaroslavo Rimkaus platus gyvenamojo laiko istorijos, kultūros kontekstas, daugybė detalių, kurios padeda geriau suprasti tarpukario ir pokario Lietuvos specifiką, tremties ir kalinimo metus. Rašoma apie 1920 – 1926 metais Šiaulių gimnazijoje veikusią meno kuopelę „Mūza“.
Laiškai – reikšmingi dokumentai
Knygoje spausdinami ir laiškai Jaroslavui Rimkui, kuris visą gyvenimą susirašinėjo su draugais, kolegomis, bendradarbiais, buvusiais mokiniais, tremtiniais ir kaliniais. Atsakydavo į visus laiškus, kuriuos gaudavo. Iš nemažo susirašinėjimo išliko ne visi laiškai. Knygoje spausdinama dalis jų.
Turime galimybę perskaityti Lietuvos istorijoje ir kultūroje žinomų asmenybių Jono Basanavičiaus, Juozo Paukštelio, Juozo Grušo, Juozo Balčikonio, Tado Ivanausko, Kosto Korsako, Emilio Nauburo, Antano Krauso laiškus Jaroslavui Rimkui. Šie laiškai, pasak Vytenio Rimkaus, „jau patys savaime yra reikšmingi dokumentai, kuriuose atsispindi ne tik asmeninė, bet ir platesnė kultūrinė bei politinė situacija Lietuvoje ir už jos ribų“.
Kūrybos panorama
Dar vienas knygos sluoksnis skiriamas Jaroslavo Rimkaus kūrybai. Spausdinamas 1910 metais parašytas ir „Viltyje“ paskelbtas straipsnis „Lietuvos kolonizavimas ir dvarininkai“. Pats autorius šią publikaciją laikė vienu iš svarbesnių savo darbų, ne kartą ją taisė, tobulino.
Vytenis Rimkus aptaria savo tėvo pedagoginius raštus, apie kuriuos iki šiol galbūt buvo mažokai žinoma.
Aptariamas Jaroslavo Rimkaus albumas „Vokiečių okupacija Lietuvoje 1915 – 1919 m. paveikslėliuose ir trumpuose jų aprašymuose“ (išleistas 1922 metais), spausdinami piešiniai iš jo.
Jaroslavas Rimkus žavėjosi Rusijos rašytojo G. Deržavino kūryba, išvertė ypač mėgstamą odę „Dievas“, kuri, pasak Jaroslavo Rimkaus, geriausiai atitinkanti jo paties pasaulėžiūrą. Odės vertimas (tiesa, su prierašu – „patobulinta ir modernizuota") spausdinamas knygoje.
Monografija, kurią išleido „Saulės deltos“ leidykla, gausiai iliustruota jau istorinėmis tapusiomis nuotraukomis, Jaroslavo Rimkaus ir Vytenio Rimkaus piešiniais.
