Naujausios
Atradimai gyvenime gali būti įvairūs. Atradimas gali būti ir knyga. Visi tvirtina, jog žiemą skaitome daugiau nei vasarą. Neginčysiu. Šio viduržiemio viduryje Petro Rakštiko parodos „Laiptų galerijoje“ atidarymo metu sutiktas profesorius Vytautas Gudonis įteikė naują savo knygą „Aklasis nustebinęs pasaulį. Vasilijus Jerošenka“.
Nustebino leidinio estetika. Tas svarbu paimant knygą. Mano namų biblioteka jau puikuojasi profesoriaus solidžiu dvitomiu „Negalia visuomenėje ir vaizduojamame mene“, tad dovana labai apsidžiaugiau. Ir iškart pasakysiu – likau nustebintas, knyga man tapo tuo netikėtu šio viduržiemio atradimu. Grįžau jaunystėn, kai griauždavom „Siluetų“ ar „Drąsiųjų kelių“ serijų knygas apie žymių pasaulio žmonių gyvenimus. Vasilijus Jerošenka vienas tokių – XX a. pirmosios pusės neregys keliautojas, rašytojas, poliglotas esperantininkas, šachmatininkas.
Prisiminiau, gal 1990-aisiais, kalantis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo daigams, klausiausi neregių pasakojimo, kaip jų grupė keliavo į Briuselį. Tuomet iš Lietuvos tiesioginio lėktuvo į Belgijos sostinę nebuvo, tad jie skrido su persėdimu Varšuvoje. Kadangi šiuo reisu buvau skridęs, stebėjausi jų pasakojimo tikroviškumu, detalėmis iš persėdimo Lenkijos sostinėje, nusileidimu Briuselyje ir ekskursijomis po šį miestą. Buvau nustebintas – kiek daug gali šie negalios žmonės. Todėl skaitydamas prof. Vytauto Gudonio naująją knygą suvokiau ir jo herojų Vasilijų Jerošenką – neregį keliautoją, tvirtos dvasios žmogų.
Skaičiau profesorių sakius, jog jo knyga apie V. Jerošenką nėra monografija, tačiau, manau, tai autoriaus kuklumas, nes čia randi ir nuorodas į interneto šaltinius, gausu iliustracijų, nuotraukų, ilgas literatūros sąrašas. Vaikystėje netekęs regėjimo, Vasilijus Jerošenka apkeliavo daug pasaulio šalių, rašė pasakas, legendas, eilėraščius, straipsnius.
Aktualu, kad knyga apie Vasilijų Jerošenką, gilų savo kilmės šaknimis ukrainietį (jo tėvai ir seneliai ukrainiečiai, persikėlę į Rusiją, Kursko guberniją), pasirodė šiomis dienomis, kai Ukraina alinama karo, bet drauge regi, jog tai šalis stebinanti savo žmonių dvasia ir didvyriškumu. Sovietiniai ideologai pasisavino šį žmogų, kaip sovietinio humanizmo ir internacionalizmo pavyzdį, bet ukrainiečiai šiandien iš naujo atranda savo tautietį.
Supratau, kad pagerbiant knygos herojų kaip esperantininką, prof. Vytauto Gudonio leidinys pasirodė dviem kalbomis – lietuvių ir esperanto. Autorius savo knygomis siekia visuomenei atskleisti neregių potencines galimybes, todėl šiemet ši knyga pasirodys ukrainiečių ir rusų, o vėliau ir kitomis kalbomis, tokiu būdu praplečiant skaitytojų ratą už Lietuvos ribų.
Knyga jau pasiekė Austrijos sostinėje Vienoje esantį Esperanto muziejų bei Rusijoje Belgorodo srityje įkurtą Vasilijaus Jerošenkos muziejų. Planuojama elektroninius šios knygos variantus patalpinti internetinėse socialinėse platformose, kad ji būtų prieinama viso pasaulio skaitytojams, kurie domisi aklųjų ir aklumo problemomis.
