
Naujausios
Niekada neišėjęs iš gimtinės
Pakruojo Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos išleista, jos direktorės Romualdos Kulšytės sudaryta knyga skirta kraštiečio, iš Pakruojo rajono Titonių kaimo kilusio rašytojo Juozo Ptašinsko–Paukštelio 120-osioms gimimo metinėms.
Artėjant šiam jubiliejui, knygos idėją pirmoji išsakė pakruojietė šviesuolė, ilgametė pedagogė Reda Jėčiūtė, be kurios neįsivaizduojama daugelis kultūros renginių rajone.
"2018-ųjų pradžioje į biblioteką atėjusi R. Jėčiūtė tiesiai pasakė: artėjančiam J. Paukštelio jubiliejui reikia knygos. Pristatančios ne tik patį rašytoją, bet ir premiją, siejamą su jo vardu... Rašytojo vardas, bibliotekai suteiktas prieš dvidešimt metų, kolektyvą įpareigoja. Bet mes niekad nebuvome leidę knygos"! – leidinio priešistorė įstrigusi R. Kulšytei į atmintį.
Idėjos autorė R. Jėčiūtė jau buvo apgalvojusi ir būsimos knygos struktūrą: vienoje dalyje reikia pristatyti patį J. Paukštelį, kitą – skirti jo premijos istorijai bei laureatams.
Tokia knyga ir pasiekė skaitytojus. Pirmojoje dalyje J. Paukštelio kūrybą aptaria profesorė Elena Nijolė Bukelienė ("Prozos lyrikas nuo Mūšos pakrančių"), susitikimą su jau garbaus amžiaus rašytoju, anuomet likusius įspūdžius prisimena žurnalistas Laimonas Inis.
Ištrauka iš paties J. Paukštelio prisiminimų "Gimtajame kaime" atskleidžia pagrindinį rašytojo gyvenimo ir kūrybos motyvą: kad ir koks liūdesį keliantis, pilkas šiaudiniais stogais, kupinas kasdienos rūpesčių, vargų buvo Titonių kaimas, bet labiau įsiminė gražūs šimtmečiais kurti papročiai, tradicijos, dainos, pasakos, padavimai...
J. Paukštelis, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Kėdainiuose, ryšių su gimtine niekada nenutraukė. Lankydavosi ne tik Titoniuose, bet atvykdavo į renginius ir kitose Pakruojo rajono vietose, susitikdavo su mėgstančiais literatūrą žmonėmis.
Vienoje iš knygoje publikuojamų nuotraukų rašytojas užfiksuotas Linkuvoje, per brandos atestatų įteikimo šventę 1970-ųjų metų abiturientams.
"Aš dvasia kažkaip sustiprėjau, pakilau ir dabar jaučiuosi labai gerai. Vis dėlto ir toliau Linkuvos žmonės palieka tokie savi, šilti, malonūs ir geri, kaip kad mano jaunystės metais", – 1970-ųjų liepą rašė J. Paukštelis susitikimą organizavusiai Linkuvos vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojai Stanislavai Lovčikaitei.
Su šios šviesuolės, lietuvybės puoselėtojos tėvais rašytojas Linkuvoje buvo bendravęs jaunystėje ir laiške apie tai prisiminė gerais žodžiais.
Knygos "Juozas Paukštelis ir Juozo Paukštelio literatūrinės premijos laureatai" sutiktuvių metu laureatai Apolinaras Čepulis ir Danielius Mušinskas pastebėjo, kad J. Paukštelis buvo visą gyvenimą išsaugojęs gimtinės jausmą.
Tikra literatūra nepavaldi politikai
1985-aisiais, pagerbiant J. Paukštelio atminimą, įsteigti jo premiją už geriausią prozos kūrinį kaimo tema pasiūlė tuometinės Lietuvos knygos bičiulių draugijos Pakruojo skyrius (vadovė – žurnalistė Danutė Ušinskienė). Premiją finansavo J. Paukštelio gimtųjų Titonių apylinkėse veikiantis "Naujo ūkio" kolūkis. Kandidatus galėjo siūlyti meno kūrėjų ir kitos organizacijos, leidyklos, bibliotekos. Taip pat – pavieniai žmonės.
Tais pačiais metais pirmoji J. Paukštelio premija įteikta rašytojui Algirdui Pociui už apsakymų knygą "Liepos šešėlyje". Po poros metų premiją pelnė Romualdo Granausko apysaka "Gyvenimas po klevu".
Tai metai, kada iš visų tribūnų tebebuvo šlovinamas socializmas, o Sąjūdžiu ir Atgimimu dar nekvepėjo. Premijuotieji kūriniai apie tikrąjį gyvenimą, istorinių perversmų sulaužytus žmonių likimus pasakojo užuominomis. O skaitytojai, įgudę rasti prasmę tarp eilučių, jas suprato.
Literatūrą mėgstantys pakruojiečiai nevengė naudotis teise siūlyti kandidatus J. Paukštelio premijai. Knygoje išspausdinta faksimilė laiško, argumentuojančio, kodėl rašytojo Jono Mačiukevičiaus knyga "Laiškai mirusiai motinai" verta apdovanoti.
1993-aisiais, iširus "Naujo ūkio" kolūkiui, premijos teikimą perėmė Pakruojo rajono savivaldybė.
Be jau paminėtųjų A. Pociaus ir R. Granausko J. Paukštelio premijos laureatais yra tapę Jonas Mikelinskas (už romaną "Juodųjų Eglių šalis"), Vidmantė Jasukaitytė (už romaną "Po mūsų nebebus mūsų"), Vanda Juknaitė (už romaną "Šermenys"), Algimantas Zurba (už romaną "Savūnė"), Juozas Aputis (už romaną "Smėlynuose negalima sustoti"), Vytautas Martinkus (už romaną "Simonija"), Henrikas Algis Čigriejus (už novelių rinkinį "Vieškeliukas pro dobilus"), Ema Mikulėnaitė (už prozos knygą "Nepaprastos istorijos"), Apolinaras Čepulis (už romaną "Likimo upė"), Danielius Mušinskas (už novelių rinkinį "Kalno saugotojas"), Renata Šerelytė (už romaną "Mėlynbarzdžio vaikai"), Marcelijus Martinaitis (už knygą "Mes gyvenome: biografiniai užrašai"), Violeta Šoblinskaitė–Aleksa (už novelių rinkinį "Tyruliukuose viskas gerai"), Romas Sadauskas (už novelių rinkinį "Rudens elegijos") ir Rasa Aškinytė (už romaną "Glesum").
"Peržvelgi J. Paukštelio premijos laureatų sąrašą – daugelis rašytojų yra pelnę ir kitų svarių įvertinimų už savo kūrybą, net Nacionalines premijas. Vadinasi, Pakruojyje apdovanojame iš tiesų reikšmingus kūrinius, kurie nepavaldūs politikai. Ir per daugiau nei tris dešimtmečius susiklostęs premijos teikimo scenarijus (laureato ir jį lydinčiųjų viešnagė Titoniuose – J. Paukštelio memorialinio kambario lankymas, susitikimas su Pakruojo visuomene) tapo rajono kultūrinio gyvenimo tradicija", – sako knygos sudarytoja R. Kulšytė.
"Atsigręžkime į ištakas"
"Šiuo leidiniu siekėme padėti skaitytojui iš naujo atrasti Juozo Paukštelio asmenybę bei jo kūrybą, įamžinti rašytojus – šios premijos laureatus, tęsiančius kaimo tematiką mūsų literatūroje, paskatinti visus, ypač jaunimą, atsigręžti į mūsų kultūros ištakas", – įžangoje rašo knygos "Juozas Paukštelis ir Juozo Paukštelio literatūrinės premijos laureatai" sudarytoja R. Kulšytė.
Kad raginti atsigręžti atgal jau reikia, netiesiogiai patvirtina knygoje publikuojamas naujausios J. Paukštelio premijos laureatės Rasos Aškinytės prisipažinimas: lietuvių rašytojų klasikų knygas ji paskutinį kartą skaitė mokykloje...
O pernai, R. Jėčiūtės įtikinta, kad knygos apie J. Paukštelį ir jo literatūrinę premiją, kaip kultūrinį reiškinį reikia, R. Kulšytė mena turėjusi įveikti pirmiausiai save.
"Žinomų rašytojų – J. Paukštelio premijos laureatų, kitų kultūros, visuomenės veikėjų teko prašyti rašyti būsimai knygai už "ačiū". Tuomet dar nežinojau, kad projektui "Mylėkime savo krašto literatūrą" dėl lėšų knygos leidybai pritars Lietuvos kultūros taryba. Sudėtingiausia buvo surasti į Amžinybę išėjusių laureatų (jų, deja, jau net septyni) artimuosius ar draugus, galinčius apie juos papasakoti. Ir pradėjo plaukti gražūs laiškai, pilni minčių: "kokie dar honorarai, juk premiją gavome", "džiaugiamės, kad įamžinsite", – prisimena sudarytoja.
R. Kulšytė tikisi, kad knyga bus naudinga visiems, kam įdomi lietuvių literatūra. O gal kas, suintriguotas leidinyje pateiktų premijuotų kūrinių ištraukų, ir visą kurio rašytojo romaną ar rinkinį perskaitys...
Kaip rašė įspūdžiais apie netikėtą premiją knygoje besidalijanti R. Aškinytė: "Atmintis ribota. Bet mūsų septyniolika. Sudėjus visų prisiminimus į vieną knygą vaizdas bus daug pilnesnis. Po vieną mes niekada negalime tiek, kiek galime kartu. Statyti ir perduoti namus iš kartos į kartą, organizuoti tokius renginius, kalbėtis, dalintis, kurti bendrą atmintį."