Literatūros ir gyvenimo pokyčių kronika

Nie­ka­da nei­šė­jęs iš gim­ti­nės

Pak­ruo­jo Juo­zo Paukš­te­lio vie­šo­sios bib­lio­te­kos iš­leis­ta, jos di­rek­to­rės Ro­mual­dos Kul­šy­tės su­da­ry­ta kny­ga skir­ta kraš­tie­čio, iš Pak­ruo­jo ra­jo­no Ti­to­nių kai­mo ki­lu­sio ra­šy­to­jo Juo­zo Ptašinsko–Paukštelio 120-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms.

Ar­tė­jant šiam ju­bi­lie­jui, kny­gos idė­ją pir­mo­ji iš­sa­kė pa­kruo­jie­tė švie­suo­lė, il­ga­me­tė pe­da­go­gė Re­da Jė­čiū­tė, be ku­rios neį­si­vaiz­duo­ja­ma dau­ge­lis kul­tū­ros ren­gi­nių ra­jo­ne.

"2018-ųjų pra­džio­je į bib­lio­te­ką atė­ju­si R. Jė­čiū­tė tie­siai pa­sa­kė: ar­tė­jan­čiam J. Paukš­te­lio ju­bi­lie­jui rei­kia kny­gos. Pris­ta­tan­čios ne tik pa­tį ra­šy­to­ją, bet ir pre­mi­ją, sie­ja­mą su jo var­du... Ra­šy­to­jo var­das, bib­lio­te­kai su­teik­tas prieš dvi­de­šimt me­tų, ko­lek­ty­vą įpa­rei­go­ja. Bet mes nie­kad ne­bu­vo­me lei­dę kny­gos"! – lei­di­nio prie­šis­to­rė įstri­gu­si R. Kul­šy­tei į at­min­tį.

Idė­jos au­to­rė R. Jė­čiū­tė jau bu­vo ap­gal­vo­ju­si ir bū­si­mos kny­gos struk­tū­rą: vie­no­je da­ly­je rei­kia pri­sta­ty­ti pa­tį J. Paukš­te­lį, ki­tą – skir­ti jo pre­mi­jos is­to­ri­jai bei lau­rea­tams.

To­kia kny­ga ir pa­sie­kė skai­ty­to­jus. Pir­mo­jo­je da­ly­je J. Paukš­te­lio kū­ry­bą ap­ta­ria pro­fe­so­rė Ele­na Ni­jo­lė Bu­ke­lie­nė ("Pro­zos ly­ri­kas nuo Mū­šos pa­kran­čių"), su­si­ti­ki­mą su jau gar­baus am­žiaus ra­šy­to­ju, anuo­met li­ku­sius įspū­džius pri­si­me­na žur­na­lis­tas Lai­mo­nas Inis.

Išt­rau­ka iš pa­ties J. Paukš­te­lio pri­si­mi­ni­mų "Gim­ta­ja­me kai­me" at­sklei­džia pa­grin­di­nį ra­šy­to­jo gy­ve­ni­mo ir kū­ry­bos mo­ty­vą: kad ir koks liū­de­sį ke­lian­tis, pil­kas šiau­di­niais sto­gais, ku­pi­nas kas­die­nos rū­pes­čių, var­gų bu­vo Ti­to­nių kai­mas, bet la­biau įsi­mi­nė gra­žūs šimt­me­čiais kur­ti pa­pro­čiai, tra­di­ci­jos, dai­nos, pa­sa­kos, pa­da­vi­mai...

J. Paukš­te­lis, di­džią­ją gy­ve­ni­mo da­lį pra­lei­dęs Kė­dai­niuo­se, ry­šių su gim­ti­ne nie­ka­da ne­nut­rau­kė. Lan­ky­da­vo­si ne tik Ti­to­niuo­se, bet at­vyk­da­vo į ren­gi­nius ir ki­to­se Pak­ruo­jo ra­jo­no vie­to­se, su­si­tik­da­vo su mėgs­tan­čiais li­te­ra­tū­rą žmo­nė­mis.

Vie­no­je iš kny­go­je pub­li­kuo­ja­mų nuo­trau­kų ra­šy­to­jas už­fik­suo­tas Lin­ku­vo­je, per bran­dos ates­ta­tų įtei­ki­mo šven­tę 1970-ųjų me­tų abi­tu­rien­tams.

"Aš dva­sia kaž­kaip su­stip­rė­jau, pa­ki­lau ir da­bar jau­čiuo­si la­bai ge­rai. Vis dėl­to ir to­liau Lin­ku­vos žmo­nės pa­lie­ka to­kie sa­vi, šil­ti, ma­lo­nūs ir ge­ri, kaip kad ma­no jau­nys­tės me­tais", – 1970-ųjų lie­pą ra­šė J. Paukš­te­lis su­si­ti­ki­mą or­ga­ni­za­vu­siai Lin­ku­vos vi­du­ri­nės mo­kyk­los lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­jai Sta­nis­la­vai Lov­či­kai­tei.

Su šios švie­suo­lės, lie­tu­vy­bės puo­se­lė­to­jos tė­vais ra­šy­to­jas Lin­ku­vo­je bu­vo bend­ra­vęs jau­nys­tė­je ir laiš­ke apie tai pri­si­mi­nė ge­rais žo­džiais.

Kny­gos "Juo­zas Paukš­te­lis ir Juo­zo Paukš­te­lio li­te­ra­tū­ri­nės pre­mi­jos lau­rea­tai" su­tik­tu­vių me­tu lau­rea­tai Apo­li­na­ras Če­pu­lis ir Da­nie­lius Mu­šins­kas pa­ste­bė­jo, kad J. Paukš­te­lis bu­vo vi­są gy­ve­ni­mą iš­sau­go­jęs gim­ti­nės jaus­mą.

Tik­ra li­te­ra­tū­ra ne­pa­val­di po­li­ti­kai

1985-ai­siais, pa­ger­biant J. Paukš­te­lio at­mi­ni­mą, įsteig­ti jo pre­mi­ją už ge­riau­sią pro­zos kū­ri­nį kai­mo te­ma pa­siū­lė tuo­me­ti­nės Lie­tu­vos kny­gos bi­čiu­lių drau­gi­jos Pak­ruo­jo sky­rius (va­do­vė – žur­na­lis­tė Da­nu­tė Ušins­kie­nė). Pre­mi­ją fi­nan­sa­vo J. Paukš­te­lio gim­tų­jų Ti­to­nių apy­lin­kė­se vei­kian­tis "Nau­jo ūkio" ko­lū­kis. Kan­di­da­tus ga­lė­jo siū­ly­ti me­no kū­rė­jų ir ki­tos or­ga­ni­za­ci­jos, lei­dyk­los, bib­lio­te­kos. Taip pat – pa­vie­niai žmo­nės.

Tais pa­čiais me­tais pir­mo­ji J. Paukš­te­lio pre­mi­ja įteik­ta ra­šy­to­jui Al­gir­dui Po­ciui už ap­sa­ky­mų kny­gą "Lie­pos še­šė­ly­je". Po po­ros me­tų pre­mi­ją pel­nė Ro­mual­do Gra­naus­ko apy­sa­ka "Gy­ve­ni­mas po kle­vu".

Tai me­tai, ka­da iš vi­sų tri­bū­nų te­be­bu­vo šlo­vi­na­mas so­cia­liz­mas, o Są­jū­džiu ir At­gi­mi­mu dar ne­kve­pė­jo. Pre­mi­juo­tie­ji kū­ri­niai apie tik­rą­jį gy­ve­ni­mą, is­to­ri­nių per­vers­mų su­lau­žy­tus žmo­nių li­ki­mus pa­sa­ko­jo užuo­mi­no­mis. O skai­ty­to­jai, įgu­dę ras­ti pra­smę tarp ei­lu­čių, jas su­pra­to.

Li­te­ra­tū­rą mėgs­tan­tys pa­kruo­jie­čiai ne­ven­gė nau­do­tis tei­se siū­ly­ti kan­di­da­tus J. Paukš­te­lio pre­mi­jai. Kny­go­je iš­spaus­din­ta fak­si­mi­lė laiš­ko, ar­gu­men­tuo­jan­čio, ko­dėl ra­šy­to­jo Jo­no Ma­čiu­ke­vi­čiaus kny­ga "Laiš­kai mi­ru­siai mo­ti­nai" ver­ta ap­do­va­no­ti.

1993-ai­siais, iši­rus "Nau­jo ūkio" ko­lū­kiui, pre­mi­jos tei­ki­mą pe­rė­mė Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė.

Be jau pa­mi­nė­tų­jų A. Po­ciaus ir R. Gra­naus­ko J. Paukš­te­lio pre­mi­jos lau­rea­tais yra ta­pę Jo­nas Mi­ke­lins­kas (už ro­ma­ną "Juo­dų­jų Eg­lių ša­lis"), Vid­man­tė Ja­su­kai­ty­tė (už ro­ma­ną "Po mū­sų ne­be­bus mū­sų"), Van­da Juk­nai­tė (už ro­ma­ną "Šer­me­nys"), Al­gi­man­tas Zur­ba (už ro­ma­ną "Sa­vū­nė"), Juo­zas Apu­tis (už ro­ma­ną "Smė­ly­nuo­se ne­ga­li­ma su­sto­ti"), Vy­tau­tas Mar­tin­kus (už ro­ma­ną "Si­mo­ni­ja"), Hen­ri­kas Al­gis Čig­rie­jus (už no­ve­lių rin­ki­nį "Vieš­ke­liu­kas pro do­bi­lus"), Ema Mi­ku­lė­nai­tė (už pro­zos kny­gą "Ne­pap­ras­tos is­to­ri­jos"), Apo­li­na­ras Če­pu­lis (už ro­ma­ną "Li­ki­mo upė"), Da­nie­lius Mu­šins­kas (už no­ve­lių rin­ki­nį "Kal­no sau­go­to­jas"), Re­na­ta Še­re­ly­tė (už ro­ma­ną "Mė­lyn­barz­džio vai­kai"), Mar­ce­li­jus Mar­ti­nai­tis (už kny­gą "Mes gy­ve­no­me: biog­ra­fi­niai už­ra­šai"), Vio­le­ta Šoblinskaitė–Aleksa (už no­ve­lių rin­ki­nį "Ty­ru­liu­kuo­se vis­kas ge­rai"), Ro­mas Sa­daus­kas (už no­ve­lių rin­ki­nį "Ru­dens ele­gi­jos") ir Ra­sa Aš­ki­ny­tė (už ro­ma­ną "Gle­sum").

"Perž­vel­gi J. Paukš­te­lio pre­mi­jos lau­rea­tų są­ra­šą – dau­ge­lis ra­šy­to­jų yra pel­nę ir ki­tų sva­rių įver­ti­ni­mų už sa­vo kū­ry­bą, net Na­cio­na­li­nes pre­mi­jas. Va­di­na­si, Pak­ruo­jy­je ap­do­va­no­ja­me iš tie­sų reikš­min­gus kū­ri­nius, ku­rie ne­pa­val­dūs po­li­ti­kai. Ir per dau­giau nei tris de­šimt­me­čius su­si­klos­tęs pre­mi­jos tei­ki­mo sce­na­ri­jus (lau­rea­to ir jį ly­din­čių­jų vieš­na­gė Ti­to­niuo­se – J. Paukš­te­lio me­mo­ria­li­nio kam­ba­rio lan­ky­mas, su­si­ti­ki­mas su Pak­ruo­jo vi­suo­me­ne) ta­po ra­jo­no kul­tū­ri­nio gy­ve­ni­mo tra­di­ci­ja", – sa­ko kny­gos su­da­ry­to­ja R. Kul­šy­tė.

"At­sig­ręž­ki­me į iš­ta­kas"

"Šiuo lei­di­niu sie­kė­me pa­dė­ti skai­ty­to­jui iš nau­jo at­ras­ti Juo­zo Paukš­te­lio as­me­ny­bę bei jo kū­ry­bą, įam­žin­ti ra­šy­to­jus – šios pre­mi­jos lau­rea­tus, tę­sian­čius kai­mo te­ma­ti­ką mū­sų li­te­ra­tū­ro­je, pa­ska­tin­ti vi­sus, ypač jau­ni­mą, at­si­gręž­ti į mū­sų kul­tū­ros iš­ta­kas", – įžan­go­je ra­šo kny­gos "Juo­zas Paukš­te­lis ir Juo­zo Paukš­te­lio li­te­ra­tū­ri­nės pre­mi­jos lau­rea­tai" su­da­ry­to­ja R. Kul­šy­tė.

Kad ra­gin­ti at­si­gręž­ti at­gal jau rei­kia, ne­tie­sio­giai pa­tvir­ti­na kny­go­je pub­li­kuo­ja­mas nau­jau­sios J. Paukš­te­lio pre­mi­jos lau­rea­tės Ra­sos Aš­ki­ny­tės pri­si­pa­ži­ni­mas: lie­tu­vių ra­šy­to­jų kla­si­kų kny­gas ji pa­sku­ti­nį kar­tą skai­tė mo­kyk­lo­je...

O per­nai, R. Jė­čiū­tės įti­kin­ta, kad kny­gos apie J. Paukš­te­lį ir jo li­te­ra­tū­ri­nę pre­mi­ją, kaip kul­tū­ri­nį reiš­ki­nį rei­kia, R. Kul­šy­tė me­na tu­rė­ju­si įveik­ti pir­miau­siai sa­ve.

"Ži­no­mų ra­šy­to­jų – J. Paukš­te­lio pre­mi­jos lau­rea­tų, ki­tų kul­tū­ros, vi­suo­me­nės vei­kė­jų te­ko pra­šy­ti ra­šy­ti bū­si­mai kny­gai už "ačiū". Tuo­met dar ne­ži­no­jau, kad pro­jek­tui "My­lė­ki­me sa­vo kraš­to li­te­ra­tū­rą" dėl lė­šų kny­gos lei­dy­bai pri­tars Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­ba. Su­dė­tin­giau­sia bu­vo su­ras­ti į Am­ži­ny­bę išė­ju­sių lau­rea­tų (jų, de­ja, jau net sep­ty­ni) ar­ti­muo­sius ar drau­gus, ga­lin­čius apie juos pa­pa­sa­ko­ti. Ir pra­dė­jo plauk­ti gra­žūs laiš­kai, pil­ni min­čių: "ko­kie dar ho­no­ra­rai, juk pre­mi­ją ga­vo­me", "džiau­gia­mės, kad įam­žin­si­te", – pri­si­me­na su­da­ry­to­ja.

R. Kul­šy­tė ti­ki­si, kad kny­ga bus nau­din­ga vi­siems, kam įdo­mi lie­tu­vių li­te­ra­tū­ra. O gal kas, suint­ri­guo­tas lei­di­ny­je pa­teik­tų pre­mi­juo­tų kū­ri­nių iš­trau­kų, ir vi­są ku­rio ra­šy­to­jo ro­ma­ną ar rin­ki­nį per­skai­tys...

Kaip ra­šė įspū­džiais apie ne­ti­kė­tą pre­mi­ją kny­go­je be­si­da­li­jan­ti R. Aš­ki­ny­tė: "At­min­tis ri­bo­ta. Bet mū­sų sep­ty­nio­li­ka. Su­dė­jus vi­sų pri­si­mi­ni­mus į vie­ną kny­gą vaiz­das bus daug pil­nes­nis. Po vie­ną mes nie­ka­da ne­ga­li­me tiek, kiek ga­li­me kar­tu. Sta­ty­ti ir per­duo­ti na­mus iš kar­tos į kar­tą, or­ga­ni­zuo­ti to­kius ren­gi­nius, kal­bė­tis, da­lin­tis, kur­ti bend­rą at­min­tį."