Naujausios
Po Rygą — su Arvydu Juozaičiu (3)
„Šiaulių kraštas“ tęsia pasivaikščiojimą po Rygą su filosofu, rašytoju Arvydu Juozaičiu. (Pradžia 148,150)
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Kur vaikščiojo Šerlokas Holmsas
Simpatiškomis gatvelėmis nardome po Rygos senamiestį. Kiekvienas pastatas — sava istorija, savita architektūra, puošyba ir senosios Rygos dvasia. Sustok ir gėrėkis.
Štai Maza Jauna iela (Mažoji Naujoji gatvė) langines atvėręs Rygos Domo vienuolyno korpuso pastatas, kuriame 1773 metais įkurtas pirmasis Baltijos šalių muziejus, ilgus metus vadintas „vokiečių istorijos“, dabar — Rygos istorijos ir laivininkystės muziejus. Kolekcijų pradžia — gydytojo Nikolajaus Himzelio dovana.
Kampinis Palasta gatvės namas mena Petro I viešnages Rygoje — čia jis mėgęs būti.
„1697 metais Petras I per Rygą keliavo į Vakarų Europą. Rogėmis iš Maskvos jį lydėjo 2500 dvariškių. Pasikeitus orams, teko roges keisti į ratus, o buvo net 400 karietų ir vežimų. Rygos račiai nepasismulkino ir nuplėšė gerus pinigus. Petras I, palikdamas Rygą, nusispjovęs, kad čia jau pirmus kailinius nuo jo Europa nulupusi. Iš Rygos jis nuvažiavo į Liepoją, iš ten išplaukė į Karaliaučių. Palyda išvažiavo ratais“, — vieną iš istorijų papasakoja A. Juozaitis.
Jauna iela — Naujoji gatvelė — garsiojoje kino juostose „Septyniolika pavasario akimirkų“ tapo Šveicarijos miestu Bernu, o kitame seriale “Šerlokas Holmsas“ — garsiąją Londono Baker Street, kur gyveno garsusis seklys su savo draugu daktaru Vatsonu. Gal ir dabar netikėtai duris pravers garsusis seklys su savo draugu? O gal rusų šnipas Štirlicas?
Prezidento palikimas
Išneriame prie Domo katedros.
Kiek tolėliau baltu fasadu ir melsvu stogu išsiskiria greta Rygos pilies, Prezidentūros, stovinti vienintelė lietuvių bažnyčia Rygoje — Sopulingosios Dievo Motinos bažnyčia. Čia vyksta ir lietuviškos pamaldos, jos altorius — iš Vilniaus.
Labai erdvi Domo katedros aikštė. Tos erdvės „kaltininkas“ — prieškario prezidentas Karlis Ulmanis, užgrobęs valdžią perversmo keliu. Senamiestyje jis nurodė architektams nušluoti viduramžių namus, išgrįsti tašytu akmeniu.
Aikštė buvo numatyta latvių kariuomenės paradams. Pastato (kuriame įkurtas Rygos radijas) atidarymo iškilmės vyko 1939 metų gegužės 15 dieną, minint penktąsias perversmo metines. Tąkart K. Ulmanis iš balkono, kaip iš kokio altoriaus, pasakė iškilmingą kalbą. Ir šiandien regime tą alkovą.
2003 metais kitoje Rygos vietoje Karliui Ulmaniui pastatytas paminklas. Prezidentas stovi nugara į buvusią darbo vietą — Prezidentūrą. „Pirmiausia laisvė, tauta, valstybė, ir tik tada — aš“, — šie žodžiai iškalti ant paminklo.
K. Ulmanis mirė tremtyje, 1942 metais Vidurinėje Azijoje (dabar — Turkmėnija), kapo vieta — nežinoma. Pastaruoju laiku pasirodė informacija, esą Stalinas išgelbėjo K. Ulmanį ir perkėlė jį į savo gimtinę Gorį, kuri šis mirė. Bet toks istorijos vingis — mažai tikėtinas.
Jei į Rygą atvykote su nakvyne, netoli katedros aikštės, tarp kavinių, yra nebrangus hostelis, „Doma Perla“ — “Katedros perlas“. Dvivietis kambarys parai čia kainuoja 15 latų.
Mažoji ir Didžioji gildijos
Amatu iela (Amatų gatvė) sugrąžina į turtingas pirklių ir amatininkų dienas.
Meistaru ir Amatu gatvių kampe — Didžioji gildija (dabar Filharmonijos koncertų salė). Senasis dviaukštis gildijos pastatas buvo rekonstruotas 1853— 1859 metais, toks jis pasiekė mūsų dienas.
Priešais Didžiąją gildiją — Mažoji gildija, įkurta amatininkų. Pastatas statytas 1864— 1866 metais pagal architekto Johano Danielio Felsko projektą.
Tarybiniais metais čia buvo įsikūrusios Latvijos TSR profesinės sąjungos, kurios išsaugojo šį pseudogotikos šedevrą. Mums pasiseka: budėtoja, A. Juozaičiui paaiškinus, kad esame iš kaimyninės šalies laikraščio, mielai sutinka leisti pasigrožėti pastato interjeru, kuris, tik atvėrus duris, užima kvapą. Akys nespėja aprėbti atsivėrusios puošybos.
Didžiojoje salėje saulės blyksniai žaidžia vitražuose, pagamintuose 1888— 1889 metais Hanoveryje pagal menininko Freištatlo apmatus. Kiekvienas vitražas simbolizuoja vis kitą amatą, o centrinė figūra — jo globėjus.
Durų pusės sienoje nutapyti Hanzos miestų vaizdai (nuo Liubeko iki Peterburgo). Ryga, žinoma, pačiame centre.
Viena iš pradžių
Prie šv. Jono bažnyčios — paminklas, primenantis vaikystę. Vienas ant kito sušokę dainuoja Brėmeno muzikantai: asilas, šuo, katinas ir gaidys. Šis nuotaikingas paminklas — vokiečių Hanzos sąjungos miesto dovana savo sesei Rygai.
Viena iš Latvijos pradžių — senosios pilies kiemas, vyskupijos centras — XIII amžiaus konventas, o šalia jo — Jono Krikštytojo bažnyčia.
A. Juozaitis parodo įdomią detalę: raudonose Šv. Jono bažnyčios sienose, tarp aukštų langų įmūrytas dvi akmenines galvas. Viena legendų byloja, kad taip buvo nubaustos plepios moterys. Kita — nusidėjėliai vienuoliai patys užsimūrijo dėl nuodėmių naštos.
Senosios pilies kiemas nukelia į XIII amžių, kai čia stovėjo Kalavijuočių ordino tvirtovė, kurios vėliau neliko. Kiemui suteiktas Šventosios Dvasios konvento vardas.
Vyskupo pirmoji būstinė 1234 metais buvo atiduota dominikonų vienuoliams, kurie čia įrengė vienuolyną su Šv. Jono bažnyčia.
Šiandienėje Rygos pradžioje — muziejus, antikvarinės parduotuvės, kavinės, viešbutis.
Buvusio dominikonų vienuolyno vartų skliautas ir arkos nuveda prie seniausio, apie 1207— 1209 metus statyto, miesto sienos fragmento su XIV amžiuje pristatytomis arkomis.
Atokvėpiui
Norintys užkąsti ar įsigyti lauktuvių, gali užsukti į nuo tarybinių laikų garsią Rygos universalinę parduotuvę, dabar — Galeriją siaurutėje Laipu (Lieptų) gatvelėje. Sunku beatpažinti parduotuvę, kurioje lietuviai skubėdavo įsigyti strimelių ar „Karvutės“ saldainių.
Statinys jau daugybę metų nekeičia paskirties. Prieš karą, sako A. Juozaitis, tai buvo karinė universalinė parduotuvė, kurioje apsipirkinėdavo kariškių šeimos.
Pirmauja Koranas
Senosios Rygos gatvėje užsukame į A. Valters ir J. Rapa vardo knygyną. Įsteigtą 1920 metais, atkurtą 1993 metais.
Populiariausių knygų dešimtuko pirmoje ir trečioje vietoje — Koranas. Lyderiauja kompozitoriaus Imanto Kalninio Korano interpretacija.
Viena iš populiariausių knygų — „Latviai yra visur“ — esą pirmasis globalus latvių trileris. Nacionalistinė knyga, jau beveik metus nesitraukianti iš populiariausių dešimtuko.
„Dabartiniai Latvijos rašytojai — silpni“, — pastebi A. Juozaitis.
Lentynose aptinkame ir dvikalbius (lietuvių-latvių) Kristijono Donelaičio „Metus“. Malonus dviejų broliškų tautų kalbėjimasis per mūsų klasiką (vertėjas Paulis Kalva).
A. Juozaitis paima naujai išleistą knygą apie latvių režisierių Jurį Puodnieką (1950— 1992): „Ar lengva būti dievaičiu?“ (perfrazuotas jo garsaus dokumentinio filmo pavadinimas “Ar lengva būti jaunam?“ pavadinimas).
J. Puodnieks — režisierius, filmavęs TSRS imperijos žlugimą, spėjęs pabuvoti ir Sausio 13-ąją Vilniuje. Jo „pagauti“ kadrai apkeliavo pasaulį.
Tų pačių metų sausio 20-ąją du jo komandos draugai, operatoriai Andris Slapinis ir Gvidas Zvaigzne krito nuo OMON'o kulkų Rygos centre, prie Bastiono kalnelio. Jų žūties vietose dabar stovi paminklai — didžiuliai granitiniai lauko rieduliai.
(Bus daugiau)
GILDIJA: Pseudogotikos šedevras — Mažoji gildija, įkurta amatininkų.
MUZIEJUS: 1773 metais šiame pastate įkurtas pirmasis Baltijos šalių muziejus. Kolekcijų pradžia — gydytojo Nikolajaus Himzelio dovana.
FILMAI: Priešais — Naujoji gatvelė, kurioje buvo filmuojama „Septyniolika pavasario akimirkų“ ir “Šerlokas Holmsas“.
BAŽNYČIA: Baltu fasadu ir melsvu stogu išsiskiria vienintelė lietuvių bažnyčia Rygoje — Sopulingosios Dievo Motinos bažnyčia.
INTERJERAS: Puošnusis Mažosios gildijos interjeras.
SALĖ: Mažosios gildijos Didžioji salė.
DERMĖ: Šv. Jono bažnyčia ir Brėmeno muzikantai.
GALVA: Viena iš akmeninių galvų Šv. Jono bažnyčios sienose.
ISTORIJA: Buvusio dominikonų vienuolyno vartų skliautas ir arkos veda prie seniausio miesto sienos fragmento.
ERDVĖ: Domo katedros aikštės erdvės „kaltininkas“ — prieškario prezidentas Karlis Ulmanis, nurodęs architektams nušluoti viduramžių namus, išgrįsti tašytu akmeniu. Pastato (dešinėje) atidarymo iškilmės vyko 1939 metų gegužės 15 dieną, minint penktąsias perversmo metines. K. Ulmanis kalbą sakė iš balkono.
Jono TAMULIO nuotr.