Anų metų kronika

At­ver­čia­me uni­ka­lų Šiau­lių laik­raš­tį „Mū­sų kraš­tas“, leis­tą nuo 1930–1933 m. Pa­ne­vė­žy­je, 1934–1935 m. Šiau­liuo­se ir 1935–1938 m. Kau­ne. Tai bu­vo tau­tiš­kos min­ties sa­vait­raš­tis, ap­jun­gęs ke­lis anks­čiau ėju­sius lei­di­nius: Šiau­lių „Šiau­rės Lie­tu­vą“, „Bir­žų ži­nias“. Pa­ne­vė­žio „Mū­sų kraš­tą“, Tel­šių „Mū­sų bal­sas“.
„Iš­leis­da­mi jung­ti­nį tau­tiš­ko­sios min­ties sa­vai­ti­nį laik­raš­tį „Mū­sų Kraš­tą“, ne­duo­da­me jo­kių pa­ža­dų, bet steng­si­mės, kad laik­raš­tis bū­tų įdo­mus, gy­vas, kad jis gy­vai rea­guo­tų į vi­sus įvy­kius, kad skai­ty­to­jams duo­tų ko dau­giau­sia ži­nių ir pa­si­skai­ty­ti. Ma­no­me, kad tuo laik­raš­tis sa­vo, kai­po pro­vin­ci­jos laik­raš­čio, tiks­lą pil­nai at­sieks ir skai­ty­to­jus pa­ten­kins“, – ra­šy­ta pir­ma­ja­me jung­ti­nio sa­vait­raš­čio nu­me­ry­je.
Sa­vait­raš­tis bu­vo pla­ti­na­mas 10 ap­skri­čių, bu­vo lei­džia­mas 12–16 pus­la­pių, to­dėl jis ta­po pla­čiau­siu ir sto­riau­sių Šiau­liuo­se lei­džia­mu laik­raš­čiu. Kar­tu per­ves­ki­me „Mū­sų kraš­to“ 1934–1935 me­tų komp­lek­tus.

Šiau­lių bu­liai vyks­ta į ki­tus ap­skri­čius
Šiau­lių ap­skri­tis sa­vo ge­ra gy­vu­lių veis­lės pro­duk­ci­ja sto­vi gal pir­mo­je vie­to­je. Kiek­vie­nais me­tais Šiau­lių ap­skri­ty že­mės ūkio rū­mai su­pir­ki­nė­ja veis­li­nius bu­lius ir iš­skirs­to į ker­gi­mo punk­tus į ki­tus ap­skri­čius. Šiais me­tais nu­pirk­ta 11 veis­li­nių bu­lių. Šie bu­liai vel­tui iš­da­lin­ti Ute­nos, Tra­kų, Ra­sei­nių ir kit. ap­skri­čių ker­gi­mo punk­tams.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1934 m. sau­sio 7 d.

Ric­kus Ka­lė­das pra­lei­do prie Dot­nu­vos
Ka­lė­dų ant­rą die­ną Dot­nu­vos vals­čiu­je vie­nas pa­miš­kės gy­ven­to­jas pa­ste­bė­jo apie sa­vo dar­ži­nę vaikš­tan­tį ne­pa­žįs­ta­mą įtar­ti­ną žmo­gų. Pak­lau­sus, kas jis toks, ne­pa­žįs­ta­mas smar­kiai su­kei­kė ir pa­si­ša­li­no.
 Ūki­nin­kas nu­bė­go pas kai­my­nus, su­si­šau­kė daug vy­rų. Ric­kus ar­ti­no­si miš­kan. Kai kaž­kas iš su­si­rin­ku­sių iš­šo­vė, ne­pa­žįs­ta­ma­sis pa­bė­go miš­kan ir pa­si­slė­pė.
Ma­no­ma, kad tai tik­rai bu­vęs Rie­kus. Dar­ži­nėj šie­ne ras­tas iš­si­kas­tas gi­lus ur­vas, ku­ria­me jis nak­vo­da­vęs. Pas­ku­ti­niu lai­ku Rie­kus pa­ste­bė­tas Pa­ne­vė­žio ap­skri­ties ri­bo­se.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1934 m. sau­sio 7 d.

Ga­li­ma paim­ti vai­kus auk­lė­ti
Šiau­lių m. Bur­mist­ras pra­ne­ša, vi­suo­me­nės ži­niai, kad Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė iš­duo­da iš sa­vo vai­kų prie­glau­dos vai­kus į šei­mas auk­lė­ti už at­ly­gi­ni­mą: nuo vie­nų iki sep­ty­nių me­tų am­žiaus po 20 li­tų ir nuo 8 iki 12 me­tų po 15 li­tų mė­ne­siui su są­ly­ga, kad tu­rės leis­ti į pra­džios mo­kyk­lą.
No­rin­tie­ji paim­ti iš prie­glau­dos vai­kus auk­lė­ti, pa­duo­da mies­to sa­vi­val­dy­bei pra­šy­mą ir pri­sta­to sa­vo vie­tos sa­vi­val­dy­bės pa­žy­mė­ji­mą apie tur­tą, iš­ti­ki­my­bę ir kad yra tin­ka­mas ma­ža­me­čiams vai­kams glo­bo­ti.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1934 m. sau­sio 14 d.

Lig vi­du­rių ark­liams pra­trin­ti šo­nai
Šiau­lių mies­to Po­li­ci­ja su­lai­kė Vol­bi­ką nuo Kel­mės ir Se­bas­ti­jo­ną nuo Ty­tu­vė­nų, ku­rie at­ve­žė į Šiau­lius ja­vus, bet taip su­ža­lo­tais ark­liais, kad sun­ku žiū­rėt. Ark­liams li­gi vi­du­rių pra­trin­ti valk­čių šo­nai. Be­šir­džiams žmo­nėms su­sta­ty­ti pro­to­ko­lai.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1934 m. sau­sio 14 d.

,,Ne­kal­bė­jau Ir ne­kal­bė­siu lie­tu­viš­kai“
Į Centr. kny­gy­ną atė­jo keis­ti kny­gą vie­no Šiau­lių ant­sto­lio „pri­sie­ga“ ir į kny­gy­no tar­nau­to­ją krei­pė­si ru­siš­kai. Pas­ta­ro­ji pa­pra­šė kal­bė­ti lie­tu­viš­kai ir pri­mi­nė, kad ji yra val­di­nin­ko žmo­na ir vis neiš­moks­tan­ti kal­bė­ti lie­tu­viš­kai. Po­nia ant­sto­lie­nė at­sa­kė „Ne­kal­bė­jau ir ne­kal­bė­siu lie­tu­viš­kai“.
Yla.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1934 m. sau­sio 21 d.

Šiau­lių laik­raš­čiai
Šiau­liuo­se 1933 m. nor­ma­liai ėjo trys pe­rio­di­niai lei­di­niai. Tau­tiš­ko­sios min­ties sa­vait­raš­tis „Siau­rės Lie­tu­va“ ėjo ket­vir­tus me­tus. Šiais me­tais, ne­su­lau­ku­si pil­nų ke­tu­rių me­tų, „Šiau­rės Lie­tu­va“ pa­si­da­rė tik „Mū­sų Kraš­to“ sky­riu­mi. In­for­ma­ci­nis sa­vait­raš­tis „Mū­sų Mo­men­tas“ per­nai dėl įvai­rių prie­žas­čių pa­si­da­rė „Įdo­mus Mū­sų Mo­men­tas“.
10 me­tų Šiau­liuo­se ei­na mė­ne­si­nis žur­na­las. Kul­tū­ra“, ku­ris lai­ko­mas svar­biau­siu lais­va­ma­niš­kos apo­lo­ge­ti­kos or­ga­nu. Tie pe­rio­di­niai lei­di­niai per­nai ėjo nor­ma­liai. Ta­čiau ne­trū­ko ir ban­dy­mų.1933 m. mi­rė juo­kų laik­raš­tė­lis „Blok­no­tas“, kar­tą pa­kei­tęs sa­vo var­dą. Vie­nas drą­suo­lis, ti­kė­da­mas di­de­lį biz­nį pa­da­ry­ti, lei­do be­ne pir­mą Šiau­liuo­se dien­raš­tį „Šiau­rės Eksp­re­sas“. Ka­tast­ro­fų daug vi­so­kių pa­si­tai­ko. Ji iš­ti­ko ir tą dien­raš­tį – po 15 nu­me­rių „Šiau­rės Eksp­re­sas“ „nuė­jo nuo bė­gių“. Tas pa­ts drą­sus vy­ru­kas no­rė­jo pa­da­ry­ti ki­tą biz­nį – iš­leis­ti an­ti­se­mi­ti­nį laik­raš­tį. Ta­čiau Šiau­lių spaus­tu­vėms jo ne­spaus­di­nus, tas ir ne­pa­ma­tė pa­sau­lio.
Bu­vo dar pa­si­ro­dę po­ra juo­kų laik­raš­čių, ku­rie taip pat jau ka­puo­se. „Lie­tu­vos Ži­nių“ at­sto­vy­bės ve­dė­jas P. Ke­ži­nai­tis ban­dė at­gai­vin­ti liau­di­nin­kiš­ką laik­raš­tį, ta­čiau dėl kir­ši­nan­čių vi­suo­me­nę straips­nių nuo ant­ro nu­me­rio jis už­da­ry­tas.
Vie­nas spaus­tu­vi­nin­kas me­tų ga­le bu­vo pa­lei­dęs į svie­tą „Sa­vait­raš­tį“, ku­ris be­ne po tri­jų nu­me­rių bu­vo pa­lai­do­tas.
Kaip ma­to­me, per­nai Šiau­liuo­se bu­vo ne­ma­ža ban­dy­mų. Šie­met, kiek gir­dė­ti, Šiau­lių spau­dos is­to­ri­ja taip pat bū­sian­ti pra­tur­tin­ta ne vie­nu laik­raš­čio var­du. Šiau­lių kraš­to­ty­ros drau­gi­ja leis per me­tus ke­tu­ris kar­tus žur­na­lą „Gim­ta­sis Kraš­tas“, ku­ris rū­pin­sis mu­zie­jų, kraš­to­ty­ros ir ki­tais pa­na­šiais rei­ka­lais. Re­da­guos žy­mus kraš­to­ty­ri­nin­kas P. Bu­gai­liš­kis. Te­ko gir­dė­ti, kad tuo­jau išei­na sa­vait­raš­tis „Šiau­lių ži­nios“, ku­rį lei­džia spau­dos op­ti­mis­tai. Gal dar ir dau­giau kas ko­kių su­ma­ny­mų tu­ri, tuo tar­pu ne­te­ko gir­dė­ti.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1934 m. sau­sio 21 d.

Prof. Iva­naus­kas tirs „Til­kos“ su­kir­mi­ju­sių sal­dai­nių kir­mė­lių rū­šį
Šiau­lių apy­lin­kės teis­me bu­vo svars­to­ma jau ant­rą kar­tą by­la dėl su­kir­mi­ju­sių „Til­kos“ sal­dai­nių. „Til­kos“ fab­ri­ko sa­vi­nin­kus at­sto­va­vo ad­vo­ka­tas Zi­ma­nas iš Kau­no ir ad­vo­ka­tas Švar­cas iš Šiau­lių. Šio­je by­lo­je liu­di­nin­kais sto­jo mo­kyt. Ža­lys ir po­lic. val­di­nin­kas Pa­liu­lio­nis. Kal­ti­no ap­skr, fel­če­ris Ak­se­na­vi­čius.
„Til­kos“ įga­lio­ti­niai pra­šė ir vėl by­lą ati­dė­ti, kad bū­tų ga­li­ma teis­man pa­kvies­ti pro­f. Iva­naus­ką, kurs pa­da­ry­tų eks­per­ty­zą ir nu­sta­ty­tų, ko­kios rū­šies kir­mė­lai­tės bu­vo tuo­se su­kir­mi­ju­siuo­se sal­dai­niuo­se.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1934 m. va­sa­rio 11 d.

Pak­ruo­jy­je vos neį­vy­ko di­de­lės riau­šės
Va­sa­rio 6 d. Pak­ruo­juj bu­vo tur­gus. Lin­ku­vos vals­čiaus, Po­muc­kų kai­mo gy­ven­to­jas Jo­nas Vil­kū­nas užė­jo Er. Klo­vans­kio (žy­do) krau­tu­vėn at­siim­ti pa­lik­tos su ži­ba­lu skar­di­nės. Už­si­mo­kė­da­mas už ži­ba­lą Vil­kū­nas pa­da­vė Klo­vans­kiui 50 It. ir lau­kė grą­žos. Klo­vans­kis grą­ži­no tik ke­lius li­tus. Vil­kū­nas su­py­kęs rei­ka­la­vo grą­žin­ti vi­sus jam pri­klau­san­čius pi­ni­gus. Ta­da Klo­vans­kis smo­gė 1–2 klg. svars­čiu Vil­kū­nui į gal­vą ir iš­me­tė iš krau­tu­vės.
Vil­kū­nas kris­da­mas smar­kiai su­si­ža­lo­jo gal­vą ir nu­sto­jo są­mo­nės. Tuoj jis bu­vo nu­ga­ben­tas li­go­ni­nėn. Tur­ga­vie­tėj su­si­rin­kę žmo­nės, pa­ma­tę šį įvy­kį, la­bai su­si­jau­di­no. Pra­dė­jo gir­dė­tis bal­sai: „Muš­ti žy­dus!“ Iš karš­tes­nių­jų jau su­si­da­rė ir bū­re­liai, be­si­ruo­šią ker­šy­ti. Po­li­ci­jai pa­vy­ko vi­sus nu­ra­min­ti ir riau­ši­nin­kus iš­sklai­dy­ti. Tik vi­dur­nak­tį bu­vo iš­muš­tas Ša­pi­rie­nės lan­gas.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1934 m. va­sa­rio 18 d.

Kaip Kel­mės vir­šai­tis skel­bia blai­vy­bę
Ne­se­niai bu­vo Kel­mės vals­čiaus sa­vi­val­dy­bės raš­ti­nin­ko p. Adol­fo Gal­vo­no ves­tu­vės, į ku­rias at­si­lan­kė ir vals­čiaus vir­šai­tis St. Po­ža­raus­kas. Bu­vo, ži­no­ma, ir šnap­so ne­ma­žai, bet ka­dan­gi vir­šai­tis svai­gi­na­mų­jų gė­ra­lų vi­sai ne­var­to­ja, tai vie­to­je deg­ti­nės gė­rė ar­ba­tą.
Ves­tu­vės, kaip ves­tu­vės, gal nie­kuo ypa­tin­gu ir ne­bū­tų pa­si­žy­mė­ju­sios, jei ne vir­šai­tis, ku­riam pa­vy­ko su­da­ry­ti raš­tiš­ka su­tar­tis su jau­nuo­ju Adol­fu Gal­vo­nu ir su sve­čiais: Bro­niu Vaiš­vi­la ir Pet­ru Sro­giu, pa­gal ku­rią jie pa­si­ža­dė­jo: A. Gal­vo­nas nuo ves­tu­vių die­nos per 10 me­tų ne­var­to­ti jo­kių svai­gi­na­mų­jų gė­ra­lų.
Jei kas pa­ma­tys gir­tą ar be­ge­riant, su­mo­kės Kel­mės se­ne­lių prie­glau­dos nau­dai 100 li­tų. Br. Vaiš­vi­la – taip pat per 10 me­tų vi­sai ne­ger­ti jo­kių svai­gi­na­mų­jų gė­ra­lų. Jei kas pa­ma­tys gir­tą ar be­ge­riant, su­mo­kės 100 li­tų Kel­mės šau­lių bū­rio nau­dai. P. Sro­gia – tiek pat lai­ko ne­ger­ti svai­gi­na­mų­jų gė­ra­lų ir ne­rū­ky­ti. Jei kas pa­ste­bės rū­kant, mo­ka 100 li­tų Kel­mės se­ne­lių prie­glau­dos nau­dai, o jei ge­riant –100 li­tų šau­lių bū­rio nau­dai. Su­tar­tis su­da­ry­ta raš­tu, pa­si­ra­šy­ta abie­jų ša­lių ir liu­di­nin­kų.
Vir­šai­tis ža­da griež­tai žiū­rė­ti, kad su­tar­tis bū­tų pil­do­ma, ir vi­sų pra­šo pa­ste­bė­jus mi­nė­tus as­me­nis pra­si­kal­tus su­tar­čių nuo­sta­tams, tuo­jau pra­neš­ti jam.
Rei­kia pa­ste­bė­ti, kad p. vir­šai­tis pa­na­šią su­tar­tį jau anks­čiau yra su­da­ręs su ne­tur­tin­gu dar­bi­nin­ku, ku­riam už tai iš­ra­šė laik­raš­tį 1934 me­tams.
„Mū­sų kraš­tas“ ,
1934 m. va­sa­rio 18 d.

Šiau­lie­tiš­kos poe­zi­jos kam­pe­lis

Mo­te­rų žo­dis vy­rams

Juo­kis, pa­sau­li,
Greit bus tau ga­las:
Tei­sia mus vy­rai–
Tik­ras skan­da­las.

Dėl jų dar­be­lių
mo­te­rys ver­kia –
Jie ne­vi­do­nai
žmo­nas dar smer­kia.

Tad pa­klau­sy­kit.
Ger­bia­mi po­nai,
Leis­kit pra­bil­ti
Skriau­džia­mai žmo­nai.

Ba­ra už pud­rą,
Ba­ra už gri­mą,
Pa­tys pa­gun­don
Ve­da jau­ni­mą.

Daž­nas už­mir­šęs
Sa­vo se­nat­vę,
Meš­ke­rę me­ta
Sta­čiai Į gat­vę.

Jei ku­ris fran­tas
Tu­ri ma­ši­ną,
Tai jau­nes­nią­sias
Tuoj pri­ma­si­na.

Bai­siai ma­lo­nūs
Vy­rai prieš šliū­bą,
Bet tuoj po šliū­bo
Ei­na į klu­bą.

Klu­be per nak­tį
Sė­di už sta­lo.
Ge­ria iš stik­lo
Ir iš bo­ka­lo.

Jei ku­ris gau­na
Al­gą ne men­ką,
Tas pa­mė­gi­na
Loš­ti ir „šmen­ką“.

Kol dar jau­nik­liai,
Dau­žo ping-po­ngą,
O į se­nat­vę
Lo­šia me­džion­gą...

Svirp­lys

„Mūsų kraš­tas“, 
1934 m. sau­sio 21 d.

Kal­ba ir sti­lius ne­tai­sy­ti. 
Iš Viliaus PURONO ir Vla­do Ver­te­lio se­no­sios spau­dos rin­ki­nio