Naujausios
Atverčiame unikalų Šiaulių laikraštį „Mūsų kraštas“, leistą nuo 1930–1933 m. Panevėžyje, 1934–1935 m. Šiauliuose ir 1935–1938 m. Kaune. Tai buvo tautiškos minties savaitraštis, apjungęs kelis anksčiau ėjusius leidinius: Šiaulių „Šiaurės Lietuvą“, „Biržų žinias“. Panevėžio „Mūsų kraštą“, Telšių „Mūsų balsas“.
„Išleisdami jungtinį tautiškosios minties savaitinį laikraštį „Mūsų Kraštą“, neduodame jokių pažadų, bet stengsimės, kad laikraštis būtų įdomus, gyvas, kad jis gyvai reaguotų į visus įvykius, kad skaitytojams duotų ko daugiausia žinių ir pasiskaityti. Manome, kad tuo laikraštis savo, kaipo provincijos laikraščio, tikslą pilnai atsieks ir skaitytojus patenkins“, – rašyta pirmajame jungtinio savaitraščio numeryje.
Savaitraštis buvo platinamas 10 apskričių, buvo leidžiamas 12–16 puslapių, todėl jis tapo plačiausiu ir storiausių Šiauliuose leidžiamu laikraščiu. Kartu perveskime „Mūsų krašto“ 1934–1935 metų komplektus.
Šiaulių buliai vyksta į kitus apskričius
Šiaulių apskritis savo gera gyvulių veislės produkcija stovi gal pirmoje vietoje. Kiekvienais metais Šiaulių apskrity žemės ūkio rūmai supirkinėja veislinius bulius ir išskirsto į kergimo punktus į kitus apskričius. Šiais metais nupirkta 11 veislinių bulių. Šie buliai veltui išdalinti Utenos, Trakų, Raseinių ir kit. apskričių kergimo punktams.
„Mūsų kraštas“,
1934 m. sausio 7 d.
Rickus Kalėdas praleido prie Dotnuvos
Kalėdų antrą dieną Dotnuvos valsčiuje vienas pamiškės gyventojas pastebėjo apie savo daržinę vaikštantį nepažįstamą įtartiną žmogų. Paklausus, kas jis toks, nepažįstamas smarkiai sukeikė ir pasišalino.
Ūkininkas nubėgo pas kaimynus, susišaukė daug vyrų. Rickus artinosi miškan. Kai kažkas iš susirinkusių iššovė, nepažįstamasis pabėgo miškan ir pasislėpė.
Manoma, kad tai tikrai buvęs Riekus. Daržinėj šiene rastas išsikastas gilus urvas, kuriame jis nakvodavęs. Paskutiniu laiku Riekus pastebėtas Panevėžio apskrities ribose.
„Mūsų kraštas“,
1934 m. sausio 7 d.
Galima paimti vaikus auklėti
Šiaulių m. Burmistras praneša, visuomenės žiniai, kad Šiaulių miesto savivaldybė išduoda iš savo vaikų prieglaudos vaikus į šeimas auklėti už atlyginimą: nuo vienų iki septynių metų amžiaus po 20 litų ir nuo 8 iki 12 metų po 15 litų mėnesiui su sąlyga, kad turės leisti į pradžios mokyklą.
Norintieji paimti iš prieglaudos vaikus auklėti, paduoda miesto savivaldybei prašymą ir pristato savo vietos savivaldybės pažymėjimą apie turtą, ištikimybę ir kad yra tinkamas mažamečiams vaikams globoti.
„Mūsų kraštas“,
1934 m. sausio 14 d.
Lig vidurių arkliams pratrinti šonai
Šiaulių miesto Policija sulaikė Volbiką nuo Kelmės ir Sebastijoną nuo Tytuvėnų, kurie atvežė į Šiaulius javus, bet taip sužalotais arkliais, kad sunku žiūrėt. Arkliams ligi vidurių pratrinti valkčių šonai. Beširdžiams žmonėms sustatyti protokolai.
„Mūsų kraštas“,
1934 m. sausio 14 d.
,,Nekalbėjau Ir nekalbėsiu lietuviškai“
Į Centr. knygyną atėjo keisti knygą vieno Šiaulių antstolio „prisiega“ ir į knygyno tarnautoją kreipėsi rusiškai. Pastaroji paprašė kalbėti lietuviškai ir priminė, kad ji yra valdininko žmona ir vis neišmokstanti kalbėti lietuviškai. Ponia antstolienė atsakė „Nekalbėjau ir nekalbėsiu lietuviškai“.
Yla.
„Mūsų kraštas“,
1934 m. sausio 21 d.
Šiaulių laikraščiai
Šiauliuose 1933 m. normaliai ėjo trys periodiniai leidiniai. Tautiškosios minties savaitraštis „Siaurės Lietuva“ ėjo ketvirtus metus. Šiais metais, nesulaukusi pilnų keturių metų, „Šiaurės Lietuva“ pasidarė tik „Mūsų Krašto“ skyriumi. Informacinis savaitraštis „Mūsų Momentas“ pernai dėl įvairių priežasčių pasidarė „Įdomus Mūsų Momentas“.
10 metų Šiauliuose eina mėnesinis žurnalas. Kultūra“, kuris laikomas svarbiausiu laisvamaniškos apologetikos organu. Tie periodiniai leidiniai pernai ėjo normaliai. Tačiau netrūko ir bandymų.1933 m. mirė juokų laikraštėlis „Bloknotas“, kartą pakeitęs savo vardą. Vienas drąsuolis, tikėdamas didelį biznį padaryti, leido bene pirmą Šiauliuose dienraštį „Šiaurės Ekspresas“. Katastrofų daug visokių pasitaiko. Ji ištiko ir tą dienraštį – po 15 numerių „Šiaurės Ekspresas“ „nuėjo nuo bėgių“. Tas pats drąsus vyrukas norėjo padaryti kitą biznį – išleisti antisemitinį laikraštį. Tačiau Šiaulių spaustuvėms jo nespausdinus, tas ir nepamatė pasaulio.
Buvo dar pasirodę pora juokų laikraščių, kurie taip pat jau kapuose. „Lietuvos Žinių“ atstovybės vedėjas P. Kežinaitis bandė atgaivinti liaudininkišką laikraštį, tačiau dėl kiršinančių visuomenę straipsnių nuo antro numerio jis uždarytas.
Vienas spaustuvininkas metų gale buvo paleidęs į svietą „Savaitraštį“, kuris bene po trijų numerių buvo palaidotas.
Kaip matome, pernai Šiauliuose buvo nemaža bandymų. Šiemet, kiek girdėti, Šiaulių spaudos istorija taip pat būsianti praturtinta ne vienu laikraščio vardu. Šiaulių kraštotyros draugija leis per metus keturis kartus žurnalą „Gimtasis Kraštas“, kuris rūpinsis muziejų, kraštotyros ir kitais panašiais reikalais. Redaguos žymus kraštotyrininkas P. Bugailiškis. Teko girdėti, kad tuojau išeina savaitraštis „Šiaulių žinios“, kurį leidžia spaudos optimistai. Gal dar ir daugiau kas kokių sumanymų turi, tuo tarpu neteko girdėti.
„Mūsų kraštas“,
1934 m. sausio 21 d.
Prof. Ivanauskas tirs „Tilkos“ sukirmijusių saldainių kirmėlių rūšį
Šiaulių apylinkės teisme buvo svarstoma jau antrą kartą byla dėl sukirmijusių „Tilkos“ saldainių. „Tilkos“ fabriko savininkus atstovavo advokatas Zimanas iš Kauno ir advokatas Švarcas iš Šiaulių. Šioje byloje liudininkais stojo mokyt. Žalys ir polic. valdininkas Paliulionis. Kaltino apskr, felčeris Aksenavičius.
„Tilkos“ įgaliotiniai prašė ir vėl bylą atidėti, kad būtų galima teisman pakviesti prof. Ivanauską, kurs padarytų ekspertyzą ir nustatytų, kokios rūšies kirmėlaitės buvo tuose sukirmijusiuose saldainiuose.
„Mūsų kraštas“,
1934 m. vasario 11 d.
Pakruojyje vos neįvyko didelės riaušės
Vasario 6 d. Pakruojuj buvo turgus. Linkuvos valsčiaus, Pomuckų kaimo gyventojas Jonas Vilkūnas užėjo Er. Klovanskio (žydo) krautuvėn atsiimti paliktos su žibalu skardinės. Užsimokėdamas už žibalą Vilkūnas padavė Klovanskiui 50 It. ir laukė grąžos. Klovanskis grąžino tik kelius litus. Vilkūnas supykęs reikalavo grąžinti visus jam priklausančius pinigus. Tada Klovanskis smogė 1–2 klg. svarsčiu Vilkūnui į galvą ir išmetė iš krautuvės.
Vilkūnas krisdamas smarkiai susižalojo galvą ir nustojo sąmonės. Tuoj jis buvo nugabentas ligoninėn. Turgavietėj susirinkę žmonės, pamatę šį įvykį, labai susijaudino. Pradėjo girdėtis balsai: „Mušti žydus!“ Iš karštesniųjų jau susidarė ir būreliai, besiruošią keršyti. Policijai pavyko visus nuraminti ir riaušininkus išsklaidyti. Tik vidurnaktį buvo išmuštas Šapirienės langas.
„Mūsų kraštas“,
1934 m. vasario 18 d.
Kaip Kelmės viršaitis skelbia blaivybę
Neseniai buvo Kelmės valsčiaus savivaldybės raštininko p. Adolfo Galvono vestuvės, į kurias atsilankė ir valsčiaus viršaitis St. Požarauskas. Buvo, žinoma, ir šnapso nemažai, bet kadangi viršaitis svaiginamųjų gėralų visai nevartoja, tai vietoje degtinės gėrė arbatą.
Vestuvės, kaip vestuvės, gal niekuo ypatingu ir nebūtų pasižymėjusios, jei ne viršaitis, kuriam pavyko sudaryti raštiška sutartis su jaunuoju Adolfu Galvonu ir su svečiais: Broniu Vaišvila ir Petru Srogiu, pagal kurią jie pasižadėjo: A. Galvonas nuo vestuvių dienos per 10 metų nevartoti jokių svaiginamųjų gėralų.
Jei kas pamatys girtą ar begeriant, sumokės Kelmės senelių prieglaudos naudai 100 litų. Br. Vaišvila – taip pat per 10 metų visai negerti jokių svaiginamųjų gėralų. Jei kas pamatys girtą ar begeriant, sumokės 100 litų Kelmės šaulių būrio naudai. P. Srogia – tiek pat laiko negerti svaiginamųjų gėralų ir nerūkyti. Jei kas pastebės rūkant, moka 100 litų Kelmės senelių prieglaudos naudai, o jei geriant –100 litų šaulių būrio naudai. Sutartis sudaryta raštu, pasirašyta abiejų šalių ir liudininkų.
Viršaitis žada griežtai žiūrėti, kad sutartis būtų pildoma, ir visų prašo pastebėjus minėtus asmenis prasikaltus sutarčių nuostatams, tuojau pranešti jam.
Reikia pastebėti, kad p. viršaitis panašią sutartį jau anksčiau yra sudaręs su neturtingu darbininku, kuriam už tai išrašė laikraštį 1934 metams.
„Mūsų kraštas“ ,
1934 m. vasario 18 d.
Šiaulietiškos poezijos kampelis
Moterų žodis vyrams
Juokis, pasauli,
Greit bus tau galas:
Teisia mus vyrai–
Tikras skandalas.
Dėl jų darbelių
moterys verkia –
Jie nevidonai
žmonas dar smerkia.
Tad paklausykit.
Gerbiami ponai,
Leiskit prabilti
Skriaudžiamai žmonai.
Bara už pudrą,
Bara už grimą,
Patys pagundon
Veda jaunimą.
Dažnas užmiršęs
Savo senatvę,
Meškerę meta
Stačiai Į gatvę.
Jei kuris frantas
Turi mašiną,
Tai jaunesniąsias
Tuoj primasina.
Baisiai malonūs
Vyrai prieš šliūbą,
Bet tuoj po šliūbo
Eina į klubą.
Klube per naktį
Sėdi už stalo.
Geria iš stiklo
Ir iš bokalo.
Jei kuris gauna
Algą ne menką,
Tas pamėgina
Lošti ir „šmenką“.
Kol dar jaunikliai,
Daužo ping-pongą,
O į senatvę
Lošia medžiongą...
Svirplys
„Mūsų kraštas“,
1934 m. sausio 21 d.
Kalba ir stilius netaisyti.
Iš Viliaus PURONO ir Vlado Vertelio senosios spaudos rinkinio