Naujausios
Lenino mirties metinės
Lenino mirties 4 metų sukaktuves, kurios įvyko1 sausio mėn. 21d., visuose kraštuose komunistai, stengėsi minėti kaip galint iškilmingiau. Bet kaip visoj Lietuvoje, taip ir Šiauliuose, ši „draugų“ šventė praėjo visai nepastebimai – dargi žymiai silpniau kaip kitais metais, nes iš po nakties miesto pakraščiuos vos vienas, antras komunistinis atsišaukimėlis pasirodė.
Kriminalinė policija šventės belaukdama, jau, matomai, iš anksto sužinojo jos planą ir rengėjus, nes šiomis dienomis naujai padaryta eilė komunistų suėmimų.
„Šiaulietis“,
1928 m. sausio 29 d.
Kaimo idilija
Žygaičiai (Šaukėnų valsč.). Tur būt niekur nėra tokio kampelio, kaip pas mus!? Nors mūsų kaime yra vieno komplekto pradžios mokykla ir prie jos veikia vakariniai suaugusiems kursai, bet iki šiol jaunimas vis dar labai nekultūringas „Gyvojo vandenėlio“galima gauti beveik kiekviename kieme nors pusę vežimo. Pagaliau atsirado ir visokių kilnojamųjų kromėlių su saldainiais, pyragaičiais, tabaku ir...
Kiekvienų, sekmadienio ar šventadienio vakarų, nežiūrint šventės svarbumo, rengiama nibrės (šokiai – vakaruškos). Ir visko galima tokių naktį pamatyti, prisiklausyti! Prisigeria kavalieriai, bet neatsilieka ir panelės!
Tada ir pasirodo tikrasis šių dienų kaimo jaunimo dorinis nupuolimas, pasipila rusiškoji „poezija“, o kartu ir akmenų bei mietų tratėjimas į langus ir sienas! Dienai auštant „karžygiai“ gatvė be kepurių namo dro žia, o susivėlosios „rožės“ patvoriais šiaušia.
„Šiaulietis“,
1928 m. vasario 5 d.
Chuliganiškas žydų pogromas
Bazilionai. Tūlas Petrulionis Antanas draug su Kurtavėnų pašto agentūros vedėju įsigėrę kovo mėn. 5 d. važiavo automobiliu namo. Pakely sugalvojo užsukti į Bazilionų bažnytkaimį, kur esą „pigesnė degtinė“ ir ta proga dar daugiau įsitraukti. Sumanyta padaryta. Bazilioniuos gėrė, gėrė, bet kaip išėjo važiuoti, žiūri, kad automobilis ir sukamas, ir traukiamas iš vietos nejuda.
Petrulionis būdamas girtu įsikalbėjo sau, kad tai padarė žydai ir valiai pirmus gatvėje pasirodžiusius žydus mušti. Kilo didžiausias skandalas. Tik laikinai Bazilionysna atvykęs jaunas, 18 metų žydukas, Noikas Icikas buvo taip sumuštas, kad net trijose vietose sulaužytas jo kojos kaulas. Nukentėjusysis patalpintas ligoninėn, gi Petrulionis sunkiųjų darbų kalėjiman.
„Šiaulietis“,
1928 m. kovo 27 d.
Po šimtą vyrų iš kiekvieno valsčiaus
Sausio 18 d. įvyko Šiaulių apskr. viršaičių ir antraeilių miestų burmistrų suvažiavimas. Suvažiavime dalyvavo Apygardos Komisaro atstovas Bechman, Arbeitsamto vedėjas Dr. Guentehr ir kt.
Suvažiavimą atidarė apskr. Viršininkas J. Noreika, pasveikinęs susirinkimo dalyvius pareiškė, jog praėjusiais metais atlikta 60% uždėtų prievolių, kas laikoma gan patenkinamų faktu ir už atliktą darbą Apygardos Komisaras reiškia padėką.
Toliau apskr. viršininkas pabrėžė, kad praėjusiais metais buvo nesą- žiningumų iš kai kurių valdininkų pusės – taškų grobimas; su tokiais reiškiniais reikia griežtai kovoti, neg tai ardo mūsų tautos moralinę vienybę. Be to, reikia vieningai dirbti ir tikėtis savo tautai šviesesnės ateities. Reikia neužmiršti, kad bolševizmo pavojus tebėra realus, tad budrumas ir energingas darbas nenustoja savo aktualumo. Viršaičių santykiai su vokiečių pareigūnais turi būti visada korektiški. Baigdamas apskr. viršininkas patarė viršaičiams kovoti su samagono gamyba, nes jis mūsų tautai daro milžinišką žalą.
Dr. Guenther pareikalavo iš viršaičių maždaug po 100 darbininkų prie darbų Radviliškyje, kurie turi būti baigti iki š. m. III. 1 d. Reikia imti prie darbų tokius vyrus, be kurių ūkiai gali apseiti. Darbininkai būsią maistu, butu, drabužiais ir avalyne aprūpinu. Nuo kovo 1 d. tie darbininkai būsią namo paleisti.
Svarstant kuro gamybos ir transporto reikalą, apskr. viršininkas Noreika pareiškė, kad niekas negaus miško medžiagos, kas nebus išvežęs nustatyto miško medžiagos kiekio.
„Tėviškė“,
1943 m. sausio 22 d.
Įvedama darbo prievolė
Žemės ūkio gamybai padidinti ir darbo jėgai žemės ūkiuose reguliuoti yra išleistas Generalinio Komisaro potvarkis, pagal kurį visi darbininkai, nuo 1037 m. sausio 1 d. ligi 1940 m. birželio 15 d. dirbę žemės ūkyje, turi vėl grįžti dirbti žemės ūkio darbus.
Ūkininkų, mažažemių ir bežemių šeimų nariai, kurie savo ūkiuose neturi pakankamai darbo, turi stoti dirbti pas kitus ūkininkus. Pagal Žemės ūkio Generalinio Tarėjo aplinkraštį privalo persisamdyti visi tie, kurie neįeina į savo ūkyje nustatytą paliktinų asmenų skaičių.
Žemės ūkio ir namų apyvokos darbams atlikti yra paliekamas šis darbingų asmenų skaičius: ūkiams iki 2 ha – 1 asmuo, ūkiams nuo 2 iki 5 ha – 2 asmenys, ūkiams nuo 5 iki 10 ha – 3 asmenys, ūkiams nuo 10 iki 20 ha – 4 asmenys, ūkiams nuo 20 iki 30 ha – 5 asmenys, ūkiams nuo 30 iki 50 – 6–7 asmenys, ūkiams nuo 50 iki 100 ha paliekama dirbti 7–12 asmenų. Darbingais asmenimis laikomi visi sveiki vyrai nuo 14 iki 55 metų amžiaus.
„Tėviškė“,
1943 m. vasario 9 d.
Ką šiauliečiai skaito?
Mums teko patirti iš spaudos agentūros Šiauliuose perkamų laikraščių ir žurnalų statistinius davinius. Štai kaip atrado Šiaulių mieste laikraščių ir žurnalų platinimas kas mėnesį.
„Momentas“ – 2000 egz., „Lietuvos Aidas“ – 3400, „Lietuvos žinios“ – 3000, „Rytas“ – 350, „Naša Echo“ – 229, „Dzien Kovenski“ – 620, „Diena“ – 2000, „Sekmadienis“ – 600, „Mūsų rytojus“ – 450, „Trimitas“ – 180, „Tautos Kelias“ – 100, „Socialdemokratas“ – 80, „Hata Rodzina“ – 80, „Lietuvos Ūkininkas“ – 80, „Mūsų Laikraštis“ – 60, „Ūkininkas“ – 15, „Darbininkas“ – 10, „Rygos Balsas“ – 10, „Žemaitis“ – 30, „Naujas Žodis“ – 200, „Vapsva“ – 160, „Spaktyva“ – 50, „Jaunimas“ – 30, „7 Meno dienos“ – 10, „Žvaigždutė“ – 10, „Vairas“ – 10, „Motina ir Vaikas“ – 10, „Kultūra“ – 5, „Jaunoji Lietuva“ – 5, „Mūsų Vilnius“ – 5, „Jaunoji Karta“ – 5, „Sevodnia“ – 5200, „Izviestija“ – 350, „Memėlerdampfboot“ – 350, „Padi Bridi“ – 200, „Beri. Tageblat“ – 250, „Ekonomičeskaja žizn“ – 100, „Riga Rundschau“ – 50, „Tempo“ – 50, „Vossische Zeitung“ – 20, „B. 2. am. Mitag“ – 15, „Grūhne Post“ – 20, „Moskau Rundschau“ – 20, „Iliustr. Rossija“ – 100, „Berlin Iliustr.“ – 90, „Sendung“ – 80, „Die Woche“ – 60, „Atputu“ – 50, „Rundfunk“ – 35, „Hamburger Iliustr.“ – 25, „Filmvvoche“ – 20, „Das Iliustr. Blate“ – 15, „Welt Špiegel“ – 15, „Der Gute Kamerad“ – 4, „Uhu“ – 2, „Scherl Magarin“ – 4, „Das Magarin“ – 6, „Elegante Welt“ – 2, „Papa Sei“ – 4.
Čia yra sužymėti laikraščių ir žurnalų skaičius, kurs yra Šiauliuose kioskuose ir agentūroje per mėnesį išperkamas. Žinoma, daugeliui pareina betarpiai į Šiaulius. Bet ir šis sąrašas pakankamas spręsti, kad šiauliečiai labiau skaito svetimus laikraščius bei žurnalus, kaip savo.
Tai liūdnas reiškinys. Šiauliečiai turėtų atsisakyti nuo įvairių „Sevodnių“ ir panašių užsienio šlamų, bet įvertinti savąją spaudą, dėl kurios laisvės Rusijos verguvės laikais tiek daug kovota ir paaukota kruvinų aukų.
Nūnai jau pakankamai turime išsivysčiusią ir įvairią savo periodinę spaudą. Pamilkime savo darbą ir raštą!
„Momentas“,
1930 m. sausio 25 d.
„Linksmojo“ kalendoriaus poetas
– Na, ką, drauguži, kaip gyveni? Eilėraščius metei rašęs, niekas neišeina? Girdėjau „biznį“ varai, senomis drapanomis prekiauji.
– Ką gi, ir daug parduodi?
– Kol kas dar tik savo tepardaviau.
L-nis
„Lietuvanio Juokų Kalendorius 1930 metams“
Džentelmeniškas meilės prisipažinimas
Brangioji, dailioji katyte,
šia, priimk iš manęs tą rožytę;
aš net gatavas nors pusiau
lūžti, kad tik tave gaučiau.
Jų širdys bučkio geidžia
Tu mano, Daratėle,
Kaip tavo sveikatėlė?..
Tu mano, Jokubėlis,
Kaip gi tavo pilvelis?
Siunčiu tau daug vėjo bučkių
Ir linkiu saldaus miegelio...
L-nis
„Lietuvanio Juokų kalendorius 1930 metams“