Anų metų kronika

G. Bag­do­na­vi­čius. Šiau­liai. Sal­du­vės pi­lia­kal­nis. 1923 m.

Le­ni­no mir­ties me­ti­nės
Le­ni­no mir­ties 4 me­tų su­kak­tu­ves, ku­rios įvyko1 sau­sio mėn. 21d., vi­suo­se kraš­tuo­se ko­mu­nis­tai, sten­gė­si mi­nė­ti kaip ga­lint iš­kil­min­giau. Bet kaip vi­soj Lie­tu­vo­je, taip ir Šiau­liuo­se, ši „drau­gų“ šven­tė praė­jo vi­sai ne­pas­te­bi­mai – dar­gi žy­miai silp­niau kaip ki­tais me­tais, nes iš po nak­ties mies­to pa­kraš­čiuos vos vie­nas, ant­ras ko­mu­nis­ti­nis at­si­šau­ki­mė­lis pa­si­ro­dė.
Kri­mi­na­li­nė po­li­ci­ja šven­tės be­lauk­da­ma, jau, ma­to­mai, iš anks­to su­ži­no­jo jos pla­ną ir ren­gė­jus, nes šio­mis die­no­mis nau­jai pa­da­ry­ta ei­lė ko­mu­nis­tų suė­mi­mų.
„Šiau­lie­tis“, 
1928 m. sau­sio 29 d.


Kai­mo idi­li­ja
Žy­gai­čiai (Šau­kė­nų valsč.). Tur būt nie­kur nė­ra to­kio kam­pe­lio, kaip pas mus!? Nors mū­sų kai­me yra vie­no komp­lek­to pra­džios mo­kyk­la ir prie jos vei­kia va­ka­ri­niai suau­gu­siems kur­sai, bet iki šiol jau­ni­mas vis dar labai ne­kul­tū­rin­gas „Gy­vo­jo van­de­nė­lio“ga­li­ma gau­ti be­veik kiek­vie­na­me kie­me nors pu­sę ve­ži­mo. Pa­ga­liau at­si­ra­do ir vi­so­kių kil­no­ja­mų­jų kro­mė­lių su sal­dai­niais, py­ra­gai­čiais, ta­ba­ku ir...
Kiek­vie­nų, sek­ma­die­nio ar šven­ta­die­nio va­ka­rų, ne­žiū­rint šven­tės svar­bu­mo, ren­gia­ma nib­rės (šo­kiai – va­ka­ruš­kos). Ir vis­ko ga­li­ma to­kių nak­tį pa­ma­ty­ti, pri­si­klau­sy­ti! Pri­si­ge­ria ka­va­lie­riai, bet neat­si­lie­ka ir pa­ne­lės!
Ta­da ir pa­si­ro­do tik­ra­sis šių die­nų kai­mo jau­ni­mo do­ri­nis nu­puo­li­mas, pa­si­pi­la ru­siš­ko­ji „poe­zi­ja“, o kar­tu ir ak­me­nų bei mie­tų tra­tė­ji­mas į lan­gus ir sie­nas! Die­nai auš­tant „kar­žy­giai“ gat­vė be ke­pu­rių na­mo dro­ žia, o su­si­vė­lo­sios „ro­žės“ pa­tvo­riais šiau­šia.
„Šiau­lie­tis“, 
1928 m. va­sa­rio 5 d.


Chu­li­ga­niš­kas žy­dų po­gro­mas
Ba­zi­lio­nai. Tū­las Pet­ru­lio­nis An­ta­nas draug su Kur­ta­vė­nų pa­što agen­tū­ros ve­dė­ju įsi­gė­rę ko­vo mėn. 5 d. va­žia­vo au­to­mo­bi­liu na­mo. Pa­ke­ly su­gal­vo­jo už­suk­ti į Ba­zi­lio­nų baž­nyt­kai­mį, kur esą „pi­ges­nė deg­ti­nė“ ir ta pro­ga dar dau­giau įsi­trauk­ti. Su­ma­ny­ta pa­da­ry­ta. Ba­zi­lio­niuos gė­rė, gė­rė, bet kaip išė­jo va­žiuo­ti, žiū­ri, kad au­to­mo­bi­lis ir su­ka­mas, ir trau­kia­mas iš vie­tos ne­ju­da.
Pet­ru­lio­nis bū­da­mas gir­tu įsi­kal­bė­jo sau, kad tai pa­da­rė žy­dai ir va­liai pir­mus gat­vė­je pa­si­ro­džiu­sius žy­dus muš­ti. Ki­lo di­džiau­sias skan­da­las. Tik lai­ki­nai Ba­zi­lio­nys­na at­vy­kęs jau­nas, 18 me­tų žy­du­kas, Noi­kas Ici­kas bu­vo taip su­muš­tas, kad net tri­jo­se vie­to­se su­lau­žy­tas jo ko­jos kau­las. Nu­ken­tė­ju­sy­sis pa­tal­pin­tas li­go­ni­nėn, gi Pet­ru­lio­nis sun­kių­jų dar­bų ka­lė­ji­man.
„Šiau­lie­tis“, 
1928 m. ko­vo 27 d.


Po šim­tą vy­rų iš kiek­vie­no vals­čiaus
Sau­sio 18 d. įvy­ko Šiau­lių ap­skr. vir­šai­čių ir ant­raei­lių mies­tų bur­mist­rų su­va­žia­vi­mas. Su­va­žia­vi­me da­ly­va­vo Apy­gar­dos Ko­mi­sa­ro at­sto­vas Bech­man, Ar­beit­sam­to ve­dė­jas Dr. Guen­tehr ir kt.
Su­va­žia­vi­mą ati­da­rė ap­skr. Vir­ši­nin­kas J. No­rei­ka, pa­svei­ki­nęs su­si­rin­ki­mo da­ly­vius pa­reiš­kė, jog praė­ju­siais me­tais at­lik­ta 60% už­dė­tų prie­vo­lių, kas lai­ko­ma gan pa­ten­ki­na­mų fak­tu ir už at­lik­tą dar­bą Apy­gar­dos Ko­mi­sa­ras reiš­kia pa­dė­ką.
To­liau ap­skr. vir­ši­nin­kas pa­brė­žė, kad praė­ju­siais me­tais bu­vo ne­są- ži­nin­gu­mų iš kai ku­rių val­di­nin­kų pu­sės – taš­kų gro­bi­mas; su to­kiais reiš­ki­niais rei­kia griež­tai ko­vo­ti, neg tai ar­do mū­sų tau­tos mo­ra­li­nę vie­ny­bę. Be to, rei­kia vie­nin­gai dirb­ti ir ti­kė­tis sa­vo tau­tai švie­ses­nės atei­ties. Rei­kia neuž­mirš­ti, kad bol­še­viz­mo pa­vo­jus te­bė­ra rea­lus, tad bud­ru­mas ir ener­gin­gas dar­bas ne­nus­to­ja sa­vo ak­tua­lu­mo. Vir­šai­čių san­ty­kiai su vo­kie­čių pa­rei­gū­nais tu­ri bū­ti vi­sa­da ko­rek­tiš­ki. Baig­da­mas ap­skr. vir­ši­nin­kas pa­ta­rė vir­šai­čiams ko­vo­ti su sa­ma­go­no ga­my­ba, nes jis mū­sų tau­tai da­ro mil­ži­niš­ką ža­lą.
Dr. Guent­her pa­rei­ka­la­vo iš vir­šai­čių maž­daug po 100 dar­bi­nin­kų prie dar­bų Rad­vi­liš­ky­je, ku­rie tu­ri bū­ti baig­ti iki š. m. III. 1 d. Rei­kia im­ti prie dar­bų to­kius vy­rus, be ku­rių ūkiai ga­li ap­sei­ti. Dar­bi­nin­kai bū­sią mais­tu, bu­tu, dra­bu­žiais ir ava­ly­ne ap­rū­pi­nu. Nuo ko­vo 1 d. tie dar­bi­nin­kai bū­sią na­mo pa­leis­ti.
Svars­tant ku­ro ga­my­bos ir trans­por­to rei­ka­lą, ap­skr. vir­ši­nin­kas No­rei­ka pa­reiš­kė, kad nie­kas ne­gaus miš­ko me­džia­gos, kas ne­bus iš­ve­žęs nu­sta­ty­to miš­ko me­džia­gos kie­kio.
„Tė­viš­kė“, 
1943 m. sau­sio 22 d.


Įve­da­ma dar­bo prie­vo­lė
Že­mės ūkio ga­my­bai pa­di­din­ti ir dar­bo jė­gai že­mės ūkiuo­se re­gu­liuo­ti yra iš­leis­tas Ge­ne­ra­li­nio Ko­mi­sa­ro po­tvar­kis, pa­gal ku­rį vi­si dar­bi­nin­kai, nuo 1037 m. sau­sio 1 d. li­gi 1940 m. bir­že­lio 15 d. dir­bę že­mės ūky­je, tu­ri vėl grįž­ti dirb­ti že­mės ūkio dar­bus.
Ūki­nin­kų, ma­ža­že­mių ir be­že­mių šei­mų na­riai, ku­rie sa­vo ūkiuo­se ne­tu­ri pa­kan­ka­mai dar­bo, tu­ri sto­ti dirb­ti pas ki­tus ūki­nin­kus. Pa­gal Že­mės ūkio Ge­ne­ra­li­nio Ta­rė­jo ap­link­raš­tį pri­va­lo per­si­sam­dy­ti vi­si tie, ku­rie neįei­na į sa­vo ūky­je nu­sta­ty­tą pa­lik­ti­nų as­me­nų skai­čių.
Že­mės ūkio ir na­mų apy­vo­kos dar­bams at­lik­ti yra pa­lie­ka­mas šis dar­bin­gų as­me­nų skai­čius: ūkiams iki 2 ha – 1 as­muo, ūkiams nuo 2 iki 5 ha – 2 as­me­nys, ūkiams nuo 5 iki 10 ha – 3 as­me­nys, ūkiams nuo 10 iki 20 ha – 4 as­me­nys, ūkiams nuo 20 iki 30 ha – 5 as­me­nys, ūkiams nuo 30 iki 50 – 6–7 as­me­nys, ūkiams nuo 50 iki 100 ha pa­lie­ka­ma dirb­ti 7–12 as­me­nų. Dar­bin­gais as­me­ni­mis lai­ko­mi vi­si svei­ki vy­rai nuo 14 iki 55 me­tų am­žiaus.
„Tė­viš­kė“, 
1943 m. va­sa­rio 9 d.

Ką šiau­lie­čiai skai­to?
Mums te­ko pa­tir­ti iš spau­dos agen­tū­ros Šiau­liuo­se per­ka­mų laik­raš­čių ir žur­na­lų sta­tis­ti­nius da­vi­nius. Štai kaip at­ra­do Šiau­lių mies­te laik­raš­čių ir žur­na­lų pla­ti­ni­mas kas mė­ne­sį.
„Mo­men­tas“ – 2000 egz., „Lie­tu­vos Ai­das“ – 3400, „Lie­tu­vos ži­nios“ – 3000, „Ry­tas“ – 350, „Na­ša Echo“ – 229, „Dzien Ko­vens­ki“ – 620, „Die­na“ – 2000, „Sek­ma­die­nis“ – 600, „Mū­sų ry­to­jus“ – 450, „Tri­mi­tas“ – 180, „Tau­tos Ke­lias“ – 100, „So­cial­de­mok­ra­tas“ – 80, „Ha­ta Ro­dzi­na“ – 80, „Lie­tu­vos Ūki­nin­kas“ – 80, „Mū­sų Laik­raš­tis“ – 60, „Ūki­nin­kas“ – 15, „Dar­bi­nin­kas“ – 10, „Ry­gos Bal­sas“ – 10, „Že­mai­tis“ – 30, „Nau­jas Žo­dis“ – 200, „Vaps­va“ – 160, „Spak­ty­va“ – 50, „Jau­ni­mas“ – 30, „7 Me­no die­nos“ – 10, „Žvaigž­du­tė“ – 10, „Vai­ras“ – 10, „Mo­ti­na ir Vai­kas“ – 10, „Kul­tū­ra“ – 5, „Jau­no­ji Lie­tu­va“ – 5, „Mū­sų Vil­nius“ – 5, „Jau­no­ji Kar­ta“ – 5, „Se­vod­nia“ – 5200, „Iz­vies­ti­ja“ – 350, „Me­mė­ler­dampf­boot“ – 350, „Pa­di Bri­di“ – 200, „Be­ri. Ta­geb­lat“ – 250, „Eko­no­mi­čes­ka­ja žizn“ – 100, „Ri­ga Runds­chau“ – 50, „Tem­po“ – 50, „Vos­sis­che Zei­tung“ – 20, „B. 2. am. Mi­tag“ – 15, „Grūh­ne Post“ – 20, „Mos­kau Runds­chau“ – 20, „Iliustr. Ros­si­ja“ – 100, „Ber­lin Iliustr.“ – 90, „Sen­dung“ – 80, „Die Wo­che“ – 60, „At­pu­tu“ – 50, „Rund­funk“ – 35, „Ham­bur­ger Iliustr.“ – 25, „Filmv­vo­che“ – 20, „Das Iliustr. Bla­te“ – 15, „Welt Špie­gel“ – 15, „Der Gu­te Ka­me­rad“ – 4, „Uhu“ – 2, „Scherl Ma­ga­rin“ – 4, „Das Ma­ga­rin“ – 6, „Ele­gan­te Welt“ – 2, „Pa­pa Sei“ – 4.
Čia yra su­žy­mė­ti laik­raš­čių ir žur­na­lų skai­čius, kurs yra Šiau­liuo­se kios­kuo­se ir agen­tū­ro­je per mė­ne­sį iš­per­ka­mas. Ži­no­ma, dau­ge­liui pa­rei­na be­tar­piai į Šiau­lius. Bet ir šis są­ra­šas pa­kan­ka­mas spręs­ti, kad šiau­lie­čiai la­biau skai­to sve­ti­mus laik­raš­čius bei žur­na­lus, kaip sa­vo.
Tai liūd­nas reiš­ki­nys. Šiau­lie­čiai tu­rė­tų at­si­sa­ky­ti nuo įvai­rių „Se­vod­nių“ ir pa­na­šių už­sie­nio šla­mų, bet įver­tin­ti sa­vą­ją spau­dą, dėl ku­rios lais­vės Ru­si­jos ver­gu­vės lai­kais tiek daug ko­vo­ta ir paau­ko­ta kru­vi­nų au­kų.
Nū­nai jau pa­kan­ka­mai tu­ri­me iš­si­vys­čiu­sią ir įvai­rią sa­vo pe­rio­di­nę spau­dą. Pa­mil­ki­me sa­vo dar­bą ir raš­tą!
„Mo­men­tas“,
 1930 m. sau­sio 25 d.
 

1

„Links­mo­jo“ ka­len­do­riaus poe­tas
– Na, ką, drau­gu­ži, kaip gy­ve­ni? Ei­lė­raš­čius me­tei ra­šęs, nie­kas nei­šei­na? Gir­dė­jau „biz­nį“ va­rai, se­no­mis dra­pa­no­mis pre­kiau­ji.
– Ką gi, ir daug par­duo­di?
– Kol kas dar tik sa­vo te­par­da­viau.

L-nis

„Lie­tu­va­nio Juo­kų Ka­len­do­rius 1930 me­tams“

 

1

Džen­tel­me­niš­kas mei­lės pri­si­pa­ži­ni­mas

Bran­gio­ji, dai­lio­ji ka­ty­te,
šia, priimk iš ma­nęs tą ro­žy­tę;
aš net ga­ta­vas nors pu­siau
lūž­ti, kad tik ta­ve gau­čiau.

 

1

Jų šir­dys buč­kio gei­džia

Tu ma­no, Da­ra­tė­le,
Kaip ta­vo svei­ka­tė­lė?..
Tu ma­no, Jo­ku­bė­lis,
Kaip gi ta­vo pil­ve­lis?
Siun­čiu tau daug vė­jo buč­kių
Ir lin­kiu sal­daus mie­ge­lio...
L-nis

„Lie­tu­va­nio Juo­kų ka­len­do­rius 1930 me­tams“